Tramplinas aukštyn – tarptautiniai renginiai

Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) prezidentė, Kauno „Gajos“ sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoja Inga Navickienė teigia, kad Lietuvoje stalo tenisą žaidžia apie 4 tūkst. žmonių ir ši sporto šaka yra populiari. 

Tačiau šie metai stalo tenisininkams nėra sėkmingi, o ir Tokijo olimpinių žaidynių kandidatų sąrašuose tėra vienintelė kaunietė Rūta Paškauskienė. Bet didelį optimizmą kelia tai, kad Lietuvos stalo teniso lyderei auga gera pamaina.  

Lietuvos stalo teniso asociacijai vadovaujate antrus metus. Ar jau spėjote apsiprasti su prezidentės postu ir kaip sekasi vadovauti?, - paklausiau I.Navickienės.

Nespėjau, nes nebuvo kada apie tai galvoti. Užėmus šį postą, prasidėjo lyg koks maratonas: daugybė reikalų, sprendžiant vidaus ir tarptautinius reikalus. Kaip sekasi vadovauti, pačiai sunku save vertinti. LSTA lyg maža, tačiau joje susiduriu su įvairiais iššūkiais. 
 

Stengiuosi komunikuoti su visais besikreipiančiais, priimu ir vertinu kritiką kaip galimybę tobulėti. Asociacijos vykdomojo komiteto posėdžius rengiame kas mėnesį, juose kartu su komanda diskutuojame ir sprendžiame įvairius klausimus. Svarbu, kad turėtume bendrą tikslą ir kartu jo siektume.

Manau, kad kiekvienas dešimtmetis buvo savaip svarbus. Nežinau kuo jį matuoti. Tikriausiai pasiekimais tarptautinėje arenoje. Ilgą laiką Lietuva buvo TSRS sudėtyje ir konkurencija buvo visai kita. 
 

2008–aisiais per Europos asmeninį čempionatą Rūtos Paškauskienės iškovotas aukso medalis buvo labai svarbus laimėjimas, o 2010-aisiais per Europos čempionatą ji pelnė net 3 medalius: auksą – moterų dvejetų ir du bronzos – asmeninėse ir mišrių dvejetų varžybose. 
 

Šį Rūtos dešimtmetį galima pavadinti aukso amžiumi. Praeitis mums malonus ir garbingas priminimas apie tai, kad nuo Lietuvos stalo teniso eros pradžios nuolat turėjome stiprių sportininkų, kuriais galime didžiuotis. Svarbu juos prisiminti, bet turime galvoti ir apie tai, ką darome šiandien ir kokią kuriame ateitį. 

Taip, šiame sąraše tik viena sportininkė, bet olimpinės pamainos – trys. Tai - Medardas Stankevičius, kuris prieš ketverius metus atstovavo Europai pasaulio čempionate ir tapo planetos čempionu, o vaikinų dvejetų varžybose užėmė trečią vietą. Jau pirmame kvalifikacinių žaidynių atrankos etape jis pateko į 3–iąsias olimpines jaunimo žaidynes, o šiais metais  buvo pakviestas dalyvauti 2-ose Europos žaidynėse. Tiesa, aukštų vietų jaunasis sportininkas jose neiškovojo, nes konkurencija buvo ypač didelė. 

Kitą sezoną Medardas žais Vokietijos antroje Bundeslygoje, kurioje labai stiprūs varžovai ir komandos draugai. Tikimės, kad sportininko meistriškumas dar labiau išaugs.  

Kitos dvi stalo tenisininkės, patenkančios į olimpinės pamainos sąrašą - seserys Kornelija ir Emilija Riliškytės, treniruojamos praeityje garsios sportininkės Jolantos Prūsienė. Jos jau džiugina svariais pasiekimais.  

2018 –aisiais per Europos jaunučių čempionatą jos iškovojo šeštą vietą. Kornelija praėjusiais metais buvo pakviesta atstovauti Europos jaunučių rinktinei pasaulio čempionate, kur merginų dvejete pelnė bronzos medalį. 

Šiais metais jos jau žais jaunių grupėje, kur bus sunkiau iškovoti aukštas vietas. Bet, vadovaujamos atsidavusios trenerės ir būdamos itin darbščios, sesutės neabejotinai po poros metų atsidurs ir olimpinių kandidatų sąraše.

Pastaruosius 2-3 metus Lietuvos vaikų, jaunučių ir jaunių čempionatuose ryškiai dominuoja Vilnius. Bet į atskirų amžiaus grupių rinktines patenka sportininkai iš kitų miestų: Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Mažeikių, Joniškio, Jonavos ir kt. 

 

Komandų varžybose pagal amžiaus grupes prizininkai išsidėsto skirtingai. Tačiau į didžiuosius Lietuvos miestus Vilnių ir Kauną atvažiuoja studijuoti sportininkai, todėl nori nenori šie miestai ir tampa susibūrimo vietomis.

Prieš keletą dienų per LSTA vykdomojo komiteto posėdį analizavome mūsų stalo tenisininkų pasirodymą šių metų varžybose. 

 

Pasiekimai yra vieni prastesnių. Jaunių ir jaunučių užimtos vietos per Europos čempionatus apytiksliai svyruoja per kelis metus, o štai suaugusiųjų rinktinių nepatekimas į Europos koman dųčempionatą buvo skaudus smūgis. 

 

Nors moterų ir vyrų komandos pirmajame Europos čempionato atrankos etape pogrupiuose iškovojo pirmąsias vietas, abi ekipos nepraėjo antrojo etapo ir šių metų Europos komandinį čempionatą teko praleisti.

 

Dauguma rinktinių trenerių užimtas prastas vietas teisina tarptautinių varžybų patirties stoka. 

 

Iš tiesų konkurencija yra ypač didelė, dauguma Europos šalių nuolat dalyvauja tarptautinėse varžybose, kuriose renka ne tik reitingo, lemiančio skirstymą, taškus, bet ir kaupia patirtį. 

 

Gi Lietuvos sportininkai gali sau leisti nuvykti geriausiu atveju į dvejas varžybas, o suaugusiųjų pasirengimo lėšos buvo išnaudotos dalyvauti Europos komandų čempionato atrankos varžybose. O lėšų daugiau nenusimato. Visi žinome apie pasikeitusią Sporto rėmimo fondo finansavimo tvarką – pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatinimui, bet dideliam meistriškumui tai nepadeda.

Lietuvoje stalo tenisą žaidžia apie 4 tūkst. žmonių. Todėl galiu drąsiai teigti, kad stalo tenisas yra populiari sporto šaka. Skirčiau jam 5-6 vietą. 

Pagrindinė problema - labai skiriasi komercinių klubų ir sporto mokymo įstaigų trenerių požiūris. Nerandame sąlyčio taškų. 

 

Komerciniai klubai pyksta, kad didelį dėmesį skiriame „savo rinktinėms“. Bet mes už jų pasiekimus gauname valstybės finansavimą. 

 

Asociacija organizuoja Lietuvos lygų komandų varžybas, kuriose dalyvauja visi norintys. Lygų sezonas prasideda spalio mėnesį, o baigiasi – balandį. Varžybos vyksta beveik kiekvieną savaitgalį. Tai tikrai nėra mažai.

Varžybos vis dar rengiamos, tik jų lygis žemesnis, nes sportininkai išvyksta žaisti į užsienio klubus. 
 

Kol kas negaliu pasakyti tikslaus komandų skaičiaus, kadangi registracija dar vyksta. Tikimės, kad jėgas bandys apie 250 komandų. 

Prasideda rugpjūčio mėnesį Europos mini jaunučių čempionatu, o baigiasi liepą Europos jaunių ir jaunučių čempionatu. Atokvėpiui laiko lieka nedaug.

 

Labai norėčiau asociaciją kilstelėti į aukštesnį lygmenį. Tai galėtume pasiekti organizuojant tarptautinius renginius: trenerių seminarus, tarptautines treniruočių stovyklas, tarptautines varžybas. Tada gal padidėtų trenerių ambicijos rengiant sportininkus.

 

Lietuvos stalo teniso asociacija priėmė sprendimą 2021 aisiais rengti Europos jaunių ir jaunučių TOP-10 pirmenybes Lietuvoje. 
 

Šių varžybų projektą Europos komandinio čempionato išvakarėse su  tarptautinių ryšių vadove Eglė Kažyte pristačiau Europos stalo teniso sąjungos Vykdomajai valdybai per kongresą.

 

Pristatant šias varžybas reikėjo suformuluoti keliamus tikslus, dėl ko mes norime jas rengti. Mums buvo ypač svarbu atkreipti didžiųjų valstybių dėmesį, kad ir mažosios šalys, nors ir su mažais biudžetais, yra šios šeimos narės. 

 

Mes norime, kad Lietuvoje, rengiant aukšto lygio tarptautines varžybas, žmonės iš arti galėtų pamatyti tikrąjį techniškąjį stalo tenisą. 

 

Šiais laikais sportas tampa vis daugiau komercinis ir reikia surasti būdų pritraukti ne tik stalo teniso mėgėjus, bet ir sudominti nesidominčius šia sporto šaka. 

 

Labai svarbu ir kokybiškai surengti tas varžybas. Tai - jau teisėjavimo sritis, kuri mūsų šalyje nėra tinkamai išvystyta. 

 

Mes tikimės, kad organizuojant aukšto lygio tarptautinius renginius ir pasikvietus į pagalbą užsienio teisėjus, bus galima nukreipti tinkama linkme mūsų šalies teisėjavimą. 

 

Dar viena priežastis, dėl ko norime rengti tokias varžybas – tai galimybė jose dalyvauti Lietuvos sportininkams, nes pagal varžybų taisykles, organizuojančiai šaliai suteikiama tokia teisė. 

 

Didžiausia kliūtis, su kuria susidursime organizuojant varžybas – grindų dangos įsigijimas. Kokybiška, pritaikyta stalo tenisui grindų danga yra būtina siekiant išvengti traumų per varžybas. 

 

Įsigiję šioms pirmenybėms dangą, mes ją naudotume ir per kitos Lietuvoje vykstančias varžybas. 

Komisijos nariams patiko Druskininkai, nes viena iš užduočių – pristatyti ir savo kraštą, parodyti miestą kaip patrauklų turistams, tinkamą ne tik poilsiui, bet ir organizuoti sporto renginius. 

 

Bet sporto centras dar yra įrenginėjamas ir, nors jo infrastruktūra atitinka tarptautinius standartus, nėra galutinio vaizdo. 

 

Be mūsų nuomonės, dar buvo išklausyta Europos sąjungos generalinio sekretoriaus nuomonė, kuris lankėsi Lietuvoje 2018 ųjų rudenį ir įvertino šio centro tinkamumą rengti varžybas. 

 

Generalinio sekretoriaus atsiliepimai buvo mums palankūs. Džiugina tai, kad kai kurie komisijos nariai mielai pasiūlė mums savo pagalbą – organizaciniais patarimais, dangos įsigijimo ir kitais klausimais. 

 

Iki gruodžio mėnesio turime parengti išsamią šio renginio sąmatą ir sprendimo būdus, kaip padengsime visas susijusias išlaidas ir tik tada gausime leidimą organizuoti šias varžybas. 

 

Galime būti nepajėgūs įgyvendinti visus keliamus reikalavimus, todėl kreipsimės į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir prašysime padėti organizuoti šį tarptautinį renginį, nes tai - didelė atsakomybė tinkamai reprezentuoja šalį. 

 

Po Europos stalo teniso sąjungos suvažiavimo, kuriame buvo aptarti įvairūs klausimai, vyko Šiaurės Europos šalių susirinkimas. 

 

Šiam regionui priklauso 10 šalių. Susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas ieškoti bendradarbiavimo būdų ir stiprinti stalo teniso svarbą Šiaurės Europos šalių regione. 

 

2020–aisiais Lietuva pagal įsipareigojimus privalo surengti šių šalių čempionatą. Tai taip pat yra sudėtingos organizacine prasme varžybos, nes dalyvauja 10 šalių, apie 200 žaidėjų. 
 

Tos varžybos mums būtų tinkamas pasirengimo etapas Europos jaunių ir jaunučių TOP-10 pirmenybes rengti. 

Todėl, norėdami užmegzti naujus santykius ir įtvirtinti partnerystę su kitomis šalimis, padidinti sportininkų, trenerių bei teisėjų motyvaciją, siekdami suburti žmones, pagerinti organizacijos įvaizdį, sudominti rėmėjus. Ieškosime būdų organizuoti šias svarbias mūsų sporto šakai varžybas.