A.Sireika prognozuoja lietuviams auksą

Antanas Sireika, 2003 m. su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine laimėjęs aukso medalius Europos čempionate Švedijoje, prognozuoja, kad mūsų šalies komanda fantastiškai pasirodys pasaulio pirmenybėse. Jis spėja, kad lietuviai Kinijoje iškovos auksą.

LTOK žurnalas „Olimpinė panorama“ pakalbino žinomą krepšinio strategą A.Sereiką.

Aš kalbu rimtai. Mes turime labai stiprią rinktinę, o dauguma kitų komandų į Kiniją atvyks smarkiai nukraujavusios, ne pačių pajėgiausių sudėčių. Pavyzdžiui, JAV, Australija, Kanada. Mūsų stiprybė – komandinis žaidimas. 
 

Tikrai gerą, nors ir pralaimėjome serbams, ispanams. Manau, tuose mačuose lietuviai neparodė tikrojo savo pajėgumo, treneriai turbūt slėpė dalį kortų.

Mūsų jėga ne tik Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis. Pavyzdžiui, Marius Grigonis kontroliniuose mačuose rungtyniavo kaip žvaigždė. Tai labai maloniai nustebino. Jis taikliai atakuoja, darbštus gynyboje, kažkuo primena Ramūną Šiškauską, Arvydą Macijauską. Dabartinėje rinktinėje iniciatyvos efektyviai gali imtis ir daugiau krepšininkų. Mūsiškiai gerai dalijosi kamuoliu, daugelyje dvikovų užtikrintai gynėsi, matėme neblogą komandinę gynybą.
 

Nemanau. Nors nėra daug snaiperių, iš esmės visi žaidėjai gali pataikyti iš distancijos. Net J.Valančiūnas jau sugeba įmesti iš toli. Galima pasinaudoti ir šiuo koziriu. Juk šiuolaikiniame krepšinyje vis daugiau centrų meta tritaškius. Pavyzdžiui, Marcas Gasolis.
 

Neturėtų. Mano nuomone, Domantas gali sėkmingai pristabdyti ir varžovų gynėjus. Jonas lėtesnis, bet nieko baisaus. Jis gerai kaunasi dėl kamuolių, blokuoja varžovų metimus.

Taip, kuo daugiau gerų žaidėjų, tuo geriau, bet ir dabartinė sudėtis yra stipri.

Tikiu, kad iki čempionato pavyks sumažinti klaidų skaičių. Tą būtinai reikia padaryti. Natūralu, kad klaidų daugėja, kai komanda bando žaisti labai greitai. Mūsiškiai stengiasi dažnai pasitelkti greitąjį puolimą. Tai yra gerai. Dalis klaidų buvo susijusios su atsipalaidavimu, noru improvizuoti, sužaisti gražiai, kai rungtynių rezultatas jau būdavo aiškus.

Dar galima patobulinti puolimą, kai jie aikštėje drauge. Vienas galėtų žaisti labiau atsitraukęs nuo krepšio, o kitas baudos aikštelėje ar šalia jos. O paskui apsikeisti vietomis. Tada varžovams būtų sunkiau prisitaikyti.

Nereikia į tai žvelgti standartiškai. Jeigu jiems seksis, manau, net trys iš paminėtų krepšininkų gali būti vienu metu aikštėje. Neverta žiūrėti į pozicijas. Mano galva, aikštėje turi rungtyniauti tie, kurie tą dieną ant bangos. Nepakenktų ir netradiciniai sprendimai. 

Pavyzdžiui, aš Ramūną Šiškauską esu išbandęs kaip įžaidėją ir tai pasiteisino. Nevengiu netikėtų sprendimų. Tarkim, neretai leidžiu į starto penketą atsarginių žaidėjų. Jeigu jie užsikabina, rungtyniauja ilgiau. Jei ne, nebepasirodo aikštėje. Tokiu būdu į rungtynes įtraukiama daugiau naudos galinčių duoti krepšininkų. Na, bet kiekvienas treneris turi savo požiūrį į šiuos dalykus.
 

Nebijoti atakuoti, nesijaudinti dėl netaiklių metimų. Rokas patobulėjo, yra greitas, veržlus, taiklus. Nusimesti nuo  pečių įtampą turėtų padėti ir rinktinės treneriai. Kai kuriose rungtynėse blankokai atrodė ne tik jis, bet ir, tarkim, E.Ulanovas. 
 

Iš dalies gal ir taip. Galbūt vieniems krepšininkams reikėtų kur kas daugiau leisti žaisti vienose rungtynėse, o kitiems kitose. Kam keisti žaidėją, jeigu jam puikiai sekasi? Tegul tada jis rungtyniauja beveik be keitimų. Na, bet tai rinktinės trenerių reikalas. Nenoriu kištis į jų darbą.

Taip, bet turime pakankamai pajėgių žaidėjų. Aš Domanto ir Jono dar nevadinčiau ryškiomis žvaigždėmis. Jie puikūs krepšininkai, bet gali būti dar geresni. Treneriai turi remtis tuo, ką turi. Galbūt nereikėtų vengti rizikos ir derėtų suteikti šansą nepagrindiniams žaidėjams. Pavyzdžiui, Rusijos rinktinės strategai meta į kovą ir mažai kam žinomus krepšininkus. Kažkas iš jų gali iššauti per pasaulio čempionatą.

Nepatekimas į pusfinalį. Buvimas tik tarp aštuonių geriausių rinktinių būtų toks bespalvis pasiekimas. Esame krepšinio šalis, turime galingą rinktinę, todėl reikia kelti aukščiausius tikslus. Dėl šios priežasties pritariu R.Kurtinaičiui, kuris irgi sako, jog būtina siekti medalių.

Pasaulio čempionato, kuris Kinijoje vyks rugpjūčio 31 – rugsėjo 15 d., pirmajame etape rungtyniaus net 32 komandos, suskirstytos į aštuonias grupes. 

A grupė (Pekinas): Kinija, Venesuela, Lenkija, Dramblio Kaulo Krantas.

B grupė (Uhanas): Argentina, Rusija, Pietų Korėja, Nigerija.

C grupė (Guangdžou): Ispanija, Puerto Rikas, Iranas, Tunisas.

D grupė (Fošanas): Serbija, Italija, Filipinai, Angola. 

E grupė (Šanchajus): JAV, Turkija, Čekija, Japonija.

F grupė (Nandzingas): Graikija, Brazilija, Juodkalnija, Naujoji Zelandija.

G grupė (Šendženas): Prancūzija, Dominikos Respublika, Vokietija, Jordanija.

H grupė (Donguanas): Lietuva, Australija, Kanada, Senegalas.
 

Pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė žais rugsėjo 1 d. su Senegalu. Rugsėjo 3 d. susitiks su Kanada, rugsėjo 4 d. – su Australija.

Į kitą etapą pateks po dvi pajėgiausias komandas. Jeigu Lietuva bus tarp jų, realiausi kiti varžovai – Prancūzijos ir Vokietijos krepšininkai. Po dvi geriausias ekipas pateks į ketvirtfinalį. Lietuvos rinktinė čempionatą pradės 8,3 mln. gyventojų turinčiame pramoniniame Donguano mieste. 

*  *  *

 

Nors pasaulio čempionate bus kovojama dėl septynių olimpinių kelialapių, teoriškai įmanoma, kad bilieto į Tokiją negaus net ir pasaulio vicečempionai. Mat šie olimpiniai kelialapiai bus atiduoti ne septynioms aukščiausias vietas užėmusioms komandoms, o paskirstyti pagal žemynus. Olimpinius kelialapius per pasaulio čempionatą iškovos po dvi geriausias Europos ir Amerikos bei po vieną geriausią Afrikos, Azijos ir Okeanijos komandą. 

Jeigu pasaulio čempione taps Australija, o sidabro medalius iškovos Naujoji Zelandija, kelialapį į Tokiją gaus tik australai. Ir priešingai – jei nė viena kurio nors žemyno komanda nepateks net tarp šešiolikos stipriausiųjų, geriausia to žemyno rinktinė vis tiek pelnys olimpinį kelialapį. 

Dėl paskutinių keturių kelialapių krepšininkai 2020 m. vasaros pradžioje kovos atrankos turnyre. Jame dalyvaus 24 komandos, kurios bus suskirstytos į keturias grupes. Jų nugalėtojai pateks į olimpines žaidynes.

16 vietų į atrankos turnyrą bus atiduota per pasaulio čempionatą. Čia jau nebus paisoma geografijos. Dar aštuonios komandos gaus vardinius kvietimus. FIBA pati pasirinks po dvi rinktines iš kiekvienos zonos (Europos, Amerikos, Afrikos bei Azijos ir Okeanijos).