"Sportui" – 55-eri: žvilgsnis į archyvus

Vilnius turės „mažuosius Lužnikus“

… Vilnietis žiūrovas jau Pabaltijo ir Baltarusijos respublikų spartakiados metu buvo patenkintas. Atėjęs į „Spartako“ stadioną, jis galėjo stebėti ne tik lengvaatlečių, futbolininkų ir gimnastų kovas, bet ir plaukymo, šuolių į vandenį ir vandensvydžio varžybas. Pastarųjų trijų sporto šakų sportininkų susitikimai vyko naujuose atvirame ir uždarame baseinuose.
 

Jau tada daugelis žiūrovų susižavėję kalbėjo:

– „Mažieji Lužnikai“!

Deja, tada jie buvo teisūs tik iš dalies. „Spartako“ salėje nebuvo kur kovoti boksininkams, imtynininkams, „Spartako“ stadione nebuvo palankių sąlygų žaisti ir krepšinio bei tinklinio komandoms.

Ir vis tik žiūrovai neklydo, pavadinę „Spartako“ stadioną „mažaisiais Lužnikais“. Nors jis dar ir netapo didžiule kompleksine sporto baze, bet bus ja ateityje. Už „Spartako“ stadiono esančioje teritorijoje jau artimiausiais metais iškils nauji įrenginiai.

Didžiausia dovana sportininkams, be abejo, bus nauji sporto rūmai, kuriuos numatoma pastatyti šalia „Spartako“ stadiono ir kurių didžiojoje salėje tilps apie 5 000 žiūrovų.

Šiuo metu svarstomi pasiūlymai įrengti sporto rūmuose ir dirbtinio ledo čiuožyklą, panašią į tą, kuri įrengta Sporto rūmuose Lužnikų stadione. Kitame stadiono pakraštyje jau ateinančiais metais numatoma pradėti statyti antrąjį respublikoje dviračių treką.

Pagal dabar kuriamus projektus „Spartako“ stadioną apjuos teniso ir tinklinio aikštelės. Aplink jau pastatytą atvirą plaukymo baseiną iškils tribūnos žiūrovams.

Tada „Spartako“ stadionas tikrai taps „mažaisiais Lužnikais“. Jo aikštėje, salėse ir baseinuose galės vykti daugiau kaip dvidešimties sporto šakų varžybos.

Dar vieni sporto rūmui iškils Žvėryne, netoli kino studijos. Čia, Respublikinės vaikų sporto mokyklos rūmuose, bus įrengtos kelios sporto salės. Dvi jų bus apačioje, viena – antrame aukšte.

Be to, ateinančiais metais Vilniuje bus baigtas „Darbo rezervų“ stadionas, prasidės jojimo bazės statyba.

O kokias naujas sporto bazes artimiausiu metu gaus kito respublikos sportinio centro – Kauno – sporto mėgėjai?

Čia statomi net du uždari plaukymo baseinai – vienas prie KKI rūmų, kitas Šančiuose. Kaip matome, Kauno plaukikams ateityje bus kur treniruotis ir rungtyniauti. Kur kas geresnes sąlygas turės ir Kauno krepšininkai – perkonstravus halę, ji bus apšildoma.

Reikia kauniečiams ir naujo, erdvaus stadiono. Tokį įrenginį, talpinantį 10 000 žiūrovų, numatoma pastatyti teritorijoje tarp Kauno ir Petrašiūnų.

Gražią iniciatyvą parodė Vilijampolėje esančios įmonės. Jos nutarė bendromis jėgomis pastatyti savo darbininkams naują stadioną.

Turbūt nėra mūsų respublikoje tokio miesto ar rajono, kur nebūtų statomos naujos sporto bazės. Sunku net išvardinti visas naująsias statybas. Štai svarbesnės jų: Panevėžyje dar šiais metais bus baigtos įrengti Švietimo ministerijos ir „Spartako“ salės, Šiauliuose pertvarkomas „Žalgirio“ stadionas, Kapsuke netrukus prie vaikų sporto mokyklos pradės veikti uždaras 12,5 m ilgio plaukymo baseinas, Vievyje Spalio švenčių metu atidaromas naujas stadionas, Nemenčinėje naujai pertvarkomas stadionas, Švėkšnoje įrengiama nauja sporto salė ir t. t.

A. Žibaitis

Skaičiai

2 Šiaulių „Elnio“ futbolininkai 1957-aisiais iškovojo abu pagrindinius šalies titulus – laimėjo Lietuvos pirmenybes ir „Tiesos“ taurę.

15 Vilniaus pedagoginio instituto slidininkams 1957 m. buvo nupirkta 15 porų kalnų slidžių.

69 Net 69 pavardės buvo paminėtos laikraščio „Sportas“ rengiamuose populiariausio šalies sportininko rinkimuose. 1957-ųjų populiariausiu sportininku išrinktas lengvaatletis Jonas Pipynė.

Mums rašo

Krepšininkai dideli – bateliai maži. Jau kuris laikas Panevėžio parduotuvėse nėra didesnio numerio krepšinio batelių. Žinodami, kad krepšinį šiuo metu žaidžia didesnio ūgio žaidėjai, batų fabrikai kaip tik turėtų gaminti daugiau didesnių numerių batelių, tuo tarpu parduotuvėse esantieji bateliai netinka net jaunučių komandų žaidėjams, nekalbant jau apie jaunius ir suaugusius. Negi negalima pagaminti didesnių batelių?

K. Vilkas

„Klaipėdoje futbolo rungtynių teisėjai išeina į aikštę be sportinės aprangos. Net sporto komiteto pirmininkas K. Uznys, ir tas išėjo teisėjauti su kostiumu ir kaklaraiščiu.“

J. Tamošiūnas

Įvairenybės

„Raumenų kultūra“ Šalia sunkumų kilnojimo, Jungtinėse Valstybėse plačiai populiarizuojama vadinamoji „raumenų kultūra“. Gausių pratimų, įrenginių ir prietaisų pagalba yra specialiai mankštinamos įvairios raumenų grupės, siekiant „viršžmogio“ išorės: virtinėmis iškylančių reljefinių raumenų. Daugelio raumenų nepaprastas „išpūtimas“ neturi jokios reikšmės nei estetiniu, nei sveikatingumo, nei sportiniu požiūriu, o reikalingas tik reklamai. Tuo tikslu ruošiamos ir „raumeningų vyrų“ parodos, leidžiami specialūs iliustruoti leidiniai. Prieš fotografuodamiesi ar dalyvaudami konkurse „raumeningi vyrai“ ištepa savo kūną specialiu kremu, kad raumenys blizgėte blizgėtų. Konkursų ir parodų metu „raumenų kultūros“ mėgėjai stengiasi atsistoti tokiose pozose, kad kuo reljefiškiau iškiltų raumenys.

Storulių lenktynės Italijoje, Nove Kanaveso mieste, įvyko lengvaatlečių varžybos, kuriose dalyvavo tik tie, kurie svėrė ne mažiau 100 kg. Pati ilgiausia bėgimo distancija – 400 m – buvo suskirstyta į du etapus. Po to, kai storuliai įveikė pirmąją distancijos pusę, jie buvo gerai pavaišinti sūriu, saldumynais, vynu ir kitokiais valgiais. Pasistiprinę bėgikai tęsė lenktynes. Nugalėjo 60-metis Ridžero Alasia, svėręs 140 kg.

 

---