Brazilą žavi futbolo nenuspėjamumas

Jau rugpjūčio 25 dieną FK "Vilnius" futbolo šventės metu vilniečiams pristatys savo futbolo mokyklos konceptą. Klubas nuo rugsėjo 5-10 metų vaikams žada pasiūlyti ir anglų kalba vykdomus futbolo užsiėmimus.

Erickas Monteiro Quirino ką tik įsijungė į klubo mokyklos trenerių gretas. Treniravimo patirties dirbant su jaunimu E. Monteiro jau spėjo sukaupti tiek gimtojoje šalyje, tiek Anglijos futbolo klubuose.

Treneris turi Anglijos FA futbolo trenerio licencija ir žada visą vertingiausią darbo patirtį panaudoti dirbant su į "Vilniaus" futbolo mokyklą įsijungsiančiais jaunaisiais žaidėjais.

 

Esu Erickas Monteiro Quirino, pusiau brazilas, pusiau - portugalas. Užaugau Brazilijoje, kur futbolas yra antroji šalies religija, kuri vienija visą šią didelę šalį. Tai atrodo kiek kurioziška, bet kai rinktinė žaidžia pasaulio čempionate, ta diena, dažniausiai, visiems būna išeiginė. Mes anksčiau baigiame darbus, arba į juos net nevykstame, visos parduotuvės, kavinės užsidaro anksčiau...

 

Brazilijoje baigiau edukologiją, susijusią su sportu. Jau studijuodamas ten dirbau futbolo treneriu. Po studijų gavau kvietimą atvykti dirbti į vieną iš Anglijos futbolo klubų, ten dirbau dvejus metus. Anglijoje gavau futbolo trenerio licenciją. Dirbdamas Anglijoje supratau, kad šių šalių futbolas visiškai skirtingas. Brazilijoje mes daug daugiau improvizuojame, Anglijoje taktiniai aspektai yra daug svarbesni. 

 

Brazilijoje mes visi mylime futbolą, bet ne visi esame tiek gabūs, kad taptume profesionaliais žaidėjais, bet mes vis tiek mylime šį žaidimą ir visi skirtingai stengiamės prie to prisidėti. Mano kelias buvo universitetas. Ten studijavau trenerio specialybę pasirinkęs futbolo pakraipą, tada ir supratau, kad tai tikrai skirta man.

 

Į Lietuvą atvykau pernai kaip turistas ir iškart įsimylėjau šią šalį. Man čia patiko viskas: aplinka, kultūra, unikali kalba, Vilnius, kuris yra palyginti nedidelis, bet labai žavus miestas. Po dvejų metų Londone man reikėjo kažko mažesnio ir ramesnio savo gyvenamajai  vietai. Taigi, atvykus čia, aš radau viską, ko man tuo metu reikėjo. Grįžęs atgal pradėjau mokytis lietuvių kalbos, ieškotis būsto Vilniuje ir taip atsikrausčiau čia.

Ką esate girdėjęs apie FK „Vilnius“ ir kodėl nusprendėte prisijungti būtent į šią komandą?
Man labai patiko projekto vizija. Auginti futbolininką nuo mažų dienų, stebėti jo pažangą, motyvaciją, norą žaisti. Taip, tai dar tik šio projekto pradžia, bet aš matau jo tęstinumą, tas man ir patiko. Taip, galbūt Lietuva ir nėra futbolo šalis, bet pamažu visi kartu galime keisti šį požiūri, tik tam reikia laiko ir tokių projektų, kokį šiuo metu kuria FK „Vilnius“.

Svarbiausia ne tai, ką gali pasiūlyti klubas, bet visų pirma, ar vaikui patinka tai, ką jis daro, ar ne. Jei jis turi aistrą ir motyvaciją, jis pats padarys viską, kad ateitų į treniruotes, varžybas. Jis atiduos visas savo jėgas. Aš kaip treneris, turiu parodyti vaikui galimybes, mokyti jį, padėti jam tobulėti ir judėti toliau. Jei mes, treneriai savo darbą atliksime gerai, manau, vis daugiau ir daugiau vaikų ateis sportuoti. Ir ne tik į FK "Vilnius".

 

Iki 10 metų labai svarbu vaiką išmokyti technikos, bet taip pat jam reikia suteikti laisvę ir kūrybiškumą aikštelėje.

 

Manau, kad sporto kalba suprantama visiems. Ji gera tuo, kad jei vaikas nesupranta, kuomet jam tik pasakoji, visada gali parodyti. Vaikams tai gera proga ne tik pramokti anglų kalbos, bet ir gauti pamokų iš trenerių, kurie dirbo ne tik Lietuvoje.

Manau, tai labiausiai nenuspėjamas sportas, kur abi komandos turi vienodus šansus laimėti, o tu turi padaryti viską, kad padėtum savo komandai iškovoti pergalę. Štai kas mane labiausiai žavi futbole, manau, tas patinka ir vaikams.

 

Vaikų laukia galybė pramogų, prizų, žaidimų, taip pat "vienas prieš vieną" turnyras. Kol brolis ar sesė žais, kiti šeimos nariai tikrai atras sau smagios veiklos. Visi turėtų atvykti pasilinksminti, pamatyti, kas yra futbolas ir kokia smagi gali būti atmosfera futbolo stadione.