Ne visada lenktynininkai vilkėjo kombinezonus. Dar šeštąjį dešimtmetį net prie „Formulės 1“ vairo pilotai sėsdavo su marškinėliais ir džinsais.
Visi esame įpratę matyti lenktynininkus, vilkinčius ryškiaspalvius kombinezonus, tačiau taip buvo ne visuomet.
Pirmieji specialią aprangą pradėjo naudoti amerikiečiai. Automobiliuose buvo labai karšta, todėl lenktynininkai ieškojo tokių drabužių, kurie leistų lengviau išgaruoti prakaitui. Ir tik septintojo dešimtmečio pradžioje, kai įvyko kelios didelės avarijos, per kurias lenktynininkai nukentėjo nuo ugnies, pradėti kurti specialūs, ugniai atsparūs kombinezonai.
1963 m. Tarptautinė automobilių sporto federacija (FIA) patvirtino pirmuosius pilotų aprangai keliamus reikalavimus. Nuo to laiko kombinezonai buvo tobulinami, reikalavimai jiems griežtėjo.
Šiuolaikiniai kombinezonai dažniausiai gaminami iš specialaus „Nomex“ audinio. Vienas jo sluoksnis išlieka nedegus apie 15 sekundžių, todėl kuo greitesni automobiliai ir konkurencingesnės varžybos, per kurias kartu didėja skaudžios avarijos tikimybė, tuo griežtesni lenktynininko aprangai keliami reikalavimai. Iš „Nomex“ audinio pagaminti kombinezonai būna dviejų arba trijų sluoksnių, papildomai naudojami nedegūs apatiniai drabužiai – kojinės, kelnės, marškinėliai ilgomis rankovėmis, pošalmis. Batai ir pirštinės taip pat atsparūs ugniai.
Pigiausi lenktynėms tinkami kombinezonai kainuoja apie 250 eurų, bet gerai paieškojus galima rasti ir egzempliorių už beveik 2000. Ir tiek mokama ne už gamintojo ženkliuką. Brangiausieji bus ypač lengvi, gerai išgarins prakaitą, bus komfortiškesni. Standartinį kombinezoną galima pasimatuoti ir nusipirkti specializuotose automobilių sporto reikmenų parduotuvėse, tačiau beveik visi gamintojai siūlo pagal individualius piloto matmenis ir dizainą pagamintą aprangą.

Europos Le Mano čempionate (ELMS) lenktyniaujantis Gustas Grinbergas jau trečius metus vilki tik pagal individualius užsakymus pasiūtus kombinezonus. Pasak lenktynininko, jie gerokai patogesni nei standartiniai, tačiau brangesni. Tiesa, Gustui pačiam jų neteko pirkti. Porą kombinezonų kasmet jam skirdavo „BirelArt“ kartingo komanda, šiemet savo spalvų kombinezonu jį aprengė „Oregon“ komanda.
Taigi šiais laikais jokiose FIA sankcionuotose lenktynėse be specialaus kombinezono sudalyvauti nepavyks. Reikalavimai įvairaus lygio lenktynėms surašyti FIA dokumentuose ir visi lenktynininkai privalo jų laikytis. O ką pilotai vilki ne lenktynių metu? Paprastai kiekviena komanda turi savo dizaino uniformas. Šias kolekcijas sudaro marškinėliai, marškiniai, megztiniai, striukės, kelnės, kepurės ir dar daugybė kitų aprangos dalių.
Kai kurios komandos tiesiog užsako ir nusiperka norimo dizaino uniformas, tačiau kitoms pavyksta su gamintojais sutarti dėl abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, „Formulės 1“ „Mercedes“ komanda bendradarbiauja su „Tommy Hilfiger“ prekės ženklu, „Aurum“ 1006 km lenktynių Palangoje organizatoriai su „Hummel“. Kai kurie lenktynininkai turi asmeninius aprangos tiekėjus. Pavyzdžiui, G. Grinbergui sportinę aprangą fizinio pasirengimo treniruotėms tiekia „Sportland“. O iškilmingomis progomis jis velkasi pagal individualius matmenis pasiūtus išskirtinės kokybės „Vilkma Bespoke“ marškinius.