„Kitais metais būsime su rimtais dantimis“

FK „Vilnius“ sporto direktorius ir Baltijos futbolo akademijos (BFA) įkūrėjas Ivanas Švabovičius sako, kad svarbiausias uždavinys pirmoje sezono dalyje buvo sulipdyti komandą ir surasti savo žaidimą. Realiai į situaciją žvelgiantis futbolo specialistas negalvoja apie greitus titulus, o tikslingai ir pamažu su klubu ketina siekti išsikeltų tikslų, daugiausia dėmesio skirdamas jaunimo ugdymui. Antroje sezono pusėje „Vilniaus“ sporto direktorius tikisi pamatyti drąsesnę ir labiau savo jėgomis pasitikinčią komandą, kuri antrame klubo sezone pradės siekti ambicingesnių tikslų.

Futbolo specialistas išsamiame interviu pasidalijo savo pirmojo rato vertinimais ir siekiais, susijusiais su kita sezono puse.

Kaip, jūsų akimis, pavyko komandos debiutas pirmojoje lygoje? Ar sezono pradžioje buvę lūkesčiai buvo pateisinti?
Dabar dar sunku pasakyti, ar lūkesčiai buvo išpildyti. Tada, klubui tik įsikūrus, pagrindinė užduotis buvo sukurti klubą ir startuoti visiškai nuo nulio. Didelio žaidėjų pasirinkimo nebuvo. Gerai, kad galėjome pasinaudoti BFA platforma, iš kur ir turime daugumą žaidėjų. Be to, reikėjo surasti labiau patyrusių žaidėjų. Iš planuotų prioritetinių žaidėjų trys – Lukas Valvonis, Haroldas Šidlauskas ir Aldas Korsakas – iš karto sutiko prisijungti. Visi kiti buvo mūsų jaunimas. Pamenu, kai susirinkome į pirmą treniruotę, vaizdas nebuvo labai džiuginantis. Pralaimėjome visas draugiškas rungtynes, pralaimėjome ir pirmas trejas lygos rungtynes, kol iškovojome pirmąją pergalę žaisdami su Alytaus „Dainava“. Tam prireikė dešimties rungtynių. Taigi, taip nelengvai buvo lipdoma mūsų komanda.

Bet sužaidus pirmąjį ratą aš komanda esu patenkintas. Gal daugiau ne dėl rezultatų, o dėl to, kad ji atrado savitą ir patrauklų akiai žaidimą. Tai leidžia iš jų reikalauti dar daugiau. Pradžioje to nebuvo. Žaidėjams reikėjo įgauti formą, turėjome ilgai nesportavusių futbolininkų. Tuo metu jaunimui išėjus į aikštę drebėdavo kojos – viskam reikėjo laiko. Šiandien galiu pasakyti, kad prieš antrą ratą jaučiamės drąsiau. Įgavome patirties, sustiprėjome A lygoje žaidusiais futbolininkais – judėsime tik pirmyn. Iš savo darbo su jaunimu patirties žinau, kad jaunos komandos būtent ir progresuoja čempionato metu: vaikinai auga, bręsta, išlaiko egzaminus, vasarą daugiau pailsi ir įgauna patirties – tada matyti ir rezultatai.

Pirmoji lyga vadinama jaunųjų žaidėjų karjeros tramplynu. Kam klube pavyko labiausiai atsiskleisti?
Nenoriu minėti konkrečių pavardžių, bet tikrai turime žaidėjų, kurie atsiskleidė ir daro pažangą. Tačiau turime ir tokių, kuriems reikėtų pakeisti požiūrį į komandą, jos draugus ir atsisakyti egoizmo. Visgi galutines išvadas ketinu daryti sezonui pasibaigus. Mūsų tikslas yra auginti jaunus žaidėjus. Norime, kad šioje komandoje atsirastų futbolininkų, kurie pasirašytų profesionalų kontraktus su Lietuvos arba užsienio klubais.

Kokie yra jaunos komandos privalumai ir kas labiausiai trukdo?
Dirbant su jaunimu didžiausia bėda yra jų nepastovumas. Progresas vyksta tuo metu, kai stabiliai gerai žaidžiama visą čempionatą. Tačiau viską atperka jų entuziazmas. Kai neturi patirties, geru fiziniu pasirengimu, entuziazmu gali konkuruoti su patyrusiais žaidėjais. Tai ir yra mūsų koziris šiame čempionate. Apskritai partnerystė su „Vilniaus“ klubu ir verslininku Petru Narbutu BFA auklėtiniams – didžiulė galimybė pasiekti kažko gyvenime. Pas mus žaidžia tik lietuviai ir beveik visi labai jauni futbolininkai. Mums tikrai nesunku atsivežti užsieniečių, bet aš asmeniškai nematau jokios prasmės tą daryti.

Jaunoje komandoje dirba ir jauni treneriai. Kaip vertinate jų debiutą ir nuveiktą darbą?
Igoris Morinas debiutavo kaip vyr. treneris, tačiau jis turi labai stiprią pagalbą – trenerį Dmitrijų Kartašovą, kuris gerai išmano pirmosios lygos niuansus ir žino, kaip jauną žaidėją įtraukti į vyrų futbolą. Pavelas Leusas – patyręs žaidėjas ir vartininkų treneris. Manau, mūsų trenerių kolektyvas yra gana stiprus, kad įgyvendintume išsikeltus uždavinius. Vis dėlto nenoriu dabar kalbėti apie jų darbą – vertinti dar anksti. Iš pradžių komanda neturėjo savo žaidimo, dabar jis ir tarpusavio supratimas pradeda atsirasti. Tai – trenerių nuopelnas, nors rezervo, beje, tikrai yra.

Pirmajam ratui artėjant prie pabaigos, „Vilniaus“ komanda surado savo veidą, varžovai ir specialistai išskiria kovingą ekipos charakterį. Kas tai lėmė?
Mes norime būti klubas, kuriame auga ir tobulėja jauni žaidėjai. Tikimės, kad kasmet vienam ar dviem žaidėjams pavyks atsiskleisti. Norime, kad komanda dominuotų ir žaistų vadinamuoju pirmu numeriu. Esame kovinga komanda ir lygoje, kur lankomumas nėra didelis, mūsų stadione susirenka keli šimtai žiūrovų. Į tribūnas ateina žaidėjų šeimos, artimieji – tad sportininkams sunku nekovoti ir neparodyti savo gerųjų savybių. Vaikinų ir raginti nereikia. Be to, mūsų sirgaliai duoda impulsą kovoti, laimėti kiekvieną kovą. Čia mūsų klubo rinkodaros ir vadovybės nuopelnas, kad žiūrovai renkasi pas mus. Galima sakyti, kad formuojasi mūsų gerbėjų bazė. Jie ir patys inicijuoja, skambina, prašo surengti susitikimų su žaidėjais.

Jūs, kaip jaunimo futbolo žinovas, sezono pradžioje užsiminėte, kad sostinėje nėra didelio jaunų žaidėjų pasirinkimo. Kaip ketinate spręsti šią problemą ir iš kur gausite talentų?
Vilniuje yra apie 20 futbolo mokyklų. Deja, jos nesugeba paruošti žaidėjų net pirmajai lygai. Todėl turime imtis žingsnių patys, nes problema niekur nedings. BFA kartu su FK „Vilnius“ parama pradėjome elitinio jaunimo ugdymo, arba „ProJunior“, programą, kurios tikslas – išugdyti pakankamai žaidėjų, kurie galėtų atstovauti mūsų klubui, ir paruošti juos profesionalo karjerai. Praėjusiais metais turėjome 30 vaikų, šiemet – jau per 50. Iš čia atėję žaidėjai, būdami dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje, į „Vilniaus“ klubą turi ateiti pasirengę pirmajai lygai.

Manau, kad šioje lygoje septyniolikmečiai privalo žaisti ir tą daryti gana geru lygiu. Žiūrime ne tik į sostinę, pradedame žvalgytis ir į kitus miestus. Turime tikrai geras sąlygas, sparčiai kylantį BFA maniežą, kuris duris atvers rudenį ir leis treniruotis visus metus. Be to, aktyviai ieškome jauniems talentams tinkamo trenerio iš užsienio. Realiausia, jog sutarsime su patyrusiu specialistu iš Belgijos, kuris pradės pas mus dirbti kaip programos „ProJunior“ vyr. treneris jau nuo rugsėjo. Norime stipraus specialisto iš futbolo šalies, kuris atsineštų savo žinias, kontaktus. Europoje yra įprasta mokytis vieniems iš kitų, tikimės, ir mūsų treneriams darbas su tokiu specialistu bus labai naudingas.



Kaip įsitraukė į komandą A lygos patirties turintys naujokai Artūras Dolžnikovas ir Mantas Adomėnas? Kokias pozicijas dar norėtumėte pastiprinti, ar bus daugiau naujokų?
Naujokai atėjo tuo metu, kai mūsų žaidimas pradėjo gerėti. Žaidė jie dar nedaug, bet tikrai įneš daugiau konkurencijos ir antrame rate leis dar labiau pagerinti mūsų žaidimą. Galima greitai viską keisti, tačiau mums svarbiausia – ne greiti sprendimai, o strateginiai klubo tikslai. O jie mažina mūsų pasirinkimą, nes žaidėjai turi būti lietuviai. Be to, dėl talentų konkuruojame su A lyga. Žinoma, norėtume sustiprinti vieną ar dvi pozicijas, tačiau, manau, su esamais žaidėjais galime siekti savo tikslų – iškovoti 5–9 vietą ir padėti stiprius pamatus kitam sezonui. Šiais metais aiškinamės, su kuo galime eiti į žvalgybą, o kitais metais jau eisime į žvalgybą turėdami tikslą pradėti skinti laimėjimus. Tikime, kad galime būti puikus jaunų žaidėjų karjeros tramplynas. Viskam reikia laiko: futbole pusė metų nieko nereiškia. FK „Vilnius“ – dar tik kūdikis, kuriam reikia leisti paaugti. Jei visiems užteks kantrybės, jei sulauksime Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) palaikymo, po kelerių metų tikrai pamatysime rezultatą. Tokie klubai sukuria daug pridėtinės vertės šalies futbolui, prisideda prie jaunimo ugdymo. Mums reikia supratimo ir bent netrukdyti, jei nenorima padėti.

Ar apetitas nekyla bevalgant – nenorite išsišokti lygos lentelėje?
Kad pakiltume aukščiau negu penkta vieta, mums reiktų laimėti visas likusias sezono rungtynes. Kitais metais būsime su rimtais dantimis.

Kokį įspūdį palieką šiųmetė pirmoji lyga ir jos klubai?
Manau, ši lyga jaunimui yra gera vieta augti. Labai norėtųsi, kad būtų daugiau klubų su savo mokyklomis, ateities vizija, aiškiais principais ir steigėjais. Galiu išskirti Mažeikių „Atmosferą“ – ji yra lentelės apačioje, tačiau principais ir futbolo piramidės kūrimu man labai imponuoja. Kitoje pusėje yra tokių vienadienių komandų. Norėtųsi, kad jos pakeistų požiūrį ir pradėtų galvoti apie savo akademijas, ateitį. Vieni gauna išimtinę teisę dalyvauti čempionate ir prisiperka užsienio žaidėjų, o kiti turi investuoti į savo akademijas, jas išlaikyti – atsiranda nelygybė. Manau, LFF turi visus įrankius, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi standartų, tik reikia turėti noro tais įrankiais pasinaudoti. Kitaip dar ilgai turėsime tokią "gerą" situaciją šalies futbole, kokią turime dabar.

Pakalbėkime apie žaidimą. Ką būtina pagerinti antroje sezono pusėje?
Reikia balanso: daug mušame, daug ir praleidžiame. Reikia gerinti gynybą, bet gintis turi ir saugai, ir puolėjai. Čia mūsų iššūkis kitai sezono daliai – pagerinti komandos gynybos kokybę. Tačiau man, kaip treneriui ir sporto direktoriui, norisi dar svarbesnių dalykų – noriu pamatyti komandą, kuri į aikštę eina alkana pergalių ir žinanti, kaip laimėti. Noriu matyti užtikrintumą, pasitikėjimą savo jėgomis, kuris mums padės siekti didesnių tikslų antraisiais metais.

„Vilniaus“ ekipa pirmojoje lygoje su 19 taškų (6 pergalės, 9 pralaimėjimai, 1 lygiosios) po 16-os turų užima 10 vietą.