Viena iš Lietuvos žiemos sporto vilčių vadinama Agnė Sereikaitė greitąjį čiuožimą atrado prieš tai išbandžiusi dar porą sporto šakų - plaukimą, gimnastiką. Tačiau šios sporto šakos, anot Agnės, buvo įprastos ir visiems žinomos. "Greitasis čiuožimas man patiko pirmiausia todėl, jog jis ant ledo. Be to, man patiko greitis", - į aštresnius polinkius linkusi mergina.
Greitąjį čiuožimą Agnė lanko nuo antros klasės. Kartą apsilankiusi "Akropolyje" ji pamatė greitojo čiuožimo treniruotę, kurioje dalyvavo ir jos pusbrolis. Pusbrolis pasiūlė Agnei treniruotis. Taip Agnė ir pradėjo, o jos pusbrolis, beje, šį užsiėmimą netrukus metė.
Jau septintus metus greituoju čiuožimu užsiimanti mergina sako, kad šis sportas jai vis dar nepabodo. "Kiekvieną treniruotę atrandi kažką naujo. Man patinka čiuožti, vis tobulini techniką. Minčių viską mesti nebuvo kilusių ir, tikiuosi, nekils", - optimistiškai nusiteikusi mergina.
Beje, žiemos Agnė nemėgsta. "Žiemą šalta", - šypsosi žiemos sporto šakos atstovė.
Į treniruotę - su bilietuku...Tą dieną, kai kalbėjomės, Agnė ėjo į treniruotę lengvosios atletikos manieže. Pasak trenerio Antano Vilčinsko, treniruodamiesi vieną kartą per savaitę manieže, bando paįvairinti treniruočių ant ledo rutiną. Visas kitas penkias dienas perspektyvi sportininkė kulniuoja į Vilniaus ledo rūmus. Treniruojasi ji ant ledo tuo metu, kai kiti čia ateina pačiuožti savo malonumui... Gero tik tiek, kad bilietuko sportininkei pačiai pirkti nereikia - jį nuperka Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija ar Lietuvos olimpinis sporto centras. "Sąlygos nėra tokios, kokios turėtų būti, - sako sportininkė, neseniai Slovakijoje stovyklavusi su šios šalies vyrų ir moterų bei savo amžiaus rinktinėmis. - Ten buvo visos sąlygos treniruotis".
Skirtumas treniruotis Lietuvoje ir užsienyje - ne tik dėl sąlygų, bet ir dėl to, kad Lietuvoje Agnė neturi lygiaverčių varžovų: "Yra didelis skirtumas, kai čiuoži viena ir kai grupėje. Grupėje yra daug lengviau startuoti, be to, jeigu čiuožiu visus ratus viena, man daug sunkiau padaryti viską, ką reikia".
Sekmadienis A.Sereikaitei - ta diena, kai nevyksta treniruotės. Tačiau ir tą dieną ji nelieka be sporto, nes mankštinasi savarankiškai. "Nuo pusės valandos iki pusantros bėgu krosą. Tada labai gerai atsipalaiduoji", - sako sportiška mergina.

Siena medaliams per mažaLaimėjusi Vengrijos sostinėje Budapešte vykusias Senojo žemyno „Žvaigždžių taurės“ finalo varžybas, žvaigžde, šypsosi jaunoji sportininkė, ji dar nelabai jaučiasi. Bėt ši pergalė Agnei buvo viena įsimintiniausių per jos karjerą, kaip ir pergalė praėjusiais metais tokiose pačiose varžybose 1000 m nuotolyje: "Tada buvo labai greitas užbėgimas - buvo sunku laimėti".
Agnės namuose vieną sieną puošia jos iškovoti medaliai, tarp kurių dominuoja aukso ir sidabro spalvos. "Jau net nebeskaičiuoju. Tuoj reikės kitos sienos", - šypsosi sportininkė. Tačiau gausūs apdovanojimai motyvacijos sportuoti nemažina. "Kovoju ne dėl medalių - dėl pačių rezultatų. O ir tie medaliai tokie... Kai bus Europos ar pasaulio čempionato, olimpinių žaidynių medalis - bus kas kita", - ambicijų neslepia čiuožėja.
Paklausta apie didžiausią sportinę svajonę, Agnė sako, kad ji, tikriausiai kaip ir visų sportininkų: "Olimpinės žaidynės. Aukščiau olimpiados nieko nėra".
Spėja visurAgnė - vienturtė sportiškoje šeimoje. Mama - buvusi parašiutininkė, tėtis - kultūristas. Didžiausia Agnės sirgalė - mama. "Treneris, žinoma, taip pat palaiko ir šešios, ne penkios draugės". Kur dingo šešta? "Šešta - aš pati", - juokiasi.
Apie Agnės pergales žino ir visi klasės draugai. "Na turbūt turiu labai gera auklėtoją, kuri pati visiems praneša iš karto", - pasakoja mergina, kuri ne tik puiki sportininkė, bet ir mokinė. Nors dėl varžybų tenka praleisti nemažai pamokų, tačiau padedama geranoriškų mokytojų, šv. Kristaforo vidurinės mokyklos devintokė mokslo aukštumas šturmuoja šauniai - paskutinio trimestro vidurkis - 9,3 balo. Mėgstamiausia dalykai mokykloje - chemija ir matematika. "Viską spėju: ir mokytis, ir sportuoti, o užsienyje dar yra parduotuvių įdomesnių nei Lietuvoje yra", - visur spėja vikri mergina. Ar jau susimąsto ji, ką norėtų studijuoti po mokyklos? "Dar šiandien su drauge kaip tik galvojome. Kol kas nenusprendėme, bet tikrai tai nebus humanitariniai mokslai".
Taktikė
Mėgstamiausia jaunajai sportininkei šiuo metu 1000 m distancija. "Nors visi sako, kad labai gerai čiuožiu 500 m, bet man šis nuotolis nepatinka - per daug greičio. Man labiau patinka pirma palaukti, o paskui įgyti greitį", - pasakoja Agnė. Gal ši distancija mėgstamiausia ir dėl to, kad kaip savo stiprybę Agnė įvardija taktiką: "Žinau, kada reikia šauti į priekį. Be to, turiu labai daug ištvermės". Elgtis taktiškai brandžiai Agnei padeda jos matematinis protas. Kokia jos, kaip sportininkės, silpnoji pusė? "Tikriausiai man dar daugiau reikia vikrumo, taip pat - tobulinti techniką".
Greitasis čiuožimas ne vien mokėjimas stovėti ant pačiūžų. "Tam kad čiuožtum tas kelias minutes, reikia valandos gero apšilimo - visi raumenys turi apšilti, nes greitajame čiuožime dirba visi raumenys - tiek rankos, tiek kojos, tiek ir galva, - šypsosi. - Viskas turi būti paruošta".
Kitą savaitę A.Sereikaitė dalyvaus paskutinėse šį sezoną varžybose - paskutiniame pasaulio taurės etape. Nedalyvavusi pirmajame etape, kol kas Agnė bendroje įkaitoje užima trečiąją vietą. Po paskutiniojo etapo ji turi galimybių ir tikisi pakilti į antrąją vietą. Apibendrindama besibaigiantį sezoną, A.Sereikaitė sako, jog jis buvo sunkus, bet sėkmingas: "Perėjau į kitą lygį - pradėjau čiuožti geriau, pagerinau visus asmeninius rekordus. Visi tikslai įvykdyti".
Šiemet, važiuodama į Taipėjuje vykusį pasaulio jaunimo čempionatą, A.Sereikaitė dovanų gavo baltą žaislinę pelytę. Ji tapo sportininkės talismanu, nuo šiol lydinčiu į visas varžybas. "Ir dar turiu tokį pakabuką - pačiūžą. Pusė sportininkų tokias turi, bet vis tiek", - apie savo neakivaizdinius "pagalbininkus" prasitaria čiuožėja.
Varžovės - draugės
Po sezono pabaigos ateis poros mėnesių poilsis, o vasarą žiemos sporto šakos atstovei prasidės pasiruošimas kitam sezonui, kai rengiamos stovyklos su kitų šalių sportininkais užsienyje. Dažniausiai stovyklaujanti Latvijoje, Vengrijoje ar Italijoje, labiausiai lietuvaitė mėgsta Vengriją: "Ten susirenka daugiausia draugų. Ir ledas ten geriausias". Taip, kaip plaukikams baseino vanduo yra greitas ir lėtas, čiuožėjams ledas - minkštas ir kietas. Lietuvos sportininkei labiau patinka minkštas ledas: "Tada lengviau čiuožti, atrodo, kad ir čiuoži greičiau. Ant kieto galima lengviau paslysti".
Pačios didžiausios varžovės yra pačios geriausios Agnės draugės. Tai Zsofia Konya iš Vengrijos, latvė Anželika Zavadecka, Rumiana Dimitrova iš Bulgarijos. Kokią sportininkę Agnė svajoja įveikti? "Z.Konya . Mes pagrindinės priešininkės - visą laiką su ja kovojame. Būna, kad aš nugaliu ją, ji - mane, bet kai nugalėsiu ją pilnai, tada bus viskas".