| Jolanta Mockevičienė | 2011 m. sausio 21 d. 09:21 |
Žaidynės startuoja Elektrėnuose
Šį šeštadienį Elektrėnuose poledinės žūklės, šaškių ir šachmatų varžybomis prasideda „Žalgirio“ sporto draugijos žiemos žaidynės
Žaidynių programoje – dar ir stalo teniso, kalnų slidinėjimo ir slidinėjimo varžybos, kurios vyks Alytuje ir Ignalinoje. Žaidynių išvakarėse pakalbinome „Žalgirio“ sporto draugijos viceprezidentą, žaidynių vyriausiąjį teisėją Algį Vasiliauską.
Ko tikitės iš šių žaidynių?
Tai mūsų tradicinis sporto renginys, vasaros ir žiemos žaidynės vyksta kasmet. Skirtingai nei ankstesniais metais, stalo teniso, poledinės žūklės, šachmatų ir šaškių varžybos vyks tiktai vieną dieną, o slidininkai ir kalnų slidininkai rungtyniaus dvi dienas. Sunkmetis palietė visus – ir sporto organizacijas, ir rėmėjus ir, be abejo, mūsų draugiją.
Dabar viskas priklausys nuo to, kiek dalyvių ir komandų užsiregistruos mūsų sporto žaidynėse. Į jas žvelgiame su viltimis: tikimės, kad nesumažės dalyvių ir sporto klubų. Tam ir rengiame žaidynes, norime, kad klubai jose aktyviai dalyvautų, į žaidynes deleguotų kuo daugiau savo sportininkų. Mus viltingai nuteikia, kad šaškių varžybose panoro dalyvauti 27 komandos, šachmatų – 26, o poledinės žūklės – 24 komandos.
Iki šiol žaidynės vykdavo tradicinėse vietose – Elektrėnuose, Dauguose, Ignalinoje, Vilniuje. Šiemet stalo teniso varžybos pirmą kartą bus surengtos ir Alytuje. Ar tai naujas jūsų, žalgiriečių, centras?
Alytuje gyvena kvalifikuotas stalo teniso specialistas, tarptautinės kategorijos teisėjas Zenonas Gramackas, kuris su savo komanda ir rengs stalo teniso varžybas. Kalbant apie sporto klubų plėtrą, mus labai svarbi ir pati geografija. Ten kur yra gera sporto bazė, tos sporto šakos specialistai, su malonumu rengiame ir varžybas.
Negalime apsistoti vien tiktai Elektrėnais, Daugais, Vilniumi ar Elektrėnais. Mes visada pasitikime Elektrėnais, kur yra gera sporto bazė, daug puikių organizatorių, ten varžybos vyksta visada sklandžiai, nebūna nesklandumų. Tačiau žvalgomės ir kitur. Jeigu tiktai atsiranda naujas sporto židinys, su savo renginiais ir pas juos ir turime keliauti.
Žalgiriečių sporto žaidynėse – tradicinės sporto šakos, o ar negalvojate į jų programą įtraukti naujų?
Žiemą būtų galima žaisti ir futbolą, smiginį, tačiau šios sporto šakos yra vasaros žaidynių programoje. Vyksta kai kurių sporto šakų taurės varžybos, glaudžiai bendradarbiaujame su atskirų sporto šakų federacijomis. Tai, ką darome, tai ne mūsų draugijos vadovybės prasimanymas. Tai draugijos prezidiumo narių pasiūlymas. Jų noras mums tampa savotišku įstatymu, valia.
Kai bus pareikšta nuomonė dėl sporto šakų plėtros, mes į tai būtinai atsižvelgsime. Jokių kliuvinių nėra, žaidynių programoje gali būti ir 100 sporto šakų varžybos. Svarbu, kad tai būtų tų sporto šakų atstovų noras. Kol kas tarp žalgiriečių yra populiariausios minėtos sporto šakos, kurios ir yra žaidynių programoje. Lietuva - tradicijų šalis. Jeigu mėtoma į krepšį, tai ir mėtoma, jeigu žaidžiamas futbolas, tai ir žaidžiamas.
Kokio žalgiriečių būrio tikitės žaidynėse?
Šiemetinė žiema kol kas buvo puiki, manau, kad visų sporto šakų varžybose susirinks dalyvauti 1000 ir daugiau draugijos narių. Iki šiol žiemos sporto žaidynės nebuvo ypatingai gausios dalyviais. Ilgus metus Lietuvoje nebuvo gerų žiemų, todėl sumažėji entuziastų skaičius. Tačiau paradoksas: per tradicinius „Snaigės“ žygius susirenka 800-900 slidininkų, tačiau į mūsų žaidynes jų tiek nesuvažiuoja.
Gal tai mūsų informacijos stoka, neleidžianti tų žygių dalyvių sukviesti į draugijos varžybas. Tačiau viena yra dalyvauti sveikatingumo trasose, o visai kas kita – varžytis. Vieni žmonės gal daugiau nori pabūti gamtoje, o kiti – varžytis. Tačiau ir viena, ir kita yra gerai. Kiek sportininkų dalyvauja žaidynėse, tiek ir užtenka.
Ar sunkmečiu sunku surengti tokias žaidynes?
Kai yra puikių sporto organizatorių, – nėra sunku. Tačiau surengti tokias žaidynes – nėra pigus dalykas. Žaidynes organizuojame savo lėšomis. Mums talkina Ignalinos žiemos sporto centras, su kuriuo glaudžiai bendradarbiaujame. Draugija ignaliniečiams sumoka tiktai už darbus, įrengiant trasas. Mūsų žmonės į žaidynes nevaromi prievarta, jie atvažiuoja savo noru.
Tačiau jiems atvykti į varžybas ar užsimokėti už nakvynę, maitinimą nėra taip paprasta. Draugija apmoka teisėjams už darbą, trasų parengimą, nuperka sportinio inventoriaus, suteikia dalinę paramą (atvykimą) sporto kolektyvams.
Neseniai per žaidynes buvo atsisakyta komandinės įskaitos, ar ši sistema pasiteisino?
Lazda turi galus. Kai atsisakome komandinės įskaitos, dingsta sveikas sportinis egoizmas savo rajonui, miestui ar apskričiai iškovoti taures. Prarandamas ir sporto organizatorių entuziazmas. Jeigu mieste ar rajone veikia klubai, jų vienas iš pagrindinių tikslų turėtų – iškovoti kuo daugiau komandinių taurių, būti geriausiais tarp rajonų ar miestų.
Žinoma, ne mažiau svarbios ir asmeninės sportininkų ambicijos. Manyčiau, kad komandinės įskaitos vis dėl to reikėtų. Tačiau dabar viskas susieta su sunkumais, savivaldybėms, skiriant pinigus kūno kultūrai ir sportui, kasmet reikalai vis sunkėja: daug lėšų pasiima didysis sportas, o jų parama masiniam sportui mažėja. Tai labai atsiliepia ir draugijos sporto žaidynėms.
Ko tikitės iš šių žaidynių?
Tai mūsų tradicinis sporto renginys, vasaros ir žiemos žaidynės vyksta kasmet. Skirtingai nei ankstesniais metais, stalo teniso, poledinės žūklės, šachmatų ir šaškių varžybos vyks tiktai vieną dieną, o slidininkai ir kalnų slidininkai rungtyniaus dvi dienas. Sunkmetis palietė visus – ir sporto organizacijas, ir rėmėjus ir, be abejo, mūsų draugiją.
Dabar viskas priklausys nuo to, kiek dalyvių ir komandų užsiregistruos mūsų sporto žaidynėse. Į jas žvelgiame su viltimis: tikimės, kad nesumažės dalyvių ir sporto klubų. Tam ir rengiame žaidynes, norime, kad klubai jose aktyviai dalyvautų, į žaidynes deleguotų kuo daugiau savo sportininkų. Mus viltingai nuteikia, kad šaškių varžybose panoro dalyvauti 27 komandos, šachmatų – 26, o poledinės žūklės – 24 komandos.
Iki šiol žaidynės vykdavo tradicinėse vietose – Elektrėnuose, Dauguose, Ignalinoje, Vilniuje. Šiemet stalo teniso varžybos pirmą kartą bus surengtos ir Alytuje. Ar tai naujas jūsų, žalgiriečių, centras?
Alytuje gyvena kvalifikuotas stalo teniso specialistas, tarptautinės kategorijos teisėjas Zenonas Gramackas, kuris su savo komanda ir rengs stalo teniso varžybas. Kalbant apie sporto klubų plėtrą, mus labai svarbi ir pati geografija. Ten kur yra gera sporto bazė, tos sporto šakos specialistai, su malonumu rengiame ir varžybas.
Negalime apsistoti vien tiktai Elektrėnais, Daugais, Vilniumi ar Elektrėnais. Mes visada pasitikime Elektrėnais, kur yra gera sporto bazė, daug puikių organizatorių, ten varžybos vyksta visada sklandžiai, nebūna nesklandumų. Tačiau žvalgomės ir kitur. Jeigu tiktai atsiranda naujas sporto židinys, su savo renginiais ir pas juos ir turime keliauti.
Žalgiriečių sporto žaidynėse – tradicinės sporto šakos, o ar negalvojate į jų programą įtraukti naujų?
Žiemą būtų galima žaisti ir futbolą, smiginį, tačiau šios sporto šakos yra vasaros žaidynių programoje. Vyksta kai kurių sporto šakų taurės varžybos, glaudžiai bendradarbiaujame su atskirų sporto šakų federacijomis. Tai, ką darome, tai ne mūsų draugijos vadovybės prasimanymas. Tai draugijos prezidiumo narių pasiūlymas. Jų noras mums tampa savotišku įstatymu, valia.
Kai bus pareikšta nuomonė dėl sporto šakų plėtros, mes į tai būtinai atsižvelgsime. Jokių kliuvinių nėra, žaidynių programoje gali būti ir 100 sporto šakų varžybos. Svarbu, kad tai būtų tų sporto šakų atstovų noras. Kol kas tarp žalgiriečių yra populiariausios minėtos sporto šakos, kurios ir yra žaidynių programoje. Lietuva - tradicijų šalis. Jeigu mėtoma į krepšį, tai ir mėtoma, jeigu žaidžiamas futbolas, tai ir žaidžiamas.
Kokio žalgiriečių būrio tikitės žaidynėse?
Šiemetinė žiema kol kas buvo puiki, manau, kad visų sporto šakų varžybose susirinks dalyvauti 1000 ir daugiau draugijos narių. Iki šiol žiemos sporto žaidynės nebuvo ypatingai gausios dalyviais. Ilgus metus Lietuvoje nebuvo gerų žiemų, todėl sumažėji entuziastų skaičius. Tačiau paradoksas: per tradicinius „Snaigės“ žygius susirenka 800-900 slidininkų, tačiau į mūsų žaidynes jų tiek nesuvažiuoja.
Gal tai mūsų informacijos stoka, neleidžianti tų žygių dalyvių sukviesti į draugijos varžybas. Tačiau viena yra dalyvauti sveikatingumo trasose, o visai kas kita – varžytis. Vieni žmonės gal daugiau nori pabūti gamtoje, o kiti – varžytis. Tačiau ir viena, ir kita yra gerai. Kiek sportininkų dalyvauja žaidynėse, tiek ir užtenka.
Ar sunkmečiu sunku surengti tokias žaidynes?
Kai yra puikių sporto organizatorių, – nėra sunku. Tačiau surengti tokias žaidynes – nėra pigus dalykas. Žaidynes organizuojame savo lėšomis. Mums talkina Ignalinos žiemos sporto centras, su kuriuo glaudžiai bendradarbiaujame. Draugija ignaliniečiams sumoka tiktai už darbus, įrengiant trasas. Mūsų žmonės į žaidynes nevaromi prievarta, jie atvažiuoja savo noru.
Tačiau jiems atvykti į varžybas ar užsimokėti už nakvynę, maitinimą nėra taip paprasta. Draugija apmoka teisėjams už darbą, trasų parengimą, nuperka sportinio inventoriaus, suteikia dalinę paramą (atvykimą) sporto kolektyvams.
Neseniai per žaidynes buvo atsisakyta komandinės įskaitos, ar ši sistema pasiteisino?
Lazda turi galus. Kai atsisakome komandinės įskaitos, dingsta sveikas sportinis egoizmas savo rajonui, miestui ar apskričiai iškovoti taures. Prarandamas ir sporto organizatorių entuziazmas. Jeigu mieste ar rajone veikia klubai, jų vienas iš pagrindinių tikslų turėtų – iškovoti kuo daugiau komandinių taurių, būti geriausiais tarp rajonų ar miestų.
Žinoma, ne mažiau svarbios ir asmeninės sportininkų ambicijos. Manyčiau, kad komandinės įskaitos vis dėl to reikėtų. Tačiau dabar viskas susieta su sunkumais, savivaldybėms, skiriant pinigus kūno kultūrai ir sportui, kasmet reikalai vis sunkėja: daug lėšų pasiima didysis sportas, o jų parama masiniam sportui mažėja. Tai labai atsiliepia ir draugijos sporto žaidynėms.