Kelius JAV padėjo tiesti stalo tenisas
Prieš 16 metų į JAV atvykęs D.Pavasaris PLSŽ atstovavo ir Lietuvai, ir JAV. Dabar jis ŠALFASS narys, tikintis, kad sportas išeivius privalo labiau vienyti.
Prieš 16 metų didelis savo gimtojo miesto patriotas kaunietis Deivis Pavasaris nė nebūtų pagalvojęs, kad paliks gimtąją Lietuvą ir savo ateitį pradės kurti Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiandien dėl kelionių pamišęs bei savo kasdienybės be sporto neįsivaizduojantis lietuvis dėkoja likimui, kad šis susidėliojo būtent taip.
Kalbiname dabartinį Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos Rytų apygardos pirmininką Deivį Pavasarį.
Pradėkime nuo gana banalaus, tačiau, manau, visiems rūpimo klausimo. Kas jus ir kokiu tikslu pastūmėjo vykti gyventi taip toli – į Ameriką?
Tiesą pasakius, aš ir sapnuose nesapnavau, kad atsidursiu Amerikoje. Nors nuo pat vaikystės turėjau mažytę svajonę kada nors aplankyti ir pažinti svajonių ir didelių galimybių kraštą Ameriką, bet kas galėjo pagalvoti, kad pažintis su JAV išsirutulios į nuolatinį gyvenimą Niujorke, kuris jau tęsiasi šešiolikti metai. Tuomet buvau ką tik baigęs studijas Kūno kultūros akademijoje (dabartinis Lietuvos sporto universitetas), užsiėmiau darbo ir tolesnės veiklos paieškomis, o kai atsivėrė galimybė išvykti kitapus Atlanto, ilgai nedvejojau, gavau palaiminimą iš tėvų – ir pirmyn!
Skaitytojams tikriausiai būtų įdomu sužinoti, kokia veikla užsiimate gyvendamas Niujorke.
Esu didžiausios federalinės organizacijos JAV darbuotojas... Na, o jei paprasčiau pasakius, tai jau gerą dešimtmetį dirbu valstybiniame Jungtinių Amerikos Valstijų pašte.
Kas jus pastūmėjo pradėti aktyvią veiklą Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungoje (ŠALFASS)?
Apie ŠALFASS ir išeivijos sportą turėjau šiek tiek žinių, kai dar gyvenau Lietuvoje. Studijuojant Kūno kultūros akademijoje vieno mano kursinio darbo tema buvo apie stalo tenisą lietuvių išeivijoje ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynių (PLSŽ) reikšmę.
Bet įdomiausia, kad kaip tik tuo metu Lietuvoje vyko šeštosios PLSŽ, kuriose aš pats dalyvavau stalo teniso varžybose bei iškovojau ne vieną apdovanojimą, tik dar ne kaip užsienio lietuvis, o kaip lietuvis sporto mėgėjas, gyvenantis Lietuvoje.
Niekas tada dar nė negalėjo pagalvoti, kad po kelerių metų Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse atstovausiu jau ne gimtajai Lietuvai, o JAV ir ŠALFAS sąjungai, ir vėl kovosiu dėl aukščiausių apdovanojimų, tik šį kartą kaip Niujorko LAK narys.
Na, o pagrindinis kaltininkas, kuris įtraukė mane dalyvauti ŠALFASS veikloje jau persikėlus gyventi į JAV, yra dabartinis ir ilgametis šios organizacijos pirmininkas, nuo pereitų metų vasaros ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, Sporto reikalų komisijos vadovas Laurynas R. Misevičius. Gyvenime nesu sutikęs didesnio Lietuvos patrioto ir lietuvybės puoselėtojo nei Laurynas!
Kiek metų jau esate ŠALFASS narys? Kokia buvo pati pradžia?
ŠALFASS narys esu jau daugiau nei dešimt metų. Na, o jeigu tiksliau, tai jau visus trylika metų. O viskas prasidėjo nuo pažinties su Laurynu per vieno mūsų bendro draugo universiteto diplomų teikimo ceremoniją Konektikuto valstijoje. Laurynas jau tada buvo aktyvus ŠALFASS valdybos ir JAV lietuvių bendruomenės Konektikute bei Krašto valdybos narys. Jis drauge su tuometine kolege Sigita Šimkuviene-Rosen visai neseniai buvo atkūrę Konektikuto valstijos lietuvių sporto klubą, kurio vadovu tapo Laurynas.
Sužinojęs, kad aš esu neabejingas sportui, jis 2006 metais pakvietė mane kartu važiuoti į Čikagą ir sudalyvauti 56-osiose ŠALFASS sporto žaidynėse. Aš mielai priėmiau jo kvietimą prisijungti, sėkmingai pasirodžiau žaidynių stalo teniso turnyre bei iškovojau asmeninių, vyrų bei mišrių dvejetų varžybų nugalėtojo vardus. Tokia buvo mano, sakyčiau, gal ne pirmoji pažintis, bet tikrai pirmoji gyva akistata su ŠALFASS organizacija jau pačioje Šiaurės Amerikoje.
Kas paskatino prisidėti prie ŠALFASS sporto turnyro rengimo? Kokia šių žaidynių istorija?
ŠALFASS – tai organizacija, turinti ilgą ir turtingą istoriją. Šiemet jau įvyko 69-osios žaidynės. Na, o jei žvelgtume į praeitį, šios organizacijos ištakos siekia tolimus 1947 metus ir pokarinę Vokietiją.
Pabandysiu labai neišsiplėsdamas apžvelgti ŠALFASS žaidynių istoriją. Neišvengiamai artėjant sovietų okupacijai 1944 m. dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių, tarp jų ir daug jaunimo, paliko gimtąjį kraštą. Taigi 1945 m., pasibaigus karui, Vakarų Vokietijoje susibūrė didžiulis lietuvių būrys. Šie karo pabėgėliai karą laimėjusių sąjungininkų buvo apgyvendinti stovyklose ir jų varganas gyvenimas tęsėsi iki pat 1949-ųjų, kai buvo pradėtas masinis jų perkėlimas į tolesnius užjūrius, tokius kaip JAV, Australija, Anglija, Kanada.
Gyvendami lyg stovyklose lietuviai užsiėmė bendruomenine, kultūrine ir sportine veikla. Vakarų Vokietijoje labai greitai buvo įsteigta beveik 30 sporto klubų, kurių veiklai koordinuoti atstovų suvažiavime 1947 m. lapkričio 29 d. Augsburgo mieste buvo išrinktas Vyriausiasis fizinio auklėjimo ir sporto komitetas, sutrumpintai vadinamas FASK.
Šį komitetą tvirtai galime laikyti ir vadinti ŠALFASS pirmtaku. 1949 m. suaktyvėjus lietuvių persikėlimui iš laikinojo prieglobsčio Vokietijoje į tolesnius kraštus FASK įgaliojo vieną aktyvų savo narį Valdą Adamkavičių (J.E. Prezidentas Valdas Adamkus), kuris kaip tik ruošėsi išvykti naujam gyvenimui į JAV, pabandyti pratęsti šios lietuviškos sporto organizacijos veiklą naujoje emigracijoje, kitapus Atlanto.
Iš pat pradžių didelio entuziazmo tarp Amerikos lietuvių nebuvo sulaukta, daugelis buvo užsiėmę įsikūrimu naujame krašte. Bet beveik netikėtai 1951 m. spalio 27–28 d. naujai įsikūrusio lietuvių sporto klubo „Vytis“ iniciatyva Toronte buvo suorganizuota sporto šventė, tuo metu pavadinta pirmąja Kanados ir JAV lietuvių olimpiada. Olimpiados metu buvo varžomasi krepšinio, tinklinio ir stalo teniso rungtyse.
Visai netrukus 1952 m. buvo sušauktas pirmasis JAV ir Kanados naujai susikūrusių sporto klubų atstovų suvažiavimas Čikagoje. Ten ir buvo išrinktas pirmasis Vyriausiasis FASK Šiaurės Amerikoje. 1965 m. FASK buvo pervadintas į ŠALFASS... O toliau, kaip sakoma, viskas gula į pageltusius istorijos puslapius. Kitąmet jau organizuosime jubiliejines 70-ąsias ŠALFASS žaidynes Čikagoje, kviečiame visus dalyvauti!
Žinome, kad ne pirmi metai pats dalyvaujate ŠALFASS sporto žaidynėse. Šiemet dalyvavote stalo teniso turnyre ir jame užėmėte prizines vietas. Sakykite, kodėl būtent stalo tenisas?
Viskas prasidėjo dar vaikystėje. Mano tėvukas buvo aistringas sporto mėgėjas, o aš buvau aktyvus berniukas, tad jis ir pasirūpino, kad aš nelikčiau abejingas sportui. Mokiausi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dabartinė S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija), specializuotoje gimnastikos sporto klasėje. Patiko ir kitos sporto šakos – futbolas, krepšinis, kovinis sportas. Bet stalo tenisas nugalėjo.
Tuomet mano, kaip jaunojo stalo tenisininko, karjera klostėsi gana sėkmingai, ne kartą tapau Lietuvos įvairaus jaunučių ir jaunių amžiaus grupių bei studentų čempionu ir prizininku, džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad pačiais pirmaisiais metais teko atstovauti ką tik atkurtai nepriklausomai Lietuvai Europos jaunių ir jaunučių čempionate. Tikriausiai labai jau užburiantis buvo tas mažojo stalo teniso kamuoliuko šokis, kad pakerėjo mane visam gyvenimui.
Ar išeivijos lietuviai aktyviai registruojasi ir dalyvauja ŠALFASS rengiamose sporto žaidynėse?
Lietuviai registruojasi ir dalyvauja, bet tikrai norėtųsi didesnio aktyvumo. Ypač kitose sporto šakose nei krepšinis, bėgimas ir stalo tenisas. Labai gaila, kad istoriškai buvusiose populiariose sporto šakose, tokiose kaip tinklinis, lengvoji atletika, plaukimas, šaudymas, futbolas, lauko tenisas ir šachmatai, nebesulaukiame pakankamo dėmesio iš Amerikos lietuvių. Tačiau, galime pasidžiaugti, kad slidinėjimas išlieka pačia populiariausia žiemos sporto šaka tarp Šiaurės Amerikos lietuvių!
Pastaruoju metu labai populiarėja įvairūs bėgimai, štai ir birželio 9 d. vyko pirmą kartą surengtas Pasaulio lietuvių metams skirtas Kauno maratono nuotolinis renginys! Su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos sudėtyje tik pernai atsikūrusia Sporto reikalų komisija buvo pritraukta beveik tūkstantis dalyvių 25-iose šalyse.
Norėčiau pastebėti ir tai, kad vykstančių į PLSŽ susidomėjimas Lietuvoje ir dalyvių skaičius iš JAV su kiekvienomis žaidynėmis vis didėja. Pastarosiose jubiliejinėse X žaidynėse, vykusiose 2017 m. Kaune, turėjome rekordinį 300 sportininkų iš Šiaurės Amerikos būrį. Ne už kalnų ir 2021-ieji, kai Druskininkuose vyks XI PLSŽ.
Tikėkimės, JAV delegacija ir artėjančiose XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse surinks gausiausią lietuvių sporto mėgėjų pulką iš visų užsienio kraštų!
Gal turite idėjų, ką būtų galima patobulinti ar pakeisti kitais metais vyksiančiose jubiliejinėse 70-osiose ŠALFASS sporto žaidynėse?
Norėtųsi sulaukti daugiau jaunosios kartos atstovų. Pažvelgus į istoriją, 1947 m. Vokietijoje aktyviai besikuriant sporto klubams pabėgėlių stovyklose, vien tik Augsburge organizuotose jaunių stalo teniso žaidynėse dalyvavo 60 jaunųjų lietuvių sportininkų iš pabėgėlių stovyklų. Tuo metu Vokietijoje buvo galima suskaičiuoti iki keliasdešimt tūkstančių gyventi persikėlusių lietuvių, o juk dabartiniai mūsų diasporos skaičiai užsienyje gerokai didesni.
Deja, tokia dalyvių gausa, išskyrus krepšinį, kasmetinėse ŠALFASS žaidynėse jau senokai pasigirti negalime. Bet reikia džiaugtis tuo, ką turime. Dabar jau laikai pasikeitė. Jaunimas dabar turi ir, svarbiausia, gali iš daug ko rinktis, bet norėtųsi tikėti, kad sportas ir toliau lietuvių išeivijoje jungs ir burs visus tautiečius bei bus viena pamatinių, kertinių vertybių, kuri padės išlaikyti lietuvybę ateities kar