„Žalgirio“ tvirtybė – žmonės

„Žalgirio“ sporto draugija pratęsė tradiciją – kaip ir kasmet, buvę ir dabartiniai jos darbuotojai susirinko į tradicinę vakaronę.
 

Žalgiriečiai bendrauja, dalijasi savo prisiminimais, vienas kitam pasipasakoja, kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais gyvena šiandieną

„Šito susitikimo visada laukiu, nuolat stengiuosi dalyvauti. Visus darbus suplanuoju taip, kad galėčiau atvykti susitikti su savo kolegomis“, - sako buvęs draugijos darbuotojas Algis Labutis.  

Dar prieš susitikimą ne vienas užsuko pasisvečiuoti į draugijos būstinę, įsikūrusią Olimpiečių gatvėje, pabendravo su dabartiniais draugijos darbuotojais. 

VISI SAVI. Legendinė irkluotoja, triskart Europos čempionė (1963 m., 1965 m. ir 1967 m.) Irena Vaitkevičienė, į „Žalgirį“ atėjo dirbti iš tuometės „Dinamo“ draugijos.
 

Irklavimo legendai šiemet sausio 9 d. sukako 80 metų. I. Vaitkevičienė ir pati stebisi, kaip viesulu nuskriejo tie metai: rodos vakar ji dar sėdėjo valtyje, po to prasidėjo jos antrasis gyvenimo etapas, o šiandien visa tai - tik gražus prisiminimas.  

„Žalgiryje“ dirbau ketverius metus. Buvo nuostabus laikotarpis, kaip ir „Dinamo“ draugijoje, buvau atsakinga už irklavimą. Buvo visi savi, dirbti sekėsi gerai. Kabinete sėdėjau su savo treneriu, Lietuvos irklavimo legenda Eugenijumi Vaitkevičiumi, iš kurio gavau nuostabių pamokų. Darbų buvo daug, varžybos vyko kiekvieną savaitgalį, reikėjo suktis kaip tai voverei rate“, - prisiminė I. Vaitkevičienė. 

Žalgiriečių vakaronė prasidėjo draugijos prezidento Algio Bronislovo Vasiliausko pasveikinimu. 

Jis susirinkusiuosius supažindino su šiandienos „Žalgirio“ veikla.

Žalgiriečiai aktyviai dalyvauja Europos sporto mėgėjų federacijos (ESCF) ir Pasaulio neprofesionalaus sporto konfederacijos (CSIT) veikloje.

 „Susitikome vėl pakalbėti, visi turime daug ką pasakyti vienas kitam, kas įvyko per tuos vienerius metus.  Draugija gyvuoja toliau. Nors ypatingais rezultatais pasigirti gal ir negalime, tačiau per metus sugebame organizuoti 233 renginius. Tuo mes galime pasidžiaugti. Sportas dabar išgyvena kitus laikus. Kai būna pokyčių, vyksta reformos, tai ta perspektyva pasidaro suprantama ne po metų, o po 6-10-ties“, - kalbėjo A. B. Vasiliauskas.     
 

 

„Žalgirio“ draugijoje septynerius metus dirbusi Albina Juozapavičienė buvo atsakinga už sporto mokyklas, kurių draugijoje tada buvo daugiau nei 20. 

Veikė Kompleksinė, Buriavimo, Jojimo, Dviračių sporto, Lengvosios atletikos, Sunkiosios atletikos, Rankinio, Krepšinio ir kitos sporto mokyklos. 

„Skyriui tada vadovavo Vytautas Šaikūnas, o aš buvau jo pavaduotoja. Kabinete sėdėjome keturi, aš buvau vienintelė moteris.  Liko labai gražūs prisiminimai, buvo nuostabus kolektyvas. Kai pirmaisiais nepriklausomybės metais draugijai atėjo sunkus laikmetis, draugijoje pradėjo mažėti žmonių, aš irgi patekau į tų mažėjančiųjų srautą.  Šarūnui Dusevičiui įkūrus „Žalgirio loto“ tinklą, išėjau ten dirbti ir toje bendrovėje praleidau 20 metų“, - sako A. Juozapavičienė. 
 

Prieš ketverius metus ji išėjo į užtarnautą poilsį. Žalgiriečiams  pakvietus į kasmetinius susitikimus, A. Juozapavičienė stengdavosi  juose dalyvauti, praleido tik kelis. „Šitie susitikimai man labai brangūs. Per metus mes visi pasikeičiame, tik nesikeičia mūsų meilė buvusiai darbovietei. Ji tokia pat stipri ir nuoširdi“, -  sako A. Juozapavičienė. Vakaro metu ji daug bendravo su Jojimo sporto mokykloje dirbusia Irena Šečkuviene.  

Nuo 1987-ųjų Šiaulius palikęs ir „Žalgirio“ draugijoje pirmininko pavaduotoju pradėjęs dirbti Ilja Arnautovas čia praleido trejus metus. 
 

„Labai džiaugiuosi, kad „Žalgiris“ išliko iki šių dienų, tęsia savo veiklą. Susikūrė nauji klubai, atsirado naujos tradicijos, žalgiriados, tarptautinis bendradarbiavimas.  Į varžybas išvyksta didelės draugijos sportininkų įvairių sporto šakų delegacijos. „Žalgiris“ gyvavo, gyvuoja ir gyvuos“, - džiaugėsi I. Arnautovas. 
 

Buvęs ilgametis „Žalgirio“ prezidentas, o dabar generalinis sekretorius Vytas Nėnius teigė, kad draugijos tvirtybė – žmonės, jiems draugija skiria didelį dėmesį.  

Jis prisiminė, koks 1987-aisiais, susijungus „Nemuno“ ir „Žalgirio“ draugijoms, buvo stiprus „Žalgiris“. Draugijos aparate dirbo net 114 žmonių.

Veikė mokomasis, finansų, sporto bazių, sporto mokyklų, organizacinis, kūno kultūros skyriai. 

„Tada Lietuvos kūno kultūros sporto komitetas iš biudžeto gaudavo 4 milijonus rublių, o „Žalgiris“ iš profsąjungų – 14 milijonų.  Draugijoje dirbo 2 tūkst. trenerių, buvome apie 90 sporto bazių šeimininkais. 

Rūpinomės 17-a meistrų komandų, kai „Dinamo“ draugija – vos viena Kauno moterų tinklinio komanda.  Visoje Lietuvoje, o ir Sovietų Sąjungoje buvo garsios mūsų krepšinio, rankinio, žolės riedulio, vyrų tinklinio, regbio, ledo ritulio, futbolo komandos. 
 

„Žalgiris“ buvo galinga sporto draugija, visos Lietuvos sporto stuburas.

Dabar, kai Lietuvos sportas persitvarkė pagal vakarietišką modelį, draugija surado savo nišą – dirba su mėgėjais.   Turime 67 registruotus sporto klubus ir daug neregistruotų, kurie dalyvauja mūsų varžybose“, - sako V. Nėnius.   

VEIDAI. Vakaro metu buvo galima pamatyti ir daugiau žinomų „Žalgirio“ draugijos sporto žmonių: Kleopą Girdžių, Algirdą Maldūną, Šarūną Dusevičių, Petrą Mažeiką, Algį Labutį, Vytautą Šaikūną, Romą Čižauskaitę, Marytę Trukšiną, Henriką Vilkončienę, Virginijų Gečą, Nijolę Trainavičiūrę, Stasę Morkūnaitę, Arvydą Sedekerskį, kt. 

Vakaronėje dalyvavo ir visas dabartinis „Žalgirio“ kolektyvas, kurį sudaro 6 žmonės.