Vilniaus futbolo mokyklos direktorius Kęstutis Paknys: „Viena opiausių problemų ugdant jaunuosius futbolininkus – aikščių stoka. “
Lietuvos abiturientai laiko valstybinius egzaminus, jiems netrukus bus įteikti baigimo atestatai. Vilniaus futbolo mokyklą šiemet irgi baigia nemažai dvyliktokų. Kaip sako mokyklai nuo 2001-ųjų vadovaujantis 62 metų Kęstutis Paknys, su mokykla netrukus atsisveikins vyriausioji U-19 grupė, Praėjusių metų rudenį šie futbolininkai tapo Lietuvos jaunių čempionais ir dabar papildys klubinių komandų gretas.
„Su gera grupe, gerais futbolininkais visą laiką gaila atsisveikinti. Jie mūsų mokyklą pradėjo lankyti nuo pirmosios klasės ir juos ugdė trys treneriai Nikolajus Pupkinas, Genadijus Davidsonas ir Algimantas Liubinskas.
Šios grupės futbolininkai dalyvavo ne tik Lietuvos savo amžiaus grupių futbolo pirmenybėse, bet patys geriausieji atstovavo ir „Vyčio“ komandai, kuri rungtyniavo Lietuvos pirmosios lygos pirmenybėse.
Žaisdami su suaugusiais, mokyklos auklėtiniai stiprėjo ir brendo. Dideles viltis siejame su Augustu Aldoniu ir Ernestu Andriušiu, kurie šiemet atstovavo Lietuvai Baltijos taurės jaunių varžybose. U-21 rinktinėje žaidžia ir Europos čempionato atrankos varžybose dalyvauja mūsų mokyklos auklėtiniai Gytis Paulauskas ir Titas Milašius“, - sako K. Paknys.
Kaip mokykloje bus atsisveikinta su baigusiąja grupe?
Pirmiausiai juos mokykloje pasveikinsime, gavus gimnazijų baigimo diplomus. Jiems iškilmingai įteiksime ir Futbolo mokyklos baigimo atestatus liepos pradžioje.
Mokyklai vadovaujate jau 19 metų, kaip šiandien gyvuoja Vilniaus futbolo mokykla?
Mokykla puoselėja senas, gražias tradicijas, joje sportinį kelią pradėjo daug garsių futbolininkų.
Šioje mokykloje subrendau kaip sporto organizatorius, joje pradėjau dirbti 1989-aisiais direktoriaus pavaduotoju. Tada mokyklai vadovavo dabar jau šviesaus atminimo Romualdas Grušas.
Labai sunkiai mokykla gyvavo pirmaisiais nepriklausomybės metais 1990-1991-aisiais, negavus jokio finansavimo, šią jaunųjų futbolininkų kalvę netgi buvo siūloma uždaryti.
1992-aisiais mūsų Futbolo mokykla buvo prijungta prie Tinklinio mokyklos ir tapo Žaidimų sporto mokykla, kuri priklausė Vilniaus savivaldybei.
2001-aisias buvo priimtas sprendimas atkurti Futbolo mokyklą, tada laimėjau konkursą ir tapau jos direktoriumi.

Dabar mokykloje dirba 20 trenerių, pratybas lanko apie 500 jaunųjų vilniečių. Nuo pačių mažiausiųjų pirmokėlių iki vyriausiųjų dvyliktokų.
Futbolininkus ugdo vidutinės ir vyresniosios kartos treneriai Kęstutis Latoža, Algimantas Liubinskas, Sergejus Bakanas, Viktoras Osetrovas, Gintautas Buzas, Antanas Vingilys, jaunesnės kartos treneriai Egidijus Juška, Nikolajus Pupkinas, Artūras Chatkevičius, kt.
Europos čempionato atrankos turnyre Lietuvai nacionalinei rinktinei atstovauja penki buvę mokyklos auklėtiniai: 2018 m. geriausias šalies futbolininkas Arvydas Novikovas, prieš tai porą metų geriausiu pripažintas Fiodoras Černychas, Artūras Žulpa, Modestas Vorobjovas ir Saulius Mikoliūnas.
Šiais futbolininkais, brendusiais mūsų mokykloje, mes didžiuojamės ir laikome pavyzdžiu tiems, kurie pradeda savo sportinę karjerą.
Kokias opiausias problemas tenka spręsti?
Viena opiausių – futbolo aikščių stoka. Mūsų auklėtiniai susispietę treniruojasi Fabijoniškių mokyklos dirbtinėje aikštėje, tačiau jos vienos, žinoma, nepakanka.
Didelė problema žiemą, kadangi mažiesiems futbolininkams reikia maniežo, o patekti į vienintelį „Sportimos“ maniežą ypač sunku, yra daug norinčiųjų, o ir kainos nemažos.
Tikimės, kad nuo rugsėjo mėnesio duris atvers naujasis Pilaitės stadionas su pripučiamu
maniežu, kurį Vilniaus savivaldybė rengiasi atiduoti mūsų Futbolo mokyklai.
Ten bus ne tik aikštė, maniežas, persirengimo kambariai, bet ir administracinės patalpos. Turint savo nuosavą sporto bazę, kurios labai laukiame, mūsų rezultatai tikrai bus dar geresni.
Ar jūsų auklėtiniai sportinę aprangą tenka pirktis patiems tėvų lėšomis, ar ja aprūpina mokykla?
Futbolininkams batus dažniausiai perka tėvai. Šiemet mus nudžiugino miesto savivaldybė, „Adidas“ firmos sportine apranga aprengėme visas mokyklos komandas.
Ar sunku išugdyti didelio meistriškumo žaidėją?
Tikrai nelengva. Prireikia 10 metų, kol užauga neblogo lygio žaidėjas ir į jį dėmesį atkreipia rinktinių treneriai.
Mūsų patiems mažiausiems reikia ir batų raištelius užrišti, priprasti prie griežtesnio režimo. O jaunimui pagundų dabar labai daug.
Reikalingas ir trenerio talentas, jo sugebėjimas kalbėtis ne tik su žaidėjais, bet ir jų tėvais.
Mūsų pagrindinis tikslas – parengti futbolininku U-17, U-19 ir U-21 rinktinėms, kurios dalyvauja šių amžiaus grupių Europos čempionato atrankos varžybose.
Kurios mokyklos auklėtinių pergalės jus labiausiai džiugina?
Džiaugiamės, kai mūsų auklėtiniai patenka į įvairių amžiaus grupių Lietuvos nacionalines rinktines, kai tampame šalies čempionais ir prizininkais, kai sėkmingai dalyvaujame tarptautinėse varžybose.
Šiemet mūsų komandos žaidė Prancūzijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Pas mus dažnai atvažiuoja lenkai.
Vaikams yra didelis stimulas išvažiuoti. Draugiškos rungtynės su kitų šalių bendraamžiais jiems ypač padeda tobulėti.
Pats irgi buvote futbolininkas, ar mėgėjiškai savo malonumui dar paspardote kamuolį?
Jaunystėje futbolą aktyviai žaidžiau. Tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute, kuriame studijavau ir mus treniravo įžymūs Algirdas Vosylius ir Benjaminas Zelkevičius, atstovavau „Šviesai“.
Žaidžiau gynėjo pozicijoje, buvau kviečiamas į „Žalgirio“ meistrų dublerių komandą. Dabar kamuolį su draugais irgi retkarčiais paspardau, tačiau aikštėje nesu aktyvus, saugau kojas. Jau metai ne tie, reikia galvoti apie savo sveikatą.
Futbolą žaidė ir mano sūnus Paulius, atstovavo „Šviesai“, lenkų Kielcų „Korona“ klubui, rungtyniavusiam Lenkijos aukščiausioje lygoje. Prieš trejus metus jis atsisveikino su futbolu, dabar gyvena Klaipėdoje.