Sportas – gimnazijos kasdienybė

1993 m. pradėjusi veikti kaip Vilniaus darželis-mokykla „Versmė“, šiandien ši įstaiga išaugo iki Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos, kurioje ypač akcentuojama keletas dalykų: katalikiškas ugdymas, specialiųjų poreikių vaikų integracija, o kaip viena jungiamųjų įvairiasluoksnės mokyklos bendruomenės grandžių pasitelkiamas fizinis lavinimas ir aktyvumas. 

Fizinis mokinių lavinimas šioje gimnazijoje nėra skambus šūkis ar į mokymo programas įrašytas privalomas žodžių junginys. Kūno kultūra – viena svarbiausių pamokų, nenusileidžiančių nei kalboms, nei matematikai, o jeigu sportą susietume su sveikata, gal net jas lenkiančių. 

„Pirmiausia mokyklų vadovams reikėtų susidėlioti tam tikrus dalykus, matyti tarptautinius, Lietuvos moksleivių sveikatos tyrimus, vaikų sveikatos pažymas ir tada viskas kitaip atrodys“, – kūno kultūrą nuvertinti linkusiems kolegoms pataria Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos (PTMG) direktorė Violeta Ališauskienė.

Šioje gimnazijoje, kuriose mokosi beveik 600 moksleivių, į kūno kultūrą pirmiausia žiūrima kaip į pagalbininką, todėl čia sportuojama kasdien per pertraukas. Tam, kad vaikai norėtų sportuoti, šalia tradicinių pasitelkiama ir naujų sporto šakų: į gimnazijos ugdymo programą įtrauktas mažasis golfas, grindų riedulys, beisbolas, kelią skinasi regbis. Pamėgti sportą kartu su dar dviem kolegomis gimnazistus moko geriausia Lietuvos 2016–2017 ir 2017–2018 mokslo metų kūno kultūros mokytoja išrinkta Irutė Juršėnaitė. 
 

Pasak gimnazijos direktorės V. Ališauskienės, šiai ugdymo įstaigai vadovaujančios nuo 2012 m., sportas čia visada buvo prioritetas. Vaikai labai mėgsta sportuoti, tik reikia juos motyvuoti. Mokydamasi mokykloje pati V. Ališauskienė nemažai sportavo, galbūt dėl to nori, kad ir dabartiniai vaikai daugiau judėtų. Kita vertus, apie tai susimąstyti verčia kasmet į mokyklą pristatomos vaikų sveikatos pažymos – prie reto vaiko pavardės parašyta, kad jis sveikas. Į šią problemą V. Ališauskienė ragina pažvelgti kitaip: mokiniai mažai juda ir dėl to dažnai turi tokių sveikatos bėdų, kaip iškrypęs stuburas. 

„Gyvenime vieniems galbūt svarbu matematika, kitiems – fizika, bet svarbi ir kūno kultūra. Man keista, kai dalis vadovų nuvertina tokias pamokas, kaip kūno kultūra, dailė ar muzika, sakydami, esą čia nerimti dalykai. Tai rimti dalykai, tik jie gal nepastebimi, bet vertę vaikui suteikia labai didelę“, – neabejoja V. Ališauskienė. 

Direktorė PTMG dirbančius kūno kultūros mokytojus vadina laimėjimu tiek jai pačiai, tiek vaikams. „Kadangi mūsų kūno kultūros mokytojai labai aktyvūs, iškart užsimezgė bendras planas, ką padaryti kitaip, kad vaikai norėtų sportuoti. Vienas būdų – pritraukti naujų sporto šakų. Vaikams pabosta tik bėgioti, šokinėti į tolį ar aukštį, bet kai tuos pačius elementus suderini su beisbolu, regbiu ar golfu, vaikai mielai sportuoja“, – sako V. Ališauskienė. 
 

PTMG pradinukams būna dvi savaitinės kūno kultūros pamokos ir šokiai, o štai jau penktokai į kūno kultūrą per savaitę eina po tris kartus. „Tai mūsų mokyklos iniciatyva, mes siekiame, kad penktokai daugiau judėtų, nes čia matome naudą – vaikai pasportuoja, išsibėgioja. Tą jie daro kasdien ir per judriąsias pertraukas: bet kuriuo metų laiku per vieną ilgą judriąją pertrauką į lauką eina pradinių klasių vaikai, o per kitą – vyresni mokiniai. Pamokos po šių judriųjų pertraukų tampa ramesnės, vaikai labiau susikaupia, nes lauke išlieja emocijas, pakvėpuoja grynu oru“, – stereotipą, esą po aktyvaus fizinio krūvio mokiniams būna sunku susikaupti, griauna gimnazijos direktorė. 

Kūno kultūros mokytoja ekspertė I. Juršėnaitė priduria, kad šveicarai, suomiai, švedai yra atlikę tyrimus, įrodančius, kad po fizinio krūvio vadinamųjų sunkiųjų pamokų žinios geriau suvokiamos, o pasportavęs vaikas net geriau kontrolinius darbus parašo. 

PTMG sporto salėje kamuoliai, rieduliai nenutyla ir pamokoms pasibaigus. Jau ne vienus metus čia vyksta atvirasis Vilniaus miesto neįgaliųjų bočios turnyras, į kurį tradiciškai Vasario 16-osios proga susirenka pasportuoti neįgaliųjų vežimėliuose sėdintys vilniečiai. Jie dalyvauja estafečių varžybose, o jiems padeda sveikieji vaikai. 
 

„Kad matytumėte vežimėlyje sėdinčio ir varžybose dalyvaujančio vaiko akis. Tas magiškas žodis „varžybos“ juos labai įpareigoja. Čia dalyvaudami neįgalieji per kelias valandas paauga keliais sprindžiais“, – pasakoja I. Juršėnaitė. 

PTMG specialiųjų poreikių vaikai laimėjo Lietuvos mažųjų žaidynių atranką ir gegužės pradžioje vyko į Jonavoje surengtą finalą. Šios gimnazijos moksleiviai – stiprūs mažojo golfo žaidėjai. Bet apie šį žaidimą, tiksliau, apie jo atsiradimą mokykloje ir apie Lietuvos mokyklų mažojo golfo čempionato gimimą, – šiek tiek išsamiau.

Buvusios slidininkės, o dabar 25 metus kūno kultūros mokytoja dirbančios I. Juršėnaitės iniciatyva mažasis golfas atėjo į PTMG, o vėliau, sudominus ir įtraukus daugiau mokyklų, pradėti rengti Lietuvos mokyklų mažojo golfo čempionatai. Iš pradžių juose dalyvavo po keletą sostinės mokyklų, tačiau šių metų čempionato finaliniame turnyre, kuris balandžio viduryje vyko Kauno sporto halėje, jau varžėsi keturių miestų geriausi jaunieji golfo žaidėjai. Šiemet tarp trijų amžiaus grupių žaidėjų pirmąsias vietas iškovojo PTMG moksleiviai. 

„Vaikams patinka, todėl mes ir po pamokų susirenkame į mažojo golfo treniruotes. Jos vyksta pagal amžiaus grupes: ateina pirmokai–trečiokai, ketvirtokai–šeštokai ir tada jau vyriausi moksleiviai. Nors laimėjome Lietuvos mokyklų mažojo golfo čempionatą, dabar ruošiamės žaisti atvirame aikštyne – kaip prizą gavome galimybę pasivaržyti tikruose golfo laukuose“, – pasakoja I. Juršėnaitė.

Pasak I. Juršėnaitės, pagreitį įgauna grindų riedulys, beisbolas, vaikai dar labai mėgsta dalyvauti lengvosios atletikos varžybose – keturkovės, trikovės. Bet tiek, kiek jie sportuoja per pamokas, įvairių žaidimų įgūdžiams atsirasti laiko neužtektų, todėl mokytojai skatina ateiti ir po pamokų. 

PTMG moksleiviai žaidžia ir tradicinius žaidimus. Pavyzdžiui, futbolą. Dalyvaudami pradinukų futbolo lygos turnyre, šiemet užėmė antrąją vietą. Pernai buvo pirmi, o šiemet antri Göthe’ės instituto ir Lietuvos futbolo federacijos organizuojamame konkurse „6:0 vokiečių kalbos naudai“. 

„Dauguma mūsų projektų yra tęstiniai. Kasmet dalyvaujame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto organizuojamose Lietuvos mokyklų žaidynėse, vienais metais esame tapę šių žaidynių tinklinio varžybų prizininkais. Esame Lietuvos trikovės varžybų antrosios vietos laimėtojai, Vilniaus mieste – trikovės, keturkovės varžybų bent jau prizininkais visada tampame“, – laimėjimus vardija I. Juršėnaitė. 
 

PTMG įsikūrusi sostinės Lazdynų mikrorajone tarp gyvenamųjų namų, buvusio darželio patalpose, todėl stadiono neturi, tik gerą šiuolaikišką sporto salę su priestatu. „Bet mums netoli Pasakų parkas. Ten vaikai su mokytojais eina pabėgioti.

Vienas iš mūsų ateities uždavinių – įsirengti bent nedidelę aikštelę, kuri būtų su tinklu, danga, kad vaikai galėtų ne dulkėse kamuolį spardyti ar krepšinį žaisti, o šiuolaikiškoje aikštelėje. Tam ieškome rėmėjų, rašome projektus“, – sako direktorė.
 

I. Juršėnaitė replikuoja: „Gal įkalbėsime direktorę paplūdimio tinklinio aikštelę įsirengti, nes vaikams labai patinka. Vaikai skirtingi, todėl norėdami juos sudominti turime pateikti didelę pasiūlą. Jeigu vien tik krepšinį siūlysim žaisti, pusė mergaičių sėdės ant suolo.“