Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje – nuo aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo kriterijų iki etnografinio sporto.
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija savo posėdyje svarstė klausimą dėl aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo kriterijų.
Posėdyje dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė informavo komisijos narius apie planus tobulinti sporto programų finansavimo tvarką, supažindino su kitų šalių praktika šioje srityje, taip pat aukšto meistriškumo programų finansavimo kriterijais bei galimomis pakeitimų alternatyvomis.
Viceministrė pažymėjo, kad radikalių pokyčių ministerija nesiūlo, tačiau įgyvendinant nuo šių metų pradžios įsigaliojusias Sporto įstatymo nuostatas, valstybės biudžeto lėšomis turėtų būti finansuojamos ne sporto šakų plėtojimo, o būtent aukšto meistriškumo sporto programos. K. Tiesnesytė akcentavo, kad pateikti kriterijai yra tik siūlymai, kurie bus aptariami su sporto šakų federacijomis.
Aukšto meistriškumo sportas valstybės biudžeto lėšomis pagal Sporto įstatymą finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas ministerijai siūlė, rengiant Vyriausybės nutarimo projektą, bendradarbiauti su sporto šakų federacijomis, įvertinti jų siūlymus ir bendrai ieškoti visiems priimtinų sprendimų.
Taip pat komisijos nariai domėjosi tradicinių etnografinių sporto šakų plėtojimu mūsų šalyje.
Posėdyje dalyvavę Lietuviškų ristynių, Lietuviškų etnodvikovų, Lietuvos ritinio sporto federacijų ir žaidimo „Kyla“ propaguotojų atstovai pristatė savo veiklas ir plėtojamų sporto šakų realijas bei perspektyvas. Tai senas sporto tradicijas populiarinančios organizacijos, tačiau šios tradicijos ilgainiui buvo pamirštos. Komisijos nariai pritarė, kad etnografinės sporto šakos yra reikšminga mūsų tradicijų dalis, kurią svarbu atgaivinti ir vystyti.
Posėdžio dalyviai kalbėjo apie galimybę supažindinti šalies moksleivius su tradicinėmis etnografinėmis sporto šakomis įtraukiant jas į ugdymo programas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė K.Tiesnesytė pažymėjo Europos Sąjungos „Erasmus+“ programos teikiamas galimybes, kadangi tradicinių sporto šakų ir žaidimų plėtra yra vienas iš šios programos prioritetų. Ji taip pat neatmetė galimybės keičiant bendrojo ugdymo programų turinį įtraukti į jį mokinių supažindinimą su etnografinėmis sporto šakomis.
Komisijos pirmininko K.Smirnovo nuomone, etnografinis sportas galėtų rasti vietą jaunosios kartos ugdymo procese, todėl čia svarbus šį sportą plėtojančių organizacijų aktyvumas ir bendradarbiavimas su atsakingomis valstybės institucijomis.
Lietuviškų ristynių federacijos prezidentas Tomas Gervė pasidžiaugė, kad lietuviškos ristynės šiais metais buvo pripažintos nematerialiu kultūros paveldu, tačiau tam tikri procesai kelia keblumų vystant šį sportą. Pasak jo, situacija kai Lietuvos tautinių imtynių federacija, organizuodama čempionatus surengia savaip interpretuotų lietuviškų ristynių versijos varžybas, nesilaikant tradicijų, klaidina Lietuvos ir pasaulio imtynių sporto gerbėjus, taip pat plačiąją visuomenę, ir tai neturėtų būti toleruotina.