Rekordų lietus, išaugęs būrys aukščiausio lygio krepšininkų, daugiau komandų ir žiūrovų. Tiek ir dar daugiau per 14 sezonų regėjo Regionų krepšinio lyga.
Nepastebimai priartėjo penkioliktasis trečiosios pagal pajėgumą Lietuvoje krepšinio lygos sezonas ir net neverta abejoti, kad vasarą pailsėjusios komandos bei žaidėjai žiūrovams vėl dovanos įspūdingų reginių.
Ar per visus RKL gyvavimo metus galima išskirti geriausią sezoną? Ko gero, ne. Ir to priežastys labai paprastos.
Net ir įgavus pagreitį lygos vadovams niekada netrūko didelių iššūkių, lygoje solidžius rodiklius rodė ne viena dabartinė krepšinio žvaigždė, o krepšinio talentai skirtingais sezonais blykstelėdavo tokia energija, jog savomis akimis nepažvelgus į statistikos protokolus net buvo sunku tuo patikėti.
Patobulėja ne tik žaidėjai
„Kai kūrėme lygos nuostatus, turėjome aiškius tikslus. Vienas jų – klubai kiekviename Lietuvos rajone, mažuose miestuose. Visiškai to gal ir nepasiekėme, bet vis tiek kasmet susiburia naujų komandų. Dabar lyga tikrai sustiprėjusi. Atsižvelgiant į komandų pajėgumą lyga net buvo padalinta į A ir B divizionus“, – RKL augimu džiaugiasi ilgametis lygos direktorius Aleksas Makulavičius.
Vieną RKL įkūrėjų džiugina, kad daugybė jaunųjų talentų pirmuosius žingsnius profesionalų krepšinyje žengia būtent jo vadovaujamoje lygoje. Tačiau ragina nesižvalgyti tik į vieną aspektą ir pabrėžia labai svarbų faktą – būtina žvelgti ne tik į žaidėjus, tačiau ir į milžiniškais žingsniais tobulėjančias komandas.
„Ne tik talentai pereina į aukštesnę lygą, bet ir komandos. Yra klubų, kurie ir pakilę aukščiau nebūna autsaideriai, o labai gerai žaidžia. Pavyzdžiui, Telšių miesto klubas. Juk patekę į NKL jie šiais metais jau žaidė finalo ketverte. Paslapčių giliai ieškoti nereikia. Mes visada ugdome masiškumą ir kartu meistriškumą. Talentingi žaidėjai bei tobulėjančios komandos ir kelia RKL krepšinio lygį“, – sako A.Makulavičius.
Gyvybiškai svarbūs šaltiniai
„Kiek teko pakeliauti po įvairius miestus, matyti, kad didžiausias susidomėjimas yra mažuose miesteliuose. Tą parodė sezonas. Mūsų lygoje žaidžia daug jaunų žaidėjų, kurie turi šansą atsiskleisti. Tai labai malonu“, – lygos privalumais džiaugiasi RKL prezidentas Vaidas Jurgilas.
Besidžiaugdamas krepšinio plėtra buvęs profesionalus krepšininkas iš karto įvardija veiksnius, be kurių RKL gyvenimas būtų beprotiškai sunkus.
„Man, kaip prezidentui, reiks dar pavažinėti po rajonų savivaldybes, kad jos padėtų vietinėms komandoms. Ta parama labai reikalinga. Bet svarbiausi mūsų dabartiniai rėmėjai – „ORLEN Lietuva“, „Topsport“, Lietuvos krepšinio federacija (LKF). Tik jų dėka lyga laikosi ir nekyla startinis mokestis. Tai yra mūsų postūmis į priekį“, – sako jis.
V. Jurgilas RKL prezidentu tapo 2018-ųjų gruodį. Jis per lygos istoriją yra ketvirtasis asmuo, einantis tokias pareigas. Pasak V. Jurgilo, iššūkių jau netrūko vos tik pradėjus dirbti, nemažai jų nusimato ateityje.
„Pirmiausia reikėjo rasti balansą. Buvo svarbu, kad visos komandos, kurios yra, išliktų, kad nesumažėtų žaidžiančiųjų skaičius. Reikia išlaikyti lygį ir jį kelti toliau. Kitais metais planuojame palengvinti dalyvių dalią. Padaryti, kad nekiltų startiniai mokesčiai. Galvojame rengti finalinį ketvertą“, – buvusius ir artimiausius tikslus įvardija prezidentas.
Puikus tramplinas į aukščiausią lygį
Kai vienas geriausių žaidėjų Lietuvoje, nacionalinės komandos vidurio puolėjas 27-erių Jonas Valančiūnas galingais dėjimais drebina krepšį pajėgiausioje pasaulyje krepšinio lygoje NBA, net sunku įsivaizduoti, kad toks žaidėjas prieš daugiau nei dešimtmetį lankų tvirtumą tikrino RKL žaisdamas Vilniuje.
2008-aisiais savo, kaip profesionalaus krepšininko, pirmuosius žingsnius J. Valančiūnas žengė Gintauto Reginos treniruojamoje Vilniaus KM „Magnus-Orem“ ekipoje.
Talentas buvo toks didelis, kad dar tą patį sezoną J. Valančiūnas apsivilko Vilniaus „Perlo“ komandos aprangą ir žaidė Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), o 2010 m. jis jau atstovavo Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandai Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Į NBA jo keliai pasuko 2012-aisiais, čia po krepšiais aukštaūgis stumdosi iki šiol.
Tiesa, nors šiuo metu „Memphis Grizzlies“ komandai atstovaujantis J.Valančiūnas yra bene ryškiausia žvaigždė, kuri savo karjerą pradėjo RKL, jis toli gražu nėra vienintelis aukščiausio lygio žaidėjas, tam tikru metu bėgiojęs trečios pagal pajėgumą Lietuvoje lygos aikštelėse.
Lankus nedidelėse RKL komandų salėse prieš beveik dešimtmetį galingai drebino ir 25-erių Milano „Olimpia“ komandos narys Artūras Gudaitis. 2010–2011 m. šis aukštaūgis žaidė Klaipėdos LCC
komandoje.
Iki 2009-ųjų kukliame Klaipėdos „Tekoda“ klube RKL žaidė dabartinis Vilniaus „Ryto“ komandos narys 30-metis Mindaugas Girdžiūnas. Krepšinio aikštėje žibantį klaipėdiškį tuomet netruko pastebėti aukštesnio lygio klubai, o nuo tada jo karjera buvo spalvinga.
M. Girdžiūnas su džiaugsmu prisimena karjeros etapą „Tekoda“ ekipoje. Jo teigimu, RKL jauniems žaidėjams suteikia puikų šansą stengtis, nesustoti ir kryptingai siekti savo tikslų. Pasak jo, tai puiki stotelė keliaujant į krepšinio aukštumas.
„Tai buvo pirmieji mano žingsniai vyrų krepšinyje. Buvo puikus tramplinas pradėti profesionalo karjerą. Nors vėliau buvo nemažai jaudulio žengus į aukštesnį lygį, bet ta patirtis RKL padėjo nesutrikti. Vis tiek jau buvo tekę pakovoti ir su patyrusiais veteranais.
Jaunimui, kuriam nepavyksta po sporto mokyklų iš karto patekti į aukščiausio lygio klubus, RKL yra puiki vieta įrodyti savo vertę. RKL yra tinkama vieta prisitaikyti profesionaliame krepšinyje“, – prisimindamas senus laikus patirtimi dalijosi M. Girdžiūnas.
RKL puošia įspūdingi rekordai
Kas geriau, jei nei rekordai gali parodyti, kokiais įdomiais komandų susirėmimais pasižymi trečia pagal pajėgumą krepšinio lyga?
RKL įspūdingų pasirodymų nenumeta į šalį, jie su malonumu įrašomi į lygos istoriją. O per visą gyvavimo laikotarpį būta tokių, kokiais dauguma žaidėjų nepasižymi net per ilgametes bei solidžias karjeras.
Naujausias ir bene įspūdingiausias rekordas – 55 pelnyti taškai. Jis priklauso Vilniaus „Stekas-Rivilė“ komandos žaidėjui 25-erių Deimantui Pavlovskiui.
„Buvo fantastika. Tuomet važiavome į Prienus tiesiog iškovoti komandai tašką. Bet varžovai galbūt kažkiek neįvertino, kad galiu ne tik mesti iš tritaškio zonos, bet ir pataikyti. Turėjau daug gerų progų ir mano metimai sukrito“, – pasirodymą Prienuose su malonumu prisimena D. Pavlovskis.
Atakuojančio gynėjo pozicijoje žaidžiantis atletas sublizgėjo 2018-ųjų lapkritį, o kaip juokauja pats krepšininkas, apie buvimą šalia rekordo jis pagalvojo tik lemiamame rungtynių kėlinyje.
„Gerai, kad tuomet arenoje buvo didelė švieslentė, kurioje galima matyti pelnytus taškus. Kai savo sąskaitoje turėjau jau 50 taškų, prisiminiau, kad tuometinis rekordas buvo 52, ir pagalvojau, kodėl nepagerinus? Komandos draugai man padėjo ir tikslą sėkmingai įgyvendinau“, – šypsodamasis asmeninę sėkmę apibūdina D. Pavlovskis.
Neverta abejoti, kad rekordų artimiausiais sezonais bus galima išvysti ir daugiau. O be D. Pavlovskio rezultatyvumo, RKL statistikas prieš penkioliktąjį sezoną puošia ir kiti įspūdingi skaičiai: 2017-ųjų lapkritį Rokiškio „Fenikso“ nario Igno Juškevičiaus per rungtynes 30 atkovotų kamuolių, 2013-ųjų vasarį Tauragės miesto komandos nario Vytauto Padgurecko išdalintų 17 rezultatyvių perdavimų ar 2016-ųjų gruodį „Trakų“ komandos atstovo Igno Lukošiaus 10 blokuotų metimų.