Lina Motužytė | 2011 m. sausio 16 d. 18:49 |
„Žaidėjas turi žinoti, kad atėjus laikui gaus atlyginimą, nes labiausiai slegia nežinia“, - teigė buvęs „Alytaus“ vyriausiasis treneris Sigitas Krukis.
Šis sezonas „Alytaus“ krepšinio komandai blogiausias per visą istoriją. Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) Alytaus krepšininkai dar neragavo pergalės skonio. Patyrę 12 pralaimėjimų jie – turnyrinės lentelės dugne. Negana to, pasitraukė pagrindiniai komandos rėmėjai, atsistatydino prezidentas, komandą paliko penki žaidėjai, o kapitonas Rytis Adomavičius dėl traumos šį sezoną ekipai padėti nebegalės.
Sunkią „Alytaus“ padėtį su širdgėla stebi ir buvęs komandos treneris, valdybos narys Sigitas Krukis. „Labai skaudu stebėti šią siuaciją. Tikrai nepavydžiu dabartiniam treneriui, kuris įdeda daug darbo, sveikatos, nervų. - apgailestavo S. Krukis. – Šiuo metu trūksta žaidėjų. Komandoje yra septyni žaidėjai, iš kurių du - ne aukščiausio lygio moksleiviai. Penkiese rungtynes laimėti neįmanoma. Pažiūrėjus rungtynes susidaro toks įspūdis: pirmas kėlinukas neblogas, antras – dar dar, o paskui varžovai atitrūksta. Dėl žaidėjų stokos ir jų fizinės būklės taip yra.“
2007-aisiais „Alytaus“ komandos vairą perėmęs treneris, pernai metų liepos mėnesį jį užleido buvusiam savo auklėtiniui Mindaugui Jaruševičiui.
Prasta klubo padėtis buvo viena iš priežąsčių, paskatinusių trenerį palikti komandą: „Šita situaciją tęsiasi jau trečius metus, todėl ir palikau komandą. Po pirmojo LKL sezono surinkome konkurencingą komandą, bet atėjo krizė ir viskas. Nėra finansinio stabilumo, procesas nevaldomas, o ekstremaliomis sąlygomis dirbti nebesinorėjo. Na, bet turime naują prezidentą, Praną Jaciunską, gal padėtis pradės gerėti. Tikiuosi, kad miestas pajėgus turėti vyrų LKL komandą, nei nepavyks – vadinasi nepajėgus.“
P.Jaciunskas nuo 2005 metų vadovauja „Snoro“ banko Dzūkijos sostinės filialui, yra ilgametis Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys.
S.Krukis įsitikinęs – stabilumas pagrindinis veiksnys, galintis išgelbėti ekipą: „Jo reikia tiek treneriams, tiek žaidėjams. Galbūt tie pinigai neturi būti dideli, tačiau jie turi būti stabilūs. Žaidėjas turi žinoti, kad atėjus laikui jis gaus atlyginimą. Labiausiai žmones slegia nežinia.“
Artėjant Europos vyrų krepšinio čempionatui Alytuje baigiama įrengti universali sporto arena. Tačiau, daugeliui krepšinio mėgėjų kyla klausimas: ar pasibaigus senojo žemyno pirmenybėms bus kam joje žaisti?
„Na, turime veteranų komandą, regionų krepšinio lygoje turėsime. Žinoma, tada nesusirinktų tiek sirgalių, kiek žaidžiant LKL komandai, bet yra ir kitos sporto šakos. Negalvoju, kad jei „Alytus“ pasitrauks dviem lygom žemiau, čia bus krepšinio pabaiga“, - sako buvęs komandos treneris.
Vis dėlto apie „Alytaus“ ateitį S. Krukis kalba atsargiai: „Per 11 metų lygoje esu tiek pažadų girdėjęs, kad optimizmu netrykštu. Bet nesu ir pesimistas.“
Nuo 1983-ųjų su vaikais dirbantis S. Krukis, net ir pradėjęs treniruoti LKL komandą, darbo su vaikais nemetė. „Vaikų krepšinis daug paprastesnis, ten daugiau nuoširdumo, mažiau veidmainystės. Šitas darbas man teikia malonumą, jei neteiktų – nebūčiu savęs kankinęs. Buvo metas, kai dirbau su „Alita“ ir turėjau dvi vaikų komandas, kurios žaidė aukščiausiuose divizionuose. Buvo metas, kai du mėnesius neturėjau laisvos dienos. Dabar ko gero būtų sunku ryžtis tokiai avantiūrai“, - sako treneris.
Tėvai, patikėdami šiam treneriui savo vaikus, gali būti ramūs. Net tarp varžovų komandų trenerių paplitusi nuomonė, kad jei iš S. Krukio auklėtinių nebus krepšininkų - išaugs geri žmonės.
„Su suaugusiais nebuvau labai griežtas treneris, su visais žaidėjais stengiausi rasti bendrą kalbą, o su vaikais į kompromisus nesileidžiu. Vaikai turi mokytis, turi daryti tai, ką treneris aikštėje nori matyti. Žodžio į vatą niekada nevynioju. Griežtesnį žodį jei reikia pasakau, bet vaikai jau pripratę prie manęs“, - šypsosi S. Krukis.
Daugiau nei dešimtmetį su LKL komandomis dirbęs treneris, prisipažįsta, kad gavęs darbo pasiūlymą neskubėtų sutikti: „Pirmiausia, norėčiau dirbti Alytuje. Man jau 50 metų, nebesinori blaškytis po pasaulį. Sėslus žmogus esu, man patinka Alytuje gyventi, todėl norėčiau čia ir dirbti. O jei tikrai viliojantis pasiūlymas – kodėl gi ne. Bet labai abejoju, nes dabar trenerių rinkoje yra milžiniška konkurencija. Pažiūrėkite, kokie geri lietuviai treneriai neturi darbo arba dirba su Lietuvos vidutiniokėmis komandomis.“