Vilniečio venose – futbolo gimtinės kraujas

FK "Vilnius“ žaidėjas vienuoliktokas T.B.Butleris – apie pasirinkimą tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, perėjimą į vyrų futbolą, svajones.

Dar nė aštuoniolikos nesulaukęs Vilniaus Jėzuitų gimnazijos vienuoliktokas, "Baltijos futbolo akademijos" auklėtinis Tomas Benediktas Butleris čiupo savo šansą už ragų ir jau gina FK "Vilnius" komandos spalvas šalies I lygos čempionate.

Apie tai, koks jo ryšys su futbolo tėvyne Anglija, kaip "Vilniaus" treneriai toleruoja jaunimo klaidas ir ar vienodai "duoda velnių", kokiame stadione puolėjas norėtų pelnyti įvartį, kokiam vartininkui jį įmušti ir kokios šalies rinktinėje žaistų, Tomas sutiko papasakoti atvirame interviu.

Kaip ir kada pradėjai draugauti su futbolu?

Gal pirmoje klasėje. Tėtis mane atvedė į pirmąją treniruotę. Dar dabar prisimenu pirmas treniruotes „Sportimoje“.

Tavo tėtis yra iš Jungtinės Karalystės, futbolo gimtinės, ar galima teigti, jog meilė futbolui tau yra įgimta?

Manau, iš dalies įgimta. Mano tėtis - labai sportiškas, taigi, meilę sportui paveldėjau iš savo tėčio. O futbolas pačiam nuo mažens labai patiko, tik tėtis pastūmėjo mane pradėti.

Tėtis - didžiausias tavo žaidimo gerbėjas šeimoje?

Galima sakyti... Nors iš tiesų, mane labai palaiko visa šeima.

Kaip klostėsi tavo kaip futbolininko karjera iki "Vilniaus"?

Pradėjau žaisti FM „Vilnius“, paskui klubas virto BFA. Tada buvo labai smagu, nes visą laiką žaidžiau su tais pačiais žmonėmis, o dabar su dalimi iš jų kartu esame ir FK „Vilnius“.

Ar nėra baisu pereiti iš vaikų, jaunimo futbolo tiesiai į vyrų futbolą, į Pirmos lygos čempionatą?

Buvo šiek tiek keistas jausmas, kažkiek net baisu, bet viskas įvyko geriau nei tikėjausi. Prisitaikiau, buvo abejonių viduje, kad dar per anksti, bet treneriai labai skatino ir palaikė mus.

Kaip komandos vyresnieji (nors irgi dar jauni futbole) priėmė tokius kaip tu jaunuolius, tiesiai iš jaunimo lygos?

Priima mus draugiškai, nori mums padėti. Mūsų visų bendras tikslas - tapti komanda. Žinoma, pasitaiko, kad pasako kokį juokelį, ar laiko mus kaip vaikais, bet viskas draugiškai.

Ar jaučiasi labiau patyrusių komandos žaidėjų įtaka rūbinėje?

Jaučiasi. Jie mus tikrai palaiko, motyvuoja, stengiasi dalintis savo žiniomis. Iš jų tikrai daug galime išmokti, ypač - treniruočių metu.

Su panašaus amžiaus jaunuoliais dabar esate FK "Vilnius" komandoje. Kaip manai, tai labiau pliusas, ar minusas, jog kartu žaidžiate jau ne vienerius metus?

Vien tik pliusai. Mes jau senai vieni kitus pažįstame, esame susižaidę, tai mums - tik privalumas.

Ar FK "Vilnius" treneriai daro nuolaidų, jog esi jaunas, nepatyręs? Ar visi žaidėjai gaunate vienodai "velnių"?

Reikalauja tikrai tiek pat ir „velnių“ tiek pat gaunam.

Jau spėjote susikurti ambicingos ir kovingos komandos įvaizdį. Kaip motyvuojate save kovai su daug labiau patyrusiais varžovais?

Manau, kiekvienas motyvuoja save asmeniškai. Žinoma, treneriai visada skatina kovoti iš paskutinių jėgų. Taip pat, turime stiprų sirgalių palaikymą, kas mums tikrai labai svarbu.

Kodėl pasirinkai žaisti puolėjo pozicijoje?

Jau nuo „Sportimos“ laikų man gerai sekdavosi mušti įvarčius, tai žinoma pastebėjo ir treneriai. Man ir pačiam tai labai mėgstama vieta aikštelėje.

Rungtynėse su DFK "Dainava" pasirodei po keitimo antrajame varžybų kėlinyje ir pelnei lemiamą įvartį. Galima vadinti tave super atsarginiu?

Tose rungtynėse, manau, tikrai galima. Visada esu pasiruošęs padėti komandai.

Kaip jauteisi savų sirgalių akivaizdoje pelnęs pergalingą įvartį?

Labai gerai. Džiaugiausi galėdamas prisidėti prie pirmosios „Vilniaus“ pergalės ir taip pradėti kurti klubo istoriją. Po varžybų atsirado daugiau motyvacijos tiek treniruotėse, tiek varžybose.

Ar galima teigti, jog tai – tavo karjeros įvartis?

Pagal svarbumą, tikrai taip.

Kas tau smagiausia futbole?

Mušti įvarčius ir padėti komandai.

Nesmagiausia?

Pralaiminėti... dar nepatinka labai pavargti (juokiasi).

Ką futbolas tau davė kaip jaunuoliui?

Mokausi pakankamai geroje Vilniaus mokykloje, kur iš manęs daug reikalaujama. Futbolas man padėjo susistruktūrizuoti, tapti atsakingesniam ir išmokti derinti dienotvarkę.

Turi Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pilietybę. Jei tektų rinktis, kurios šalies rinktinėje žaisti. Koks būtų tavo pasirinkimas?

Šitą klausimą jau girdėjau ne kartą. Pasirinkčiau Lietuvos, nes čia gimiau ir užaugau, norėtųsi garsinti Lietuvos futbolą.

Koks tavo futbolininko idealas?

Man kaip puolėjui, tai tokie žaidėjai, kurie moka mušti įvarčius Sergio Aguero, Robertas Lewandovskis, Harry Kane'as. Jie parodo, kad jau ne pirmą sezoną gali išlikti geriausi.

Stadionas, kuriame labiausiai norėtum pelnyti įvartį?

Kadangi esu „Chelsea“ fanas, tai norėtųsi „Stamford Bridge“. Taip pat „Wembley“ būtų neblogai. Kažkur į Angliją traukia...

Kokiam vartininkui labiausiai norėtum įmušti įvartį?

Gianluigi Buffonui būtų tikrai smagu.