Lietuvos ledo ritulio rinktinės žaidėjai ir treneris - apie skaudžia nesėkme pasibaigusį pasaulio čempionatą, tvarkaraščio keistenybes ir ateitį.
Lietuvos ledo ritulio rinktinės kapitonas ir asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Dainius Zubrus po paskutinio pasaulio čempionato IA diviziono mačo su Slovėnija kalbėdamas su žurnalistais įvertino rinktinės pasirodymą bei kalbėjo apie ateities perspektyvas.
Dainiau, rungtynės nesiklostė nuo pat pradžios iki pabaigos: kaip išsprūdo jų kontrolė ir ar nuovargio faktorius buvo lemiamas?
Manau, kad šiandien susidėjo viskas, tiek nuovargis, tiek ir mūsų patirties trūkumas. Nežinau kodėl, bet šiandien darėme tikrai daugiau klaidų, o žaidžiant prieš tikrai gerą komandą, padarius tiek klaidų, jie primuš įvarčių ir viskas baigsis taip kaip šiandien. Viskas prie to prisidėjo: reikėjo sužaisti penkias rungtynes per septynias dienas, bet kaip bebūtų, aš žiūriu į mūsų komandą, žiūriu į ateitį ir mes esame tokie kokie esame.
Visgi, jaunimas auga ir mes jau dabar esame geresnė komanda ir ledo ritulio šalis, nei mes buvome prieš metus. Žiūrėdamas į didesnį planą ir didesnį vaizdą, aš šiuo turnyru esu patenkintas.
Buvo grubios rungtynes su daug pražangų, bet kodėl po pražangos prieš jus teisėjai papildomų baudos minučių neskyrė?
Nežinau, matote, tikrai nenoriu kritikuoti teisėjų, bet tiesą pasakius, daugumos jų sprendimų aš tikrai nesupratau. Nenoriu nieko blogo ant jų pasakyti – jie dirba kaip gali ir teisėjauja kaip moka.
Pridėjus teisėjus ir nepalankų tvarkaraštį, kaip sunku prie to buvo prisitaikyti mums kaip šio diviziono naujokams?
Viskas susideda į vieną, bet pasiteisinimų aš tikrai neieškau. Nenoriu ant nieko versti kaltę – mes esame tokie, kokie mes esame. Mes kovojome, mes stengėmės. Tiesą pasakius, aš patenkintas, kad vakar laimėjome rungtynes ir parodėme, kad komanda yra su charakteriu ir net būdami jauni kovoja bei nepasiduoda.
Įvertindamas čempionatą juo likote patenkintas?
Kaip jau ir sakiau, taip. Aišku, norėjosi geresnio rezultato negu šiandien – pabaigti turnyrą tokiomis rungtynėmis nėra lengva. Bet jei paėmus apskritai, kur mes esame kaip šalis ledo ritulyje – mes augame ir tai rodo ir jaunimas. Mūsų komandos amžiaus vidurkis ar tik ne 23 metai, o čia dar skaičiuojant su manimi. Mane pasodinus tribūnose galbūt kristume vos ne iki 20-ies. Manau, kad apskritai esame viena iš jauniausių komandų, kuri per visą istoriją žaidė tokiame turnyre. Taip, kad manau, kad ši patirtis vaikinams labai padės ateityje.
Žiūrėdamas į ilgesnį planą, į ateitį, aš esu patenkintas. Tuo ką matau nesu nusivylęs. Man patiko čia būti, patiko žaisti, būti rūbinėje su šiais vaikinais ir kartu su jais stengtis bei kovoti. Kaip bebūtų, vakar kartu laimėjome, o šiandien kartu ir patyrėme nesėkmę bei važiuosime namo.
Kokie jūsų planai ateičiai, ar dar per anksti klausti, ar dar išvysime jus su rinktinės marškinėliais?
Praėjusiais metais sakiau, kad manęs nebebus, bet kažkodėl čia dabar stoviu. Niekada nesakau niekada. Dabar tikrai neplanuoju kas bus ateityje, laikas parodys, kaip aš jausiuosi ir kokioje formoje būsiu. Dabar man norisi tik pailsėti, nes jaučiasi nuovargis.
Ar žinote kokia situacija su kitais veteranais, tokiais kaip Artūras Katulis?
Su jais apie tai nekalbėjau, tad tikrai nežinau.
Kaip dėl trenerių štabo?
Aš labai norėčiau, kad jie sugrįžtų. Mano nuomone, jie atidirbo puikiai. Tikrai mačiau progresą tiek ir jaunimo, galbūt jūs to negalėjote matyti, bet stebint visą mėnesį, nežiūrint šių rungtynių, matėsi, kad jaunimas gerėja, supranta, nori ir stengiasi. Visi buvo kartu, ar tau 40-imt ar 20-imt metų, rūbinėje visi turėjo savo darbą ir rolę. Tą puikią atmosferą sukūrė ir treneriai, ir patys žaidėjai, tad laikas buvo labai smagus. Jei sugebėtume sugrąžinti trenerius tai būtų labai, labai gerai. Tik nežinau ar tai pavyks, nes jie yra tokie treneriai, kurių galime ir negauti. Danielis Lacroix gali gauti darbą NHL ir jis to siekia, tad jam to palinkėsiu, bet tuo pačiu ir nelinkėsiu, nes jei jis dirbtų Europoje, galbūt ir galėčiau jį įkalbinti grįžti.
Taip pat ir asistentai, tarp jų ir lietuviai Šarūnas Kuliešius ir Arūnas Aleinikovas – jie labai gerai dirbo su vyriausiuoju treneriu. Tiek ir Ronas Pasco ar Ty Newberry – jie yra labai puikūs vyrai ir geri specialistai. Kas liečia trenerių štabą aš esu labai patenkintas ir mačiau, kad tas pats jaunimas su jais augo kaip žaidėjai ir tai matyti buvo malonu.
Pasibaigus čempionatui kalbintas vyriausiasis rinktinės treneris Danielis Lacroix nepaisydamas nesėkmės kalbėjo apie tai, kad rinktinei laikas kelti sau aukštesnius tikslus.
Treneri, kokios mintys po paskutinių rungtynių?
Tokiomis rungtynėmis baigti čempionatą yra nesmagu. Manau, kad vaikinai iki tam tikro momento žaidė gerai: man patiko mūsų startas, vaikinai atrodė pasiruošę mačui. Bet vienu momentu buvo panašu, jog žaidėjai prarado tikėjimą ir suprato, kad žaidžia prieš geresnį varžovą, kuris prieš rungtynes yra gerai pailsėjęs. Turėdami daugiau poilsio galėjome mesti didesnę kovą, bet tapo aišku, kad pergalę iškovoti bus labai sunku ir mes nežaidėme tuo lygiu, kurį mes rodėme praėjusiuose keturiuose mačuose.
Kuriuo momentu pajautėte, kad laimėti rungtynes gali būti per sunku?
Kai paėmiau minutės pertraukėlę jaučiau, kad nesame tinkamai susikoncentravę ir vaikinai nežaidžia kartu. Tada, kai esi pavargęs, svarbiausia yra komandinis žaidimas ir protingi keitimai, žaidimas pagal savo sistemą ir kai kuriais momentais man atrodė, jog mes to nesilaikome ir stengėmės viską padaryti po vieną. Vaikinų mintys buvo kilnios norint mušti įvarčius, bet kai nedarai to kaip komanda, pasiekti tikslą darosi kiek sudėtingiau. Be to, taip žaisdami iššvaistėme daug energijos.
Žiūrint į visą turnyrą, aš esu patenkintas mūsų pasirodymu. Manau, kad mes iš kitų komandų įgijome pagarbą. Nuo pat turnyro pradžios žinojome, kad Lietuvos rinktinės laukia sunkus tvarkaraštis, bet nereikia pamiršti, kad mūsų jauni vaikinai įgavo labai naudingos patirties. Turėjome ir veteranų, kurie kovėsi iš visų jėgų, pradedant nuo mūsų kapitono Dainiaus Zubraus, kuris žaidė puikiai, kovėsi ir rodė savo lyderio savybes. Pagyrimo verta ir taip, kaip sugrįžo Tadas Kumeliauskas ir žaidė paskutinius tris mačus. Nerijus Ališauskas gynyboje buvo matomas kiekvienose rungtynėse, o jam teko atlaikyti didžiulį krūvį žaidžiant daug minučių. Jaunimas tobulėjo kiekviename mače, tad žiūrint į visumą, tai buvo labai pozityvus turnyras.
Rumunijos rinktinė kyla į IA divizioną, o mes leidžiamės į IB divizioną. Ar pavadintumėte mus favoritais kitąmet jį laimėti?
Manau, kad mes turėsime tokią jauną komandą dar keletą metų, tad mums bus sunku ir nebus lengvų rungtynių. Ką sakiau federacijai ir savo žaidėjams – turėkite didesnius lūkesčius. Niekada nebūkite patenkinti tuo ką pasiekėte ir visada dirbkite siekiant tapti geresniais.
Žiūrint į žaidėjų pasiruošimą – yra labai sunku žaisti du mačus iš eilės, o dar sunkiau pasirodyti keturis kartus per penkias dienas. Kai kurie mūsų žaidėjai yra dar jauni ir jų kūnai dar nėra subrendę, tad jiems dar reikia dirbti ir mokytis, kaip tapti profesionaliais sportininkais.
Jūsų nuomone, ar tai, kad Lietuva yra šio diviziono naujokė, prisideda prie to, kad mums teko sunkiausias tvarkaraštis?
Nežinau, kiek kalbėjau ir bendravau su pažįstamais, kurie dirbo šiame lygoje, man sakė, kad praeityje nieko panašaus nėra buvę. Galite patikrinti – tokį tvarkaraštį jie sudarė pirmą kartą. Be jokios abejonės, mums kliuvo nemaloniausia jo dalis. Stipriausioms komandoms jie norėjo suteikti apšilimo mačus, tad mums teko žaisti su dviem stipriausiomis rinktinėmis, o taip tikriausiai ir turėtų būti komandai, kuri pakyla į šį divizioną.
Bet mes norėtume turėti tiek pat poilsio kiek ir varžovai, arba tokį patį sunkų tvarkaraštį, kaip ir kitos dėl išlikimo kovojančios rinktinės, kad jos nebūtų pailsėjusios ir taip pat žaistų antrą vakarą iš eilės. Bet tuo skųstis nėra prasmės ir nemanau, kad mes tai darome. Mes tiesiog pasakome faktus ir kaip mes jautėmės būdami to viduje. Ir rungtynes stebėję žmonės veikiausiai galėjo visą tai pamatyti patys.
Šiame divizione pasiekėme vieną pergalę: ar naujai į ją patekusiai komandai to užtenka?
Manau, kad žiūrint realistiškai, tu į pirmenybes vyksti galvodamas, kur potencialiai gali iškovoti pergalę. Yra komandų, prieš kurias žaidžiant viską turi padaryti be klaidų, ir ekipų, su kuriomis tu gali išsilaikyti žaidime. Jei laimėtum dvi tokias rungtynes viskas būtų gerai, o sėkmės atveju gali laimėti ir tris. Mes norėjome laimėti kiek įmanoma daugiau rungtynių ir nežinojome kiek kokių rungtynių turėsime. Norėjome sužaisti gerai, turėjome aukštus tikslus ir taip žiūrėjome į kiekvienas rungtynes.
Kokios jūsų mintys apie ateitį, ar norite likti Lietuvos rinktinės trenerio poste?
Man tai buvo puiki patirtis, turėjau puikų trenerių štabą. Manau, kad mūsų trenerių štabas buvo puikiai pasiruošęs. Pravertė Baltijos taurėje įgyta patirtis susitikus ir susipažinus su žaidėjais. Vėliau laukė šios komandos sulipdymas, o tai iš tavęs daug atima. Bet iš kitos pusės, tai tau būna atlyginta, kai kiekvieną dieną matai progresą. Man tai puiki patirtis: sutikau puikių žmonių ir, manau, kad yra gerai ne tik dalintis savo patirtimi su žaidėjais, tačiau ir su kitais treneriais ir skirtingu trenerių štabu, kad mes galėtume kelti savo lūkesčius ir nebūtume patenkinti vien tik dėl pasirodymo tokiame turnyre. Manau, kad ties tuo federacija žengė žingsnį reikiama kryptimi.
* * *
Po pralaimėjimo Slovėnijai Lietuvos rinktinės vartininkas Mantas Armalis buvo nusivylęs tokia pirmenybių baigtimi teigdamas, jog blogai sužaidėme tik du mačus.
Vartininkas po mačo taip pat buvo nusivylęs tvarkaraščiu, kuris akivaizdžiai suteikė pranašumą mūsų varžovams dėl išlikimo.
„IIHF taip padarė, kad dvi svarbiausias rungtynes žaidėme antrą dieną iš eilės, o priešininkai prieš tai buvo gavę poilsio dieną. Niekada taip anksčiau nebuvo ir kažkodėl dabar šis negatyvas buvo nukreiptas į mus“, - po mačo kalbėjo M. Armalis.
Rinktinės vartininko teigimu, rinktinė sužaidė tris gerus mačus, bet būtent svarbiausiuose mūšiuose pasirodymas buvo kiek prastesnis.
„Iš penkių mūsų rungtynių trys buvo geros ir dvi blogos, bet tos blogosios buvo tos svarbiausios, kurias mums reikėjo laimėti. Ir būtent juose mes nebuvo taip gerai pasiruošę ir jautėsi didesnis nuovargis negu priešininkų komandoje. Gaila, kad visa taip buvo.“
Lietuvos rinktinė pasaulio čempionatą baigė su trimis taškais, tačiau tai nepadėjo jiems išlikti divizione ir kitąmet lietuviai turės sugrįžti į IB divizioną.