Futbolo infrastruktūros plėtra tęsis ir šiemet

Lietuvos futbolo infrastruktūros ryškų atnaujinimą specialistų teigimu pastaraisiais metais lėmė nuoseklus licencijavimo sistemos taikymas, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) pilnų matmenų dirbtinių dangų programa, Europos sąjungos (ES) fondų programos ir bendradarbiavimas tarp klubų, savivaldos institucijų ir vietos bendruomenių.
 

Siekiant futbolo ilgalaikėje strategijoje numatytų tikslų plėtra tęsis ir šiemet - jau įsibėgėja stadionų renovacijos Tauragėje ir Telšiuose, tęsiasi darbai Gargžduose, o kiti miestai taip pat ruošia planus.
 

Vakarų Lietuvoje – didžiausios naujos investicijos

Stadionus, kuriuose vyksta stambesni infrastruktūros atnaujinimo darbai, vertinusio LFF licencijavimo skyriaus (LFF LS) apžvalgoje teigiama, jog didžiausios investicijos pastaruoju metu stadionų infrastruktūrai suplanuotos ir vykdomos Tauragėje bei Telšiuose. Šiuose miestuose pasitelkiant ES fondų lėšas senųjų vietoje statomi nauji stadionai.
 

„Tauragės ir Telšių stadionai turi galimybių pasiekti UEFA II kategoriją. Tai leistų rengti pirmųjų UEFA klubinių varžybų etapų rungtynes“, - sakė LFF LS vadovas, licencijavimo infrastruktūros kriterijaus ekspertas Laurynas Zibolis.
 

Daug investicijų pastaraisiais metais sulaukė ir Gargždų „Bangos“ stadionas, kuriame atnaujinta tribūna ir vidinės patalpos, įrengta moderni dirbtinės dangos aikštė, o taip pat baigiama įrengti dirbtinio apšvietimo sistema. Šis stadionas taps jau 9-uoju Lietuvoje, kuriame A lygos rungtynės gali vykti tamsiuoju paros metu. 

Savo stadionų infrastruktūrą prieš numatytą startą LFF I lygos pirmenybėse šiuo metu gerina ir Trakų bei Kuršėnų miestų klubai.
 

Sėkmingi metai infrastruktūrai
 

Didelis žingsnis į priekį futbolo infrastruktūroje žengtas dar pernai - stadionai tapo talpesni, geriau parengti aukštesnio lygio varžyboms, išaugo jų naudojimo galimybės.

Didžiausias 2010 metais užbaigtas projektas – naujasis stadionas Alytuje. Pagal LFF pilnų matmenų dirbtinių dangų projektą naujos aikštės įrengtos Gargžduose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Kaune.
 

Nemažai darbų vyko ir A lygos klubus turinčiuose miestuose - Pakruojyje įrengta nauja dengta tribūna žiūrovams bei naujas administracinis pastatas, Šiauliuose atnaujintos V.I.P (svarbių asmenų) vietos, Tauragėje paruošta naudojimui salė su dirbtine danga, Mažeikiuose dalinai pagerintos sąlygos žiūrovams ir varžybų dalyviams.
 

Investicijos į ateitį

Investicijos tęsiasi ir tuose miestuose, kurių klubai kol kas rungtyniauja žemesnėse lygose.
 

Radviliškyje užbaigta 500 vietų stadiono tribūnos renovacija, įrengtas treniruočių režimo apšvietimas, tęsiami darbai stadiono administracinėse patalpose. Dirbtinės dangos aikštė įrengta Simne, atnaujintas stadionas Kupiškyje.
 

„Šių miestų ar miestelių klubų bei savivaldybių atlikti darbai ateityje taip pat bus vertinami licencijuojant žemesnių futbolo sistemos pakopų klubus, pradedant nuo II lygos. Licencijavimo plėtra numatyta šiemet patvirtintoje 2010-2020 metų Lietuvos futbolo strategijoje“, - aiškino L.Zibolis.


 

Įgyvendinama ilgalaikė strategija
 

Šiemet pradėti arba tęsti stadionų infrastruktūros plėtrą numatyta Vilniuje (planuojama „Vėtros“, „Ventos“ bei „Vingio“ stadionuose), Jonavoje, Gargžduose, Kėdainiuose, Utenoje, Telšiuose, Tauragėje. Treniruočių sąlygas bus siekiama pagerinti Tauragėje, Mažeikiuose, Alytuje, Plungėje, Vilniuje, Pakruojyje, Gargžduose, Trakuose, kituose miestuose.
 

Futbolo strategijoje užsibrėžti tikslai iki 2020 m. turėti 1 nacionalinį stadioną, 6 UEFA IV kategorijos reprezentacinius stadionus rinktinės rungtynėms, bent 15 UEFA III kategorijos aukščiausios lygos stadionų, apie 40 I lygos reikalavimus atitinkančių stadionų, 6 regioninius treniruočių centrai, 300 pilnų matmenų treniruočių aikščių, vidutinės aikštelės prie ugdymo įstaigų ir kitą infrastruktūrą.
 

Atnaujinta daugiau nei 20 stadionų
 

„Tai dideli siekiai, tačiau jau padaryti darbai teikia optimizmo. Nuo licencijavimo sistemos įdiegimo 2004 metais iki 2009-ųjų abejose lygose A ir I lygos varžyboms buvo renovuota ar atnaujinta daugiau nei 20 stadionų. Kitas pavyzdys – LFF dirbtinių dangų projektas ne tik žymiai pagerino treniruočių sąlygas, bet ir paskatino savivaldybes pratęsti investicijas sudėtingu ekonominiu laikotarpiu“, - vardijo L.Zibolis.
 

Licencijavimo skyriaus vadovo teigimu, tolesnio infrastruktūros vystymosi pagrįstai leidžia įvairūs veiksniai: „Tai LFF bei UEFA skiriamos lėšos treniruočių aikščių programoms, savivaldybėms vis labiau prieinamas ES bei kitų fondų finansavimas sporto bazių atnaujinimui, tolesni planai plėsti licencijavimo sistemos apimtį ir jos nuoseklus taikymas, aktyvėjantis privataus, valstybinio ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas. Taip pat daugėja klubų, kartu su savivaldybėmis rengiančių ilgalaikes infrastruktūros programas.“
 

Suteiks rekomendacijas

Tiesa, įvertinus ES, savivaldybės bei valstybės lėšomis statomus didesnius projektus – tokius kaip Marijampolės ar Alytaus - susidurta ir su viena problema. Dėl savivaldybių pasirenkamų projektuotojų nepatyrimo stadionai nepilnai atitiko specifinius futbolui numatytus UEFA bei A lygos reikalavimus.
 

„Šią problemą sprendžiame rengdami metodinę medžiagą ES paramą administruojančioms institucijoms bei miestų savivaldybėse už sporto bazių plėtrą atsakingiems darbuotojams.  Esame pasiruošę padėti ir kiekvieną bet kokio lygio stadiono rekonstrukcijos projektą įvertinti bei suteikti rekomendacijas“, - sakė L.Zibolis.