"Sportui" – 55-eri: žvilgsnis į archyvus

Šiemet "Sporto" laikraščiui - 55-eri! 1956 metais vietoj iki tol ėjuso to paties pavadinimo žurnalo pradėtas leisti laikraštis yra ilgiausiai nenutrūkstamai Lietuvoje leidžiamas spaudos leidinys. 
 
Pirmasis „Sporto“ vyriausiasis redaktorius – laikraščiui nuo 1956 iki 1988 m. vadovavęs Algimantas Litvaitis. Pirmasis laikraščio „Sportas“ numeris pasirodė 1956 m. kovo 2 dieną. Keturių puslapių leidinys kainavo 30 kapeikų ir ėjo du kartus per savaitę – antradieniais ir penktadieniais.

Iš viso pirmaisiais gyvavimo metais pasirodė 87 laikraščio „Sportas“ numeriai. Leidinio puslapiuose buvo skelbiamos ne tik sporto naujienos, bet ir orų prognozės. Laikraščio redakcija buvo įsikūrusi Liudo Giros g. 28 (dab. Vilniaus gatvė).

Nemažai straipsnių pirmam numeriui parašė patys sportininkai. Vieno jų – ėjiko Antano Mikėno – mintis, išspausdintas pirmojo numerio pirmame puslapyje, pateikiame ir jums. Būtent 1956 m. A. Mikėnas pasiekė didžiausią laimėjimą savo karjeroje – iškovojo Melburno olimpiados sidabrą. Tais metais olimpiniais vicečempionais dar tapo krepšininkai Stanislovas Stonkus, Kazys Petkevičius ir Algirdas Lauritėnas. Olimpinę bronzą Melburne nuskynė boksininkas Romualdas Murauskas.

Pirmasis redaktoriaus žodis skaitytojams:
(kalba netaisyta)
 

"Jūsų rankose – „Sporto“ laikraščio pirmasis numeris, laikraščio, kuris, tenkinant gausių skaitytojų pageidavimus, pradėtas leisti vietoje ligi šiol ėjusio to paties pavadinimo žurnalo.

Pagrindinis „Sporto“ laikraščio uždavinys – aktyviai kovoti dėl tolesnio sporto masiškumo plėtimo respublikoje, dėl Tarybų Lietuvos sportininkų meistriškumo kėlimo. Todėl redakcija pasiryžusi plačiai nušviesti Tarybų Lietuvos įmonių, kolūkių, įstaigų ir mokyklų fizinės kultūros kolektyvų gyvenimą, instruktorių-visuomenininkų, trenerių, fizinio auklėjimo mokytojų bei dėstytojų darbą, reguliariai pažindinti skaitytojus su geriausiųjų respublikos ir šalies sportininkų, trenerių, kolektyvų patyrimu, spausdinti naujausią metodinę medžiagą, o taip pat korespondencijas apie visuomeninio aktyvo – vadovaujančių visuomeninių sekcijų, teisėjų kolegijų ir trenerių tarybų veiklą. Redakcija stengsis tuo pat metu plačiai ir operatyviai informuoti skaitytojus apie respublikos miestų ir rajonų sportinį gyvenimą, apie įvairių sporto šakų Tarybų Lietuvos, Tarybų Sąjungos, Europos ir pasaulio pirmenybes, turnyrus, varžybas, spausdinti išsamią informacinę medžiagą apie užsienio sportą.
 

„Sportas“ skirs itin didelį dėmesį jaunimui, siekdamas kuo geriau įvykdyti tuos uždavinius, kurie Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos XX suvažiavimo direktyvose dėl šeštojo penkmečio plano nubrėžti šitaip: „Užtikrinti tolesnį kūno kultūros ir sporto vystymą, ypač moksleivių ir jaunimo tarpe.“
 

Savaime suprantama, kad „Sporto“ redakcija sugebės įvykdyti jai iškeltus uždavinius tik tuo atveju, jeigu turės platų korespondentų aktyvą, jeigu palaikys glaudžius ryšius su miesto ir kolūkinio kaimo fizkultūrininkais ir sportininkais, sporto darbuotojais.
 

Redakcija kreipiasi į visus savo skaitytojus, kviesdama juos aktyviai bendradarbiauti. Rašykite, draugai skaitytojai, visais rūpimais klausimais, informuokite „Sportą“ tiek apie pasiektus laimėjimus, tiek ir apie tuos trūkumus, kurie trukdo sparčiau žengti pirmyn. Kuo daugiau laiškų, korespondencijų, pranešimų gaus redakcija, tuo sėkmingiau sugebės „Sporto“ laikraštis kovoti dėl respublikos sportininkų pasiruošimo TSRS tautų spartakiadai, dėl tolesnio sportininkų gretų augimo, jų meistriškumo kėlimo".

Kalba respublikos rinktinės dalyviai
SIEKSIU PASAULIO REKORDO
 

Artėjančios sportinės vasaros, gausių šių metų varžybų laukiu su didžiausiu nekantrumu. Jau praėjusiais metais suplanavęs savo treniruotes laikotarpiui iki TSRS tautų spartakiados, sistemingai dirbdamas, keturis kartus gerinau 20 km sportinio ėjimo rekordą, du – vienos valandos ėjime ir kartą 30 km nuotolyje. Prieš pusę metų Tbilisyje vykusiose šalies pirmenybėse 50 km distancijoje parodžiau geresnį rezultatą (4.13:54,0) už tuometį pasaulio rekordą, nors ir užėmiau tik šeštą vietą.
 

Vis tik iš šio čempionato grįžau nepatenkintas. Savo plano – nugalėti 20 km distancijoje – įvykdyti nepasisekė. Teko daryti kai kurias išvadas. Visų pirma, nuodugniai nagrinėjau savo draugų ir varžovų kinogramas, jų ėjimo techniką. Pasimokęs iš pasaulio rekordininko A. Jegorovo, žymiai pagerinau atsispyrimą, šiuo metu dar labiau pailginau žingsnį. Gali kilti klausimas kodėl? Atsakymas paprastas. Jei, sakysime, ėjiko žingsnis – 1,25 m, tai norint įveikti 5 000 m distanciją, reikia 4 000 žingsnių. Tačiau jeigu žingsnis kad ir penkiais centimetrais trumpesnis, tą patį nuotolį nueiti galima padarius 166 žingsniais daugiau. Taigi, kuo ilgesnis žingsnis, tuo mažiau jų reikia distancijai įveikti, tuo pačiu mažiau įtempiami raumenys ir sportininkas, artėdamas prie finišo, turi daugiau jėgos. Štai kodėl ėjikai stengiasi nuolat ilginti savo žingsnį. Iki šiol treniravausi sistemingai ir intensyviai. Krosai (15–20 km), kaitaliojant ėjimą su bėgimu, arba slidinėjimas 3–4 val. per dieną, pratimai su štanga ir hanteliais, krepšinio žaidimas – štai mano žiemos treniruočių turinys. Kasdieninė, valandą trunkanti, rytinė mankšta lauke bet kuriomis oro sąlygomis padeda ugdyti valingumą, kurio kiek stokojau praėjusio sezono varžybose.
 

Dabar mano treniruotės pagrindas – pats ėjimas. Tris kartus per savaitę stengiuosi praeiti nemažiau kaip 30 km. Didelį dėmesį skiriu greičio įgijimui, nes jau čia pat ir pirmosios varžybos. Kovo pradžioje teks Kaune draugiškose varžybose išbandyti jėgas su savo senais sportinių kovų draugais latviais A. Mengiu ir V. Aboltinšu. Kovo pabaigoje Nalčike susitiksiu su kitais įžymiais ėjikais.
 

Šiemet įvyks nepaprastai daug įvairių varžybų. Sezonas baigsis tik vėlyvą rudenį. Tai sudaro kai kurių rūpesčių. Ar visuomet pakaks vadinamos sportinės varžybų ugnies, ar per anksti „neišsikvėpsime“? Šie klausimai jaudina kiekvieną. Juk visi nori būti pačios geriausios „sportinės formos“ TSRS tautų spartakiados metu ir net po to. Tai ypač aktualu tiems sportininkams, kurie ruošis Melburno olimpiadai.
 

Dažnai mane klausia, kaip per palyginti trumpą laiką pasiekiau tokių rezultatų. Manau, kad man padėjo ne vien sistemingos treniruotės, bet ir tai, kad visuomet turiu užsibrėžęs tikslą. Pasiekęs naują respublikos rekordą, netrukus stengiuosi jį dar pagerinti. Šiuo metu mano tikslas – 20 km ėjimo distancijoje kiekvieną ratą įveikti vidutiniškai 2–3 sek. greičiau negu pernai.
 

Tuo pačiu nueičiau distanciją per 1 val. 30 min. ir jeigu niekas anksčiau nepasiskubins, pasiekčiau pasaulio rekordą. Tikiuosi, kad tai man pavyks.
 

A. Mikėnas

Sporto meistras
 

(Kalba netaisyta)