„Krepšinio aikštėje nėra ministrų“

Ekonomikos ir inovacijų ministrą, Seimo narį 28-erių Virginijų Sinkevičių sportas lydi visą laiką.

Ministras krepšinį ir futbolą aktyviai žaidė ne tik Vilniaus S. Nėries gimnazijoje, kurioje mokėsi nuo devintosi klasės, bet ir 2009-2012–aisiais, studijuodamas Velso Aberistvito universitete, kur įgijo ekonomikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį, 2012-2013–aisiais toliau tęsdamas studijas Olandijos Mastrichto universitete, kur tapo Europos politikos magistru, 2013-2014-aisiais dirbdamas JAV Vašingtono Europos analizės centre projektų vadovų padėjėju. Jis atstovauja ir Seimo komandoms.

Dabar ministrui vienos svarbiausių krepšinio varžybų - tradicinis S. Nėries gimnazijos turnyras „Salama“. 

Šiemetinis turnyras V.Sinkevičiui buvo ypač sėkmingas, su 2010-osios laidos absolventais jis pirmą sykį tapo nugalėtoju ir praėjusiais metais laimėtą bronzos medalį iškeitė į aukso. 

Per finalines rungtynes ministrui buvo nelengva: antro kėlinio pabaigoje jis gavo ketvirtą pražangą ir likusią mačo dalį turėjo būti itin atsargus. Tačiau daugiau neprasižengė ir prie pergalės prisidėjo trimis taikliais tritaškiais metimais, sumaniu vadovavimu komandai. 

„Gyvenime esu ir daugiau įmetęs, tačiau šįkart nepasisekė. Labai džiaugiuosi pergale, tai  mūsų puikaus komandinio žaidimo rezultatas.  Subrendome kaip komanda. Šis sezonas mums ypatingai geras, laimėjome visus susitikimus“, - sakė V.Sinkevičius.  
 

Kai užimate tokias aukštas pareigas, ar surandate laiko daugiau pasportuoti?, - paklausiau V. Sinkevičiaus. 

Dabar bent jau bandau grįžti į krepšinį ir antradienį pažaisti su Seimo komanda. Kol vyko Vilniaus savivaldybės mero rinkimų kampanija, tris mėnesius nežaidžiau. Visiškai ir nebėgiojau. Tačiau, manau, kad tai laikina. Atėjo pavasaris, gražus oras, gal rytą ir pabėgiosiu. 

Bet visai be fizinės veiklos nebūnu, rytais einu į sporto salę pasimankštinti.    

Ne, nesunku – sunkiau emocijas. 
 

Man jis labai svarbus. Nes mes vėl galime sugrįžti į mokyklą. Už tai, kad šis turnyras vyksta, ačiū gimnazijos kūno kultūros mokytojui Kazimierui Kupriui, kuris jau 27-ą kartą organizuoja šias varžybas, sukviečia mus visus į vieną būrį. Už tai jam  didelė pagarba. 
 

Kasmet „Salamos“ turnyro visi laukia, todėl nebuvo sunku suburti gerą komandą.
 

Šiemet mes pribrendome ne tik žaisti finale, bet ir laimėti pirmą vietą. Mūsų komandoje bet kuris žaidėjų, išbėgęs į aikštelę, gali įmesti. 

 

Kiekvienas mūsų žaidėjas man svarbus ir kiekvienam dėkoju, kad jis randa laiko – susirenkame ir visiems būna smagu.  

 

Toks susitikimas įvyko šiemet būtent per „Salamos“ turnyrą. Jau per pačias pirmąsias rungtynes susitikome su 2019-ųjų laidos krepšininkais. Juos pavyko nugalėti. 
 

Dažniausiai jaunimui yra sunku, jie dar nėra subrendę šiam turnyrui, nesukaupę patirties. 

Čia yra krepšinis, aikštelėje nėra ministrų, direktorių ar prezidentų. Mes visi lygūs, vilkime sportinius marškinėlius, šortus ir sportbačius. Bėgame, metame, ginamės.  

Kai tik gaunu tokią progą, ja ir pasinaudoju.

Apginti laimėjimus visada būna sunkiau. Reikės daugiau treniruotis. Tačiau mes kasmet pasižadame, kad gerokai daugiau treniruosimės, bet savo žodžio neištęsime. Gal dabar bus kitaip.

Esu ministras ir turiu ypač daug įsipareigojimų, susitikimų ir pan. Tos dvigubos pareigos – ir Seimo nario, esu riktas vienmandatinėje rinkimų apygardoje, ir ministro -  yra pakankamai sudėtingas maratonas. Tikrai yra ką veikti. 

Ministro darbas iš tikrųjų yra sudėtingas ir tas posakis, kad ministro kėdė yra šilta, visiška netiesa.