Ministro indėlis – trys taiklūs tritaškiai

Turnyro sumanytojas – kūno kultūros mokytojas Kazimieras Kuprys, Salomėjos Nėries gimnazijoje dirbantis nuo 1993-iųjų. 
 

Turnyras prasidėjo vasario 16-ąją. Rungtynės buvo žaidžiamos gimnazijos salėje savaitgaliais. 

Finale susitiko 2010-jų ir 1997-ųjų laidų absolventai, susitikimą po atkaklios kovos 52:45 laimėjo pirmieji, kuriems atstovavo ir Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. 

Trečia turnyre – 2011-ųjų abiturientų laida. 

Kaip teigė šių varžybų pradininkas ir pagrindinis organizatorius K. Kuprys, šiemetinis turnyras iš kitų išsiskyrė tuo, kad jis sutraukė daug rėmėjų, kurie baigė šią gimnaziją. 
 

Ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius į savo buvusią mokyklą, kurioje pradėjo mokytis nuo devintos klasės 2009-aisiais ir joje gavo brandos atestatą, įžengė su dovanomis – per iškilmingą turnyro uždarymą antros vietos laimėtojams jis skyrė šalikus ir gertuves, o kūno kultūros mokytoją K. Kuprį apdovanojo skėčiu ir  saldainiais.

Asmenine dovana ministras apdovanojo ir gimnazijos direktorę Jolitą Marcinkevičienę. 

Tarptautinės kompanijos „Oracle“ vadovas Baltijos šalyse Andrius Skunčikas į salę atvyko irgi ne tuščiomis – turnyro laimėtojams įteikė sportines kepuraites ir gertuves. 

Pagrindinis šio turnyro rėmėjas nuo pačio pirmojo turnyro  - buvęs šios gimnazijos mokinys, o dabar Žvėryno nekilnojamojo turto agentūros vadovas Irmantas Rimas, kuris kasmet nugalėtojams pagamina sportinius marškinėlius su jų pavardėmis ir numeriais.

Vyko snaiperių konkursas

Prieš prasidedant kovai dėl trečiosios vietos, turnyre buvo surengtas tritaškių metimo konkursas, kuriame dalyvavo 8 žaidėjai. 

Nugalėjo Ladas Bitė (2019- ųjų laida). Antras buvo Marius Veriga (2008-ųjų laida),  trečias – Paulius Bertašius (2008-ųjų laida).

„Salamos“ visi laukia
     

„Buvę gimnazijos mokiniai ypač laukia šių varžybų, nuolat teiraujasi, kada jos prasidės ir bus galima pradėti siųsti paraiškas. Visos komandos nemažai prisidėjo prie šio turnyro surengimo, baigusieji pasisiūlė paremti varžybas. Negaliu išskirti nė vienos komandos, žaidėjo, kadangi rungtyniavo visi mano mokiniai.  Kovos buvo tikrai įdomios. Jau ketvirtfinalyje susitiko 2007-ųjų ir patys vyriausieji, pernykščiai šio turnyro laimėtojai,1995-ųjų laidų abiturientai. Nugalėjo jaunystė, galvojau, kad ši komanda laimės ir turnyrą, tačiau kamuolys apvalus. Kovos buvo ypač atkaklios ir negali nuspėti, kas laimės turnyrą“, - sako K. Kuprys. 

 

Finalines rungtynes stebėjęs Žemynos gimnazijos kūno kultūros mokytojas Edmundas Liekis prasitarė, kad jis visą laiką svajoja apie tokį turnyrą ir savo gimnazijoje. Tačiau jam vis nepavyksta sutelkti gimnaziją baigusių žaidėjų. 

„Reikia tik pradėti, o po to įsivažiuosime. Tokius turnyrus Lietuvoje rengia nemažai mokyklų, kol dar dirbu, savo svajonę būtinai stengsiuosi įgyvendinti“, - teigė E. Liekis. 

Tačiau jam nepatinka tai, kad praktiškai visus pinigus „suvalgo“ teisėjavimas. Visoms rungtynėms nuo pat pradžių teisėjavo Nacionalinės krepšinio lygos arbitrai. Pačios komandos apsimokėjo starto mokestį po 100 eurų ir jie buvo skirti teisėjams apmokėti už darbą.   

Prieš prasidedant finalinėms rungtynėms, 1997-ųjų laidos žaidėjas A.Skunčikas teigė, kad nugalės jo vadovaujama komanda. 

„Turnyre dalyvaujame kasmet. Smagu susitikti tuos, kurių nematai visus metus, pasimatyti ir pabendrauti su savo kūno kultūros mokytoju Kazimieru Kupriu. Jam reikėtų statyti paminklą, mokytojas randa laiko kasmet organizuoti šias varžybas. „Salamos“ turnyras – puiki proga grįžti į savo mokyklą, salę, persirengimo kambarius“, - sakė A. Skunčikas, žaidęs gynėjo pozicijoje. 
 

Šiemet jų komanda susijungė su jaunesniais, 1998-1999-ųjų laidų abiturientais. „Tai, matyt, ir nulėmė tai, kodėl patekome į finalą. Labai daug padėjo jaunesnės jėgos“, - kalbėjo direktorius. 

A.Skunčikas pripažino, kad jam, kompanijos vadovui, vis sunkiau surasti laiko pasitreniruoti, bet „Salamos“ turnyro stengiasi nepraleisti. 

Rimtai nepasitreniravus, jam buvo sunku aikštelėje pasižymėti. Užtat pasižymėjo direktoriaus komandos draugas Andrius Varnelis, pelnęs 18 taškų.

Rezultatyvusis žaidėjas turėjo ir aistringą sirgalę – savo mamą Loretą Varnelienę, S. Nėries gimnazijos kūno kultūros mokytoją.

Finalinis susitikimas buvo ypač atkaklus. Kone visą laiką pirmavo 2010-jų absolventų  laida, kurioje išsiskyrė ministras V.Sinkevičius ir kineziterapeutas Tomas Balčius (jis buvo rezultatyviausias komandos žaidėjas – 18 taškų).  Pastarasis savo komandos draugams netgi pasakė, kad, ekipa nelaimės tol, kol visi žiūrės tik į jį ir nežais kaip komanda. Bendražygiai įsiklausė į šiuos Tomo žodžius ir aikštėje buvo vienas kumštis.  

Tačiau jau antro kėlinio pabaigoje keturias pražangas gavo V. Sinkevičius, kuris, pataikęs tris tritaškius, buvo priverstas saugotis – vis dažniau sėsdavo ant atsarginių suolelio ir nuo ten vadovaudavo komandai.  

Lyg ant adatų sėdėjo varžybas stebėjusi gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė, kuri plojimais palydėdavo kiekvieną taiklų metimą. 

„Visą laiką sirgdavau už 1996-jų gimnazistų laidą – tai mano pirmieji auklėtiniai. Tačiau jie šiame turnyre anksti iškrito.  Žiūrėdama varžybas, galvoju, reikia sirgti už patirtį, už tuos, kurie palaiko šią gražią tradiciją, už tuos, kurie, nors jau ir sulaukę 40-ies, ateina ir žaidžia. Tačiau bežiūrėdama atkaklią kovą, nė nepastebiu, kai pradedu sirgti tai už vienus, tai už kitus“, - sakė  gimnazijos direktorė, kuri nenorėjo išskirti nė vieno žaidėjo, nes daugumą jų mokė. Direktorei buvo malonu visus alumnus vėl matyti gimnazijoje. 

„Rungtynės pareikalavo nemažai jėgų, aikštelėje buvo proga išlieti vyrišką energiją, kuri žaidėjams veržėsi per kraštus. Tikiuosi, kad po šio turnyro krepšininkai, sportinį pyktį palikę šioje salėje, bus geresni. Viliuosi, kad kitąmet žaisti bus dar geriau, nes mūsų sporto salės laukia renovacija“, - sakė J. Marcinkevičienė.
  

Turnyro nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti specialiai pagamintais medaliais bei prizais. Nugalėtojų gretose apdovanojimu džiaugėsi ir Santaros klinikų vyresnysis pilvo chirurgijos gydytojas rezidentas 27-erių Augustinas Baušys. 

„Krepšinį žaidžiu nuo mokyklos, kurią baigiau 2010-aisiais, pradžios. Liko nuostabūs prisiminimai. Šįkart finale pelniau tik 3 taškus, žinoma, nedaug. Kaustė didelė įtampa, su kuria buvo nelengva susitvarkyti. Tačiau asmeninis pasirodymas didelio vaidmens nevaidino. Svarbiausiai, kad komanda gerai sužaidė ir nugalėjo. Turėjome savo lyderius, taškų rinkimo mašiną Tomą Balčių ir Virginijų Sinkevičių, kurie aikštelėje padarė savo darbą“, - po rungtynių sakė A. Baušys. 
 

Tai buvo aštuntasis gydytojo „Salamos“ krepšinio turnyras. Jis visada stengiasi atrasti laiko, susidėlioja naktinius budėjimus, kad tik galėtų dalyvauti šiame turnyre. 

„Tikriausiai nė viena gimnazija nepuoselėja tokios gražios tradicijos, kur susirenka žmonės, kurie mokyklą baigė anksčiau nei aš pradėjau, ir mes kartu žaidžiame.   „Salamos“ turnyras – unikali tradicija, tikiuosi, jog ji gyvuos dar daug metų. Tai – mūsų komandos pirmasis aukso medalis. Kitąmet varžovai mus tikrai labiau vertins, tačiau savo titulus stengsimės apginti“, - sako A. Baušys. 
 

Gydytojas pasidžiaugė, kad gera krepšinio komanda susibūrė ir Santaros klinikose, gydytojai vieną kartą per savaitę susirenka pasitreniruoti. 

„Sportą man vis sudėtingiau derinti su darbu, todėl pratybas dažnai tenka praleisti ir tai nukenčia mano fizinė forma“, - pasiguodė gydytojas. 

Turnyre dalyvavo dar vienas chirurgas Jonas Drąsutis, atstovavęs  2000-ųjų laidos absolventams, tačiau jų komanda kovas baigė pogrupio varžybose.