Auksinė komanda tikisi daugiau dėmesio

Praėjusių metų Baltijos moterų tinklinio lygos vicečempionė Alytaus „Prekyba-Parama“ šiemet pasiekė pačią svariausią savo pergalę – tapo čempione

Šiemetiniame Baltijos moterų tinklinio lygos čempionate žaidė 8 komandos: po tris iš  Lietuvos ir Latvijos bei dvi iš Estijos. 

„Prekyba-Parama“ reguliariajame sezone buvo trečia, o geriausiai žaidė 2018m. čempionė Tartu „TU- Bigbank“. 

Pasak čempionių trenerio, žinomo praeityje Lietuvos tinklininko alytiškio Kęstučio Pačėso, jo vadovaujamai komandai nesėkmingai susiklostė pirmasis turas – nepavyko suburti geros komandos, susirgo pats treneris, kuris nevyko į rungtynes Jonavoje ir Daugpilyje. 

„Iškilo ir finansinė problema, miesto savivaldybė mums pinigus skyrė tik spalio mėnesį, kai startavo čempionatas.  Reikėjo rengtis varžyboms, o mūsų kišenės buvo tuščios. Gal dabar, pasikeitus miesto valdžiai, mūsų gyvenimas pasidarys kitoks“, - sako ketvirtą sezoną komandą treniruojantis K. Pačėsas. 

Nepaisant sunkumų, čempionatui rengėmės normaliai. Turime geras treniruočių sąlygas Suaugusių ir jaunimo mokykloje įsteigtame Tinklinio centre. Nuvažiuodavome pažaisti draugiškų rungtynių su Gardino komanda. 
 

Pavyko suburti puikią ekipą, kuri rimtai treniravosi ir turėjo tikslą Baltijos čempionate pasirodyti ne prasčiau nei praėjusiais metais. 

Komandoje žaidė trys mūsų moksleivės Aušrinė Mikelionytė, Erika Kižytė ir Tautvilė Grinkevičiūtė, tačiau Ugnė Dulskytė gydėsi traumą ir nesitreniravo. 

Komandą sustiprinome jungiančiąja žaidėja Oksana Rusnačenko, Agne Daunyte, Katerina Dudnikova, Kamile Dremo, Jeketerina Kovalskaja, Karina Blaškevič. Tai – daugiausiai vilnietės trenerės Astos Jansonienės auklėtinės. Jos atvažiuodavo į treniruotes Alytuje, žaidėjoms apmokėdavome už kurą

Treniruoti moterų komandą gerokai sunkiau nei vyrų. Tačiau su merginomis  pavyksta gerai sutarti, nors retkarčiais ir įsižiebia kibirkščių. Tačiau kolektyvas patikimas, duok Dieve, kad visos komandos tokį turėtų. 

Viskas prasidėjo nuo pusfinalio, kai kovėmės su rygietėmis. Komandų treneriai Rygos RVS komandą laikė turnyro favorite. 

Rygiečių antruoju treneriu dirba garsusis praeityje Latvijos tinklininkas Pavelas Selivanovas. Toje komandoje suburtos jaunos, perspektyvios latvių žaidėjos. 

Partijomis po lygios kovos pirmavome 2:0 ir, atrodė, jog nugalėsime sausu rezultatu. Tačiau vis dėlto vieną partiją rygietėms pralaimėjome. 

Finalo rungtynes žaidėme gana atsargiai, žinojau, jog visas krūvis teks patyrusioms žaidėjoms, o jaunų alytiškių, dar neturinčių didesnio patyrimo, į mėsmalę buvo neprotinga mesti. Retkarčiais jas išleisdavau į aikštelę, tačiau netrukus vėl pasodindavau ant atsarginių suolelio. Rungtynės buvo sunkios ir džiaugiuosi, kad ypač atsakingais momentais mūsų komanda nepalūžo.  

Vieno kito. Viliuosi, kad komanda bus pagerbta miesto savivaldybėje, galbūt, paskatinta kokia nors pinigine premija, kurios tinklininkės tikrai nusipelnė.  
 

Dabar miestui vadovaus naujas meras, gal jis kitaip žiūrės į komandas, kurios garsina Alytų.   

Davėme gerą impulsą dabar trims Alytuje dirbantiems tinklinio treneriams Tautvilei Grinkevičiūtei, Sigutei Kažukauskaitei ir Artūrui Sidarui. 

Man, 70-mečiui, etato jau nereikia, svarbu, kad komanda būtų tik finansuojama ir laiku gautų pinigus. Kiek jų dar reikės - susirinksime. Jau ant nosies Lietuvos čempionato pusfinalis, o mes dar neturime finansavimo. 

Labai džiaugiuosi, kad su savo moterų komanda nesu vienišas. Man geranoriškai padeda legendinis miesto moterų tinklinio treneris Julius Jankauskas, kuris, tiesa, į varžybas nevažinėja, sako, per savo gyvenimą jau prisivažinėjo iki soties ir dabar nori ramiai gyventi. Tačiau jis talkina per treniruotes. Dar ne taip seniai mūsų moterų tinklinis, vadovaujamas Juliaus Jankausko, garsėjo Lietuvoje, per šalies čempionatus buvo kietas riešutėlis pajėgiausioms komandoms ir pelnydavo medalių. 

Tačiau kai jis prieš kokius devynerius metus pasitraukė, Alytaus moterų tinklinis pritilo. Dabar prireikia daug pastangų, norint vėl suburti gerą komandą. 

Ekipa turi kinzeterapeutą Justiną Geraltauską, kuris važinėja su komanda į turnyrus. Jis mums daug pagelbėjo Tartu. Prieš rungtynes jam tekdavo nemažas krūvis, tekdavo teipuoti, masažuoti kelias  žaidėjas. 

Per pusfinalio rungtynes su Rygos RVS paskutinėje partijoje čiurną patempė Jekaterina Kovalskaja. Visą naktį jai buvo dedamas ledas ant kojos, prie jos budėjo Justinas. Sportininkė kažkiek atsigavo ir, nors ne visa jėga, tačiau galėjo žaisti lemiamas rungtynes.  

Išgyventi mums padeda bendrovės „Prekyba“ ir „Parama“, kurių vadovai Vilius Gavelis ir Kęstutis Muliuolis yra dideli tinklinio entuziastai. Jie ir anksčiau rėmė Lietuvos čempionate žaidusią Juliaus Jankausko vadovaujamą komandą.  
 

Šios bendrovės mums kiekvieną mėnesį skiria po kelis šimtus eurų. Komandai truputį padeda ir bendrivės „Almeida“ vadovas Eugenijus Vichrovas, miesto tinklinio klubui „Jotvingiai“ vadovaujantis direktorius Vytautas Pajarskis. 

Tačiau pinigų šiandien yra, o rytoj jų jau trūksta. Vien finalinis turnyras Tartu mums buvo gana brangus: viešbutis kainavo 1170 eurų, transportas – 1400, plius maistpinigiai žaidėjoms.  

Praėjusiais metais, tapus Baltijos lygos vicečempionėmis, galvojome apie aukso medalius Lietuvos čempionate. Tačiau neperšokus griovio, nesakyk „Op“. 
 

Trys žaidėjo gavo traumas ir komanda subyrėjo. Ypač stokojome gerų užtvarų statytojų. 

Tačiau tikimės, kad pernykštis likimas šiemet nepasikartos. Bijome traumų, o daugiau nieko. 

Pusfinalio rungtynes kitą savaitgalį žaisime su Jonavos „Achema“. Pirmąsias – Jonavoje, antrąsias – Alytuje ir trečiąsias, jeigu prireiks, vėl Alytuje, nes turime aikštelės pranašumą.

Pagrindinės mūsų varžovės, kovojant dėl aukso medalių, manau bus pernykštės čempionės kaunietės. Mūsų pagrindinis tikslas – pergalė, kitaip ko tada išbėgti į aikštelę.