| Marytė Marcinkevičiūtė | 2011 m. sausio 6 d. 19:28 |
Sniego gausa išbudino sporto entuziastus
Alytuje žiemos sporto šakos nėra praktikuojamos, tačiau gera šiuometinė žiema ne vieną alytiškį privertė iš rūsio išsitraukti slides.
Alytiškiai gyvena šių metų Europos vyrų krepšinio čempionato laukimo nuotaikomis, laukia Sporto rūmų rekonstrukcijos pabaigos. Tačiau sportinis gyvenimas nesustojo. Dabar, kai tokia gili žiema, atbudo ir žiemos sporto šakų entuziastai, kurie skuba pasidžiaugti žiemos malonumais. Vis daugiau alytiškių galima pamatyti skriejančių nuo kalnų slidėmis ar rogutėmis, slidinėjančius miesto parkuose. Puiki žiema išjudino ir jauną, ir seną.
Žiemos sporto šakų alytiškiai nepopuliarina, neveikia jokios meistriškumo grupės, nebėra ir ledo ritulio komandos, kokia buvo sovietmečiu, kai žaidė Lietuvos aukščiausios lygos čempionate. Tačiau žiemos mėgėjų netrūksta, juolab, kad Dzūkijos sostinėje netrūksta parkų, parkelių, o ir miškai visai šalia.
Galvojama, ar nereikėtų vėl suburti ledo ritulininkų komandą. „Jeigu sugrįš lietuviškos žiemos, kodėl nepagalvoti ir apie lietuvišką ledo ritulį. Manau, kad nebūtų didelė problema įsirengti ir gerą apšviestą su bortais ledo ritulio aikštelę“, – sako miesto Sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjas Adomas Andrušaitis.
TRASOS. Prieš trejus metus Alytuje, Putinų mikrorajone, buvo įrengtos kalnų slidinėjimo trasos, kurios dabar yra labai populiarios. Jos buvo suprojektuotos 2005 m., pradėtos įrenginėti 2007 m., o atidarytos 2009 metų sausio mėnesį.
Tai – buvusio miesto mero, didelio kalnų slidinėjimo entuziasto Česlovo Daugėlos iniciatyva. Per trasų iškilmingą atidarymą jis pirmasis sėkmingai nusileido nuo kalno ir turėjo galimybę įvertinti, kokio lygio yra trasos. „Trasa normali, tik keltuvai galėtų kelti greičiau“, – tada sakė jis.
Yra dvi slidinėjimo trasos: viena – 135 m (plotis 9-14 m), o kita – 190 (plotis 8-10 m) ilgio. Veikia ir slidininkų lyninis keltuvas. Iš Austrijos buvo atvežti specialios apsaugos priemonės. Įrengiant trasas, buvo nuolat konsultuojamasi su Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos atstovais, kurie atvažiuodavo į Alytų.
Projekto vertė – 2,149 mln. Lt., tai – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos. Praėjusiais metais įsigyta sniego lyginimo mašina „Retrak“. Praplėsta keltuvo aikštelė, kad jis nesužeistų slidininkų. Numatyta įrengti 510 kv. metrų ploto automobilių stovėjimo aikštelę.
MOKESTIS. „Vis dar diskutuojama dėl slidinėjimo trasų kokybės. Ji gal ir ne visai vykusi, bet alytiškiams, manau, yra gera. Kalnų slidinėjimo specialistai teigia, kad trasos trumpos ir, galbūt, nelabai įdomios. Mūsų slidinėjimo trasose blogai pradedantiesiems, nes jos yra stačios. O mokantiesiems slidinėti – jos per trumpos. Tačiau trasos yra populiarios, jose nuo kalnų leidžiasi ir jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės“, – sako A. Andrušaitis.
Alytiškių kalnų slidinėjimo trasos iki šiol buvo vienintelės Lietuvoje nemokamos, tačiau miesto savivaldybė neseniai priėmė sprendimą, kad nuo sausio vidurio bus įrengtas naudojimosi slidžių keltuvais elektroninės apskaitos sistema. Darbo dienomis vienas pasikėlimas suaugusiems kainuos 30 centų, o vaikams ir studentams – perpus pigiau.
Savaitgaliais ši paslauga bus brangesnė – atitinkamai 40 ir 20 centų. Tie, kurie neturi slidžių, juos gali išsinuomoti nuomos punkte. Jų kaina – 15 Lt vienai valandai. Slidinėjimo trasos dirba antradieniais-penktadieniais nuo 15 iki 20 val.,o šeštadieniais-sekmadieniais nuo 11 iki 21 val. Poilsio diena – pirmadienis. Slidinėjimo trasos yra prižiūrimos ir vasarą, ir žiemą, jas 24 val. saugo UAB „Alstapa“.
ČIUOŽYKLOS. Alytiškiai įsirengs ir dvi čiuožyklas – prie „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos ir Jotvingių gimnazijos, kur ledą turėtų išlieti pati bendruomenė. „Mieste neveikia slidinėjimo grupės, tačiau slidinėjimo trasose Jaunimo parke, kurorte aplink stadioną dabar kilometrus skaičiuoja miesto orientacininkai bei ilgųjų nuotolių bėgikai, kanupolo entuziastai, irkluotojai. Kas turi pinigų ir nori gero servizo, važiuoja į kaimyninę Lenkiją, kurioje gausu slidinėjimo trasų“, – sako A. Andrušaitis.
Pasak jo, dzūkai lyg patrakę sportuoja ne tiktai lauke, bet ir salėse, kuriose jie jau neišsitenka. Kai rekonstruojami Sporto rūmai, pati didžiausia mieste – Medicinos reabilitacijos ir sporto centro (buvusių Šilumos tinkai) salė. Kai kurios geresnės alytiškių sporto salės (Panemunės ir Volungės vidurinių mokyklų) dabar remontuojamos.
„Tikimės, kad vasario viduryje bus baigta mūsų Sporto rūmų rekonstrukcija ir vyks Lietuvos krepšinio federacijos finalinės taurės varžybos. Daug lankytojų sutraukia plaukimo baseinas, kuris veikia visu pajėgumu. Mieste sportinis gyvenimas intensyvus, mūsų sporto bazės tapo dideliu alytiškių susibūrimo centru“, – sako A. Andrušaitis.
Žiemos sporto šakų alytiškiai nepopuliarina, neveikia jokios meistriškumo grupės, nebėra ir ledo ritulio komandos, kokia buvo sovietmečiu, kai žaidė Lietuvos aukščiausios lygos čempionate. Tačiau žiemos mėgėjų netrūksta, juolab, kad Dzūkijos sostinėje netrūksta parkų, parkelių, o ir miškai visai šalia.
Galvojama, ar nereikėtų vėl suburti ledo ritulininkų komandą. „Jeigu sugrįš lietuviškos žiemos, kodėl nepagalvoti ir apie lietuvišką ledo ritulį. Manau, kad nebūtų didelė problema įsirengti ir gerą apšviestą su bortais ledo ritulio aikštelę“, – sako miesto Sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjas Adomas Andrušaitis.
TRASOS. Prieš trejus metus Alytuje, Putinų mikrorajone, buvo įrengtos kalnų slidinėjimo trasos, kurios dabar yra labai populiarios. Jos buvo suprojektuotos 2005 m., pradėtos įrenginėti 2007 m., o atidarytos 2009 metų sausio mėnesį.
Tai – buvusio miesto mero, didelio kalnų slidinėjimo entuziasto Česlovo Daugėlos iniciatyva. Per trasų iškilmingą atidarymą jis pirmasis sėkmingai nusileido nuo kalno ir turėjo galimybę įvertinti, kokio lygio yra trasos. „Trasa normali, tik keltuvai galėtų kelti greičiau“, – tada sakė jis.
Yra dvi slidinėjimo trasos: viena – 135 m (plotis 9-14 m), o kita – 190 (plotis 8-10 m) ilgio. Veikia ir slidininkų lyninis keltuvas. Iš Austrijos buvo atvežti specialios apsaugos priemonės. Įrengiant trasas, buvo nuolat konsultuojamasi su Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos atstovais, kurie atvažiuodavo į Alytų.
Projekto vertė – 2,149 mln. Lt., tai – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos. Praėjusiais metais įsigyta sniego lyginimo mašina „Retrak“. Praplėsta keltuvo aikštelė, kad jis nesužeistų slidininkų. Numatyta įrengti 510 kv. metrų ploto automobilių stovėjimo aikštelę.
MOKESTIS. „Vis dar diskutuojama dėl slidinėjimo trasų kokybės. Ji gal ir ne visai vykusi, bet alytiškiams, manau, yra gera. Kalnų slidinėjimo specialistai teigia, kad trasos trumpos ir, galbūt, nelabai įdomios. Mūsų slidinėjimo trasose blogai pradedantiesiems, nes jos yra stačios. O mokantiesiems slidinėti – jos per trumpos. Tačiau trasos yra populiarios, jose nuo kalnų leidžiasi ir jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės“, – sako A. Andrušaitis.
Alytiškių kalnų slidinėjimo trasos iki šiol buvo vienintelės Lietuvoje nemokamos, tačiau miesto savivaldybė neseniai priėmė sprendimą, kad nuo sausio vidurio bus įrengtas naudojimosi slidžių keltuvais elektroninės apskaitos sistema. Darbo dienomis vienas pasikėlimas suaugusiems kainuos 30 centų, o vaikams ir studentams – perpus pigiau.
Savaitgaliais ši paslauga bus brangesnė – atitinkamai 40 ir 20 centų. Tie, kurie neturi slidžių, juos gali išsinuomoti nuomos punkte. Jų kaina – 15 Lt vienai valandai. Slidinėjimo trasos dirba antradieniais-penktadieniais nuo 15 iki 20 val.,o šeštadieniais-sekmadieniais nuo 11 iki 21 val. Poilsio diena – pirmadienis. Slidinėjimo trasos yra prižiūrimos ir vasarą, ir žiemą, jas 24 val. saugo UAB „Alstapa“.
ČIUOŽYKLOS. Alytiškiai įsirengs ir dvi čiuožyklas – prie „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos ir Jotvingių gimnazijos, kur ledą turėtų išlieti pati bendruomenė. „Mieste neveikia slidinėjimo grupės, tačiau slidinėjimo trasose Jaunimo parke, kurorte aplink stadioną dabar kilometrus skaičiuoja miesto orientacininkai bei ilgųjų nuotolių bėgikai, kanupolo entuziastai, irkluotojai. Kas turi pinigų ir nori gero servizo, važiuoja į kaimyninę Lenkiją, kurioje gausu slidinėjimo trasų“, – sako A. Andrušaitis.
Pasak jo, dzūkai lyg patrakę sportuoja ne tiktai lauke, bet ir salėse, kuriose jie jau neišsitenka. Kai rekonstruojami Sporto rūmai, pati didžiausia mieste – Medicinos reabilitacijos ir sporto centro (buvusių Šilumos tinkai) salė. Kai kurios geresnės alytiškių sporto salės (Panemunės ir Volungės vidurinių mokyklų) dabar remontuojamos.
„Tikimės, kad vasario viduryje bus baigta mūsų Sporto rūmų rekonstrukcija ir vyks Lietuvos krepšinio federacijos finalinės taurės varžybos. Daug lankytojų sutraukia plaukimo baseinas, kuris veikia visu pajėgumu. Mieste sportinis gyvenimas intensyvus, mūsų sporto bazės tapo dideliu alytiškių susibūrimo centru“, – sako A. Andrušaitis.