Šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas – apie tikslus Šiauliuose ir Glazge, traumas, karštą vasarą, rekordus, olimpines viltis, krepšinį ir studijas.
Kovo 1-3 d. Glazge vyks Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas, kurio normatyvus jau yra įvykdę 8 Lietuvos sportininkai. Tarp jų – ir šuolininkas į aukštį 24-erių kaunietis Adrijus Glebauskas.
Trenerių Audros Gavelytės ir Algio Baranausko auklėtinio geriausias rezultatas uždaroje patalpoje yra 220 cm, o stadione – 226 cm.
Labai svarbus A. Glebauskui bus šį ketvirtadienį Šiauliuose prasidėsiantis Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas, kuriame jis nusiteikęs siekti gero rezultato.
Šį sezoną esi peršokęs 218 cm, tikriausiai šiuo rezultatu nepasitenkinsi. Koks tavo žiemos sezono tikslas?
Prieš prasidedant žiemos sezonui pagrindinis tikslas buvo Europos uždarų patalpų čempionatas Glazge ir patekimas į finalines varžybas.
Kadangi po vasarą vykusio Europos čempionato Berlyne turėjau kelio problemų, teko gydytis, nukentėjo pasirengimas žiemos startams.
Rudenį netgi teko atsisakyti kai kurių sprinto treniruočių, jautėsi greičio stoka. Tačiau dabar, atrodo, viskas jau gerai.
Iki Europos čempionato dalyvausiu Lietuvos uždarų patalpų čempionate ir „Cosma“ taurės varžybose.
Priklausomai nuo to, kaip pasirodysiu šiose varžybose, tarkime, peršoksiu 220 – 223 cm, o normatyvą dalyvauti Europos čempionate jau esu įvykdęs, bus galima galvoti apie Glazgą.
Žiemą esu peršokęs 220 cm, tačiau norisi daugiau.
Mažėja traumų, gerėja mano pasirengimas, todėl esu nusiteikęs optimistiškai ir tikiuosi pasiekti norimą rezultatą.
Koks rezultatas užtikrintų Europos uždarų patalpų čempiono vardą?
Stebint šuolininkų į aukštį rezultatus, šiemet nesiseka ne man vienam. Geriausiųjų šio sezono uždarų patalpų šuolininkų sąraše dešimtąją vietą užimantis sportininkas yra peršokęs 223 cm.
Sezono lyderis – Baltarusijos šuolininkas į aukštį Maksimas Nedosekovas (231 cm). Manyčiau, kad Europos čempiono titulą užtikrintų 233 cm, o gal netgi ir didesnis aukštis.
Keliose varžybose šią žiemą dalyvavai ir ar tau jų pakanka?
Varžybų man pakanka. Žiemos sezoną pradėjau sausio mėnesį Kauno uždarų patalpų čempionatu, jis man buvo labiau treniruočių pobūdžio.
Netrukus po to jėgas bandžiau Vokietijoje, Lietuvos lengvosios atletikos taurės varžybose ir Čekijoje. Žiemos sezonas visą laiką būna trumpas ir greitai prabėga.
Kam didžiausią skiri dėmesį: žiemai ar vasarai?
Vasarai, kadangi lauks ypač svarbių startų: Europos žaidynės Minske, Europos klubų taurės varžybos, kur atstovausiu „Cosma“, Europos komandų čempionatas, Universiada ir, jeigu įvykdysiu normatyvą (231 cm) arba būsiu atrinktas pagal rezultatą - pasaulio čempionatas Dohoje. Vasara bus karšta ir įtempta.
Mano planuose – ir Tokijo olimpinės žaidynės, manau, normatyvas, kuris dar nėra paskelbtas, nebus tos aukštas, kaip pasaulio čempionato.
Nesėkmingai debiutavai praėjusių metų Europos vasaros čempionate Berlyne, kai neįveikei kvalifikacinio barjero. Ar labai išgyvenai tą nesėkmę?
Daug kas mane bandė guosti, jog tai buvo mano pirmasis čempionatas, kuris ne visiems debiutantams susiklosto sėkmingai.
Visą vasarą rungtyniavau stabiliai, pasiekiau gerų rezultatų, žemiau 220 cm nešokau. Berlyne buvau nusiteikęs kovoti dėl aukštų vietų. Žiūrėjau realiai: jeigu peršokčiau 226 cm ar netgi pagerinčiau savo asmeninį rekordą, tai man galėjo garantuoti netgi vietą penketuke. Tačiau visus mano planus sujaukė nelemta traumelė prieš Europos čempionatą. Berlyne peršokau 216 cm ir buvau 20-as.
Per čempionatą įsitikinau: reikia pakartoti savo geriausią rezultatą ir galima tikrai kovoti dėl aukštų vietų.
Vasarą esi įveikęs 226 cm, tai trečiasis rezultatas Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje po Rolando Verkio (234 cm) ir Raivydo Stanio (231 cm). Kiek norėtum peršokti?
Visą laiką norėjosi ir dabar norisi kažkodėl įveikti 236 cm. Gal dėl to, kad mašinos numeriai panašūs. Lietuvos rekordas būtų kažkas tokio norimo.
Jaunystėje Kėdainių r. Šėtos mokykloje žaidei krepšinį, kadangi esi 202 cm ūgio. Ar krepšinis dar egzistuoja tavo gyvenime, nueini pasižiūrėti „Žalgirio“ rungtynių?
Krepšinįžaidžiau, bet treniruočių nelankiau. Mano kūno kultūros mokytojui ir treneriui Vladui Kiaulakiui nelabai patikdavo, kad jį žaisdavau.
Matydamas, kad iš manęs gali kažkas išaugti, jis mane pradėjo saugoti, pamokyti, jog gal to krepšinio ir nereikia.
Per daug negalvojau, kas būtų, jeigu būtų. Tačiau nieko nenutiko. Kad ir kur būčiau, „Žalgirio“ rungtynes visada stebiu per televiziją, kartais nueinu pasižiūrėti Eurolygos rungtynių.
Gal turi mėgstamą krepšininką?
Iš lietuvių labiausiai žaviuosi Domantu Saboniu. Kadangi NBA rungtynės transliuojamos tiesiogiai ir Lietuvos laiku būna naktis, jų nežiūriu. Tačiau kai vyko NBA finalai, treneriams nežinant, ne kartą kėliausi ir žiūrėjau.
Vis dar mokaisi, kaip sekasi studijos?
Baigiau Vytauto Didžiojo universiteto bakalauro studijas, o dabar Lietuvos sporto universitete siekiu magistro diplomo, studijuoju treniravimo sistemas. Šiemet LSU, ko gero, man bus sunku baigti, todėl, galbūt pasiimsiu akademines atostogas.