Į Lietuvą sugrįžo dvi savaites Peru vykusiame Dakaro ralyje Lietuvos vardą garsinę mūsų šalies lenktynininkai.
Rekordinę Lietuvai - 11-ąją - vietą užėmęs Benediktas Vanagas teigė, kad lubos dar nepasiektos.
„Džiaugsmo daug, bet, nežiūrint į tai, mes buvome susikaupę, darėme savo darbą ir panašu, kad jis pavyko visai neblogai“, - Vilniaus oro uoste sake B. Vanagas.
Su „Toyota Hilux“ automobiliu startavęs „General Finansing by pitlane“ komandos pilotas įsitikinęs, kad 11-a vieta nėra ta, kuria norėtųsi apsiriboti.
„Lubos tikrai dar nepasiektos. Galiu pasakyti, kad dabar yra didelė atsakomybė eiti į priekį. Šįkart mūsų strategija ir pasiruošimas pasiteisino. Keletas dalykų nepavyko pagal planą, bet rezultatas mus tenkina. Sustoti negaliu, turiu keliauti į priekį. Laukime tęsinio. Mes tikrai galime būti ir dešimtuke, tiesiog reikia atlikti tam tikrus darbus. Ką galiu pasakyti, tai - ponai ir ponaičiai, Dakaras baigėsi, prasideda Dakaras“, - tradicine tampančia frazę ištarė lenktynininkas.
Oro uoste Lietuvos lenktynininkus vėl pasitiko minia žmonių. Daugelis jų buvo pasiruošę puokštes, plakatus ir kitokius šventinius atributus. B. Vanagas mano, kad tokį populiarumą lemia žmonių noras pajusti tai, kaip išgyvenami sunkumai.
„Galvojau, kad populiarumo lubos yra pasiektos, bet taip galvojau prieš ketverius metus. Taip galvojau prieš trejus, prieš dvejus metus ir pernai. Galvojau, kad didesnio susidomėjimo jau būti negali. Pasirodo, kad lubos yra pramušamas dalykas. Labai smagu, kad tiek daug žmonių tuo domisi, - kalbėjo B, Vanagas. - Dakaro ralyje į lietuvius yra žiūrima nesuprantant, kaip mums taip gaunasi. Jie nežino vieno dalyko - tai, kas yra Vytis. Tuo mes esame pranašesni už kitus. Mes su mažesniais resursais norime padaryti geresnį rezultatą. Ir mums tai gaunasi“.
B. Vanagas jau porą metų iš eilės turėjo geriausią techniką iš visų lietuvių ekipažų, bet techninės problemos ir kitos klaidos neleido kovoti dėl aukštų vietų. Šiais metais išaušo B. Vanago valanda. Jis viena pozicija pagerino Antanui Juknevičiui nuo praėjusių metų priklausiusį geriausią lietuvių rezultatą.
„Per pastaruosius dvejus metus, kuomet mums ne viskas sekėsi, aš vistiek žinojau, koks yra mūsų potencialas. Dabar jaučiamės padarę darbą. Tai padės mums dėlioti strategiją ir suprasti, kaip mes dirbsime toliau. Norint pasiekti aukštesnę vietą, reikės įdėti dar daugiau darbo. Visada geriau jautiesi, kai gali pasiekti savo užsibrėžtus tikslus. Esu labai laimingas, kad visai mūsų komandai pavyko susidirbti. Lenktynių metų šįkart galėjau tik lenktyniauti“, - pabrėžė B. Vanagas.
Lenktynininkas prisipažino, kad šis ralis padės pasiruošti kitiems metams. Neabejojama, kad su šiuo bolidu jis visus metus varžysis užsienyje ir sieks dar labiau patobulinti savo įgūdžius.
„Galvojant apie kitą Dakarą, aš suprantu, kad tokio pasiruošimo, kokį turėjome šiemet, jau nebeužteks. Reikės atsakingai galvoti strategiją. Kaip sakė Einšteinas, kad jeigu nežinai, kur eini, tai greičiausiai nueisi kažkur ne ten. Mes iš esmės žinome, kur einame“, - teigė B. Vanagas.
Nors Dakaro ralis yra itin brangus malonumas, pasak B. Vanago, pergalę lemia daug detalių.
„Dakaro ralį laimi ne ta komanda, kuri tik geriausią automobilį, tik geriausią vairuotoją ar tik didžiausią biudžetą. Tai yra mozaika, kuri susideda iš daug dalių. Nėra vieno aiškaus recepto. Reikia numatyti ateitį“, - pasakojo lenktynininkas.
Šių metų ralyje B. Vanagui iki dešimtuko pritrūko vos 5 sekundžių. Tai visiškai mažas skaičius, žinant, kad lenktynininkams teko įveikti kelis tūkstančius kilometrų. Bet apmaudo lietuvis neliejo.
„Penkios sekundės gyvenime yra niekas, bet Dakare jos gali lemti labai saldžią vietą. Nepaisant to, jaučiu, kad padarėme viską, ką galėjome. Mes paskutinę dieną atkovojome 4 minutes ir pakartojome savo geriausią rezultatą užimdami ketvirtąją vietą etape. Žinau, kur galėjau surasti tas penkias sekundes, bet kai tu važiuoji trasoje, tu tokių dalykų nežinai. Mums svarbu buvo ne tik kovoti dėl dešimtuko, bet ir likti sveikiems. Matome Balio Bardausko pavyzdį, kai jis taip apmaudžiai neatvažiavo iki finišo. Esant mūsų pozicijoje, nefinišuoti būtų neatsakinga. Na, o penkias sekundes atsigriebsime kitais metais“, - optimistiškai kalbėjo B. Vanagas.
Šiais metais pirmą kartą Dakaro ralis vyko vienoje šalyje - Peru. Lyginant su ankstesniais raliais, jo trukmė sumažėjo dvejomis dienomis, bet trasos, kuriose dominavo kopos, tapo vienomis sudėtingiausių per visą istoriją.
„Iš esmės, kopos mums yra palankus pagrindas. Bet aš nežinau, kokia mums yra nepalanki. Mes galime važiuoti visur. Kiti galbūt kopose važiuoja kiek prasčiau. Nors šis Dakaras buvo tik vienoje valstybėje, tai nereiškia, kad jis buvo lengvesnis. Dakaras buvo šiais metais labai sudėtingas. Ir tą sakė kolegos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Koncentracija per dieną būdavo gerokai sunkesnės negu įprastai. Nuovargio turime pakankamai, todėl dabar norėtųsi pajausti sniegą po kojomis“, - pridūrė B. Vanagas.
Puikią 12-ą vietą Dakaro ralyje užėmęs lenktynininkas Vaidotas Žala, šeštadienį sugrįžęs į Lietuvą, prisipažino, kad šių metų lenktynės jam patiko ir pabrėžė, kad su turima techniką apie aukštesnes pozicijas galvoti yra sudėtinga.
„Dakaro ralyje gali prisidėti visokių emocijų. Per 10 dieną reikia ir į užpakalį pasispardyti, ir smėlio pavalgyti, ir pakasti. Stengiamės vienas kitą palaikydami ir būdami geros nuotaikos palaikyti ūpą, - geros nuotaikos ir oro uoste neprarado V. Žala. - Kai finišas pasiektas, tada jau lengviau. Ralyje kiekvieną dieną būna visaip. Buvo ir labai sunkių vakarų po finišo“.
„Toyota Hilux“ automobilį antrus metus iš eilės vairavęs V. Žala su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu yra įsitikinę, kad šio bolido galimybės jau priartėjo prie savo ribų.
„Su šiuo „mašiniuku“, kurį mes turime, jau artėjame prie viso potencialo, bet dar galima šiek tiek pasitempti. Kaip bus toliau, sunku pasakyti. Aš dabar jaučiuosi kaip ir suvedęs sąskaitas su Dakaru. Ypač per pastaruosius dvejus metus padarėme du didelius žingsnius į priekį. Sekantis progresas reikalauja ženkliai rimtesnio pasiruošimo. Norint brautis į dešimtuką ir kovoti su ralio senbuviais, daugkartiniais čempionais jau nebus paprasta. Laikas parodys, kaip ten bus. Mes patys turime noro ir nusiteikimo, bet visa struktūra turės šiek tiek pasikeisti, nes pagal dabartines galimybes jau viską padarėme beveik iki galo. Dar šiek tiek rezervo turime, bet kai pasižiūri, kas yra virš mūsų, tai pamatai, kad tie sportininkai turi labai greitus automobilius ir brautis tarp jų būtų šiek tiek nemandagu“, - šypsojosi V. Žala.
Sportininkas dar nesidalino pažadais apie naują automobilį. Tai lems rėmėjų ir partnerių žodžiai.
„Norėčiau naujo automobilio, bet tam reikia ne tik jo. Į gerą rezultatą įeina ir bendras pasiruošimas. Mūsų sportas yra gana kompleksiškas. Stengsimės sudėti visą dėlionę kitiems metams, kad gautųsi tvirtesnis pagrindas. Dabar praeis keli mėnesiai, kol mintys susidėlios į vietą, o tada eisime pas pagrindinius savo rėmėjus ir partnerius, žmones, kurie sprendžia. Tada ir spręsime, kaip ir ką darysime. Tikiuosi, kad planas leis judėti į priekį“, - sakė V. Žala.
V. Žala ilsėtis ilgai nežada ir jau pirmadienį pradės ruoštis Lietuvos ralio čempionatui. O pirmasis etapas - „Žiemos ralis“ - vyks jau kitą savaitgalį.
„Sudėtinga greitai pereiti iš Dakaro bolido į ralio, bet pastaruosius dvejus metus nelaimėjome Lietuvos čempionato vien dėl to, kad praleidome „Žiemos ralį“. Nežinau, ar šiemet dalyvausiu visuose etapuose, bet noriu turėti tokią opciją. Dėl to reikia startuoti „Žiemos ralyje“, - pridūrė V. Žala.
Kitas lietuvis Antanas Juknevičius šiame Dakaro ralyje susidūrė su „Toyota Hilux“ automobilio problemomis ir dėl aukštų vietų nekovojo. Galutinėje įskaitoje jis klasifikuotas 36-oje pozicijoje.
„Dakarų lengvų nebūna, bet šių metų ralis buvo sunkesnis nei keletas, vykusių prieš tai. Žiauru buvo mums važiuoti tokiomis trasomis po problemų, su kuriomis susidūrėme nuo antrojo etapo. Aš važiuoju taip, kad visi Dakarai būtų įveikti. Mūsų visos komandos sunkus darbas naktimis, šiek tiek fortūnos lėmė tai, kad paskutinėmis sekundėmis galėjome pratęsti ralį. Nauja patirtis bus į naudą“, - kalbėjo Antanas.
Jau dešimtajame savo Dakaro ralyje startavęs A. Juknevičius nenusiminė dėl to, kad Benediktas Vanagas viena pozicija pagerino pernai metais pasiektą geriausią lietuvių rezultatą šiose lenktynėse. Pernai A. Juknevičius buvo 12-as, o B. Vanagas šiais metais finišavo 11-as.
„Absoliučiai džiaugiuosi dėl Beno. Taip ir turėjo būti. Nebūna, kad visą gyvenimą kažkur kyli. Būna kilimas ir būna kritimas. Jeigu kritimą priimi kaip kito kilimo pagrindą, tai yra labai gerai. Kitais metais grįšime. Mes esame labai užsispyrę. Džiugu, kad lietuvių rezultatai auga. Tikiu, kad ateityje Lietuva sugebės užkopti ir į pačią Dakaro ralio viršūnę“, - pabrėžė A. Juknevičius.
34-erių metų motociklininkas Arūnas Gelažninkas su trenksmu debiutavo prestižiniame Dakaro ralyje. Kone visus Lietuvos motociklininkų rekordus pagerinęs sportininkas galutinėje įskaitoje užėmė 24-ąją vietą.
„Manau, kad tai dar ne lubos. Man tai buvo pirmas ralis. Labai stengiausi būti atsargus, kad pasiekčiau finišą. Tikslai įgyvendinti. Rankų nenuleisime ir važiuosime toliau“, - sugrįžęs į Lietuvą sakė A. Gelažninkas.
A. Gelažninkas jau pirmajame savo Dakaro ralyje tikėjosi startuoti su nauju KTM motociklu. Visgi jo įsigyti nepavyko ir lenktynėse jis dalyvavo su senesnio modelio motociklu. Jis pabrėžė, kad Dakaro ralis savo sunkumu jam įspūdžio nepadarė.
„Panašios vietos ir tikėjausi, nes važiavau taip, kaip ir planavau. O vietą įtakoja ne tik mano važiavimas, bet ir kitų dalyvių pasirodymai, teigė A. Gelažninkas. - Buvau pakankamai gerai pasiruošęs ir dėl to Dakaro ralis nebuvo toks ir sunkus. Įsivaizdavau, kad jis bus dar sunkesnis“.
Lietuvos sportininkas liko sužavėtas atmosfera ralyje ir džiaugėsi matydamas vidury dykumos plevėsuojančias Lietuvos vėliavas.
„Teko sutikti labai daug sirgalių iš Lietuvos. Trasoje matydavau plevėsuojamas trispalvės ir Vyčio vėliavas. Buvo labai smagu. Palaikymą jaučiau net viduryje dykumos“, - sakė jis.
A. Gelažninkas neslėpė, kad jo komandai Dakaras nėra vienadienis projektas. Jis prisipažino, kad ralio virusą jis pasigavo, todėl netrukus galvos apie kitus iššūkius.
„Be abejo, kad yra minčių apie kitą Dakarą. Dar prieš šį ralį mintis buvo, kad čia lenktyniausiu ne vieną kartą. Nesustosime ir planuosimės visą sezoną. Dakare kai įeini į tam tikrą transo būseną, kai aplink - vien sportininkai ir tik viena tema, tai viskas aplink pasimiršta. Laikas tuo metu bėga labai greitai“, - pabrėžė A. Gelažninkas.