Trasoje tęsiasi sunkūs išbandymai

Beveik antra valanda nakties - tiek kantrybės iš savo sirgalių šįkart pareikalavo „General FInancing team Pitlane“ pilotas Benediktas Vanagas. Jau pirmoje dienos pusėje Dakaro ralio šeštajame etape buvo aišku, kad geras rezultatas liko milžiniškame kopų masyve, tačiau tai nebuvo vienintelis laiko ir jėgų pareikalavęs iššūkis.

 

„Šiandien mes grįžtame turėdami keturias istorijas, - pradėjo B. Vanagas. - Pirmoji prasidėjo dar prieš greičio ruožą. Kolega Ginelis de Villiersas pasidalino, kad šiandien bus labai sunki diena ir kad mūsų laukiantis kopų masyvas yra sudėtingiausias, kokį jam yra tekę įveikti. Aš gūžtelėjau pečiais ir pasakiau jam, kad įveiksim. Viskas nebuvo taip paprasta. Važiuodami įkritome į duobę. Sienos iš visų pusių ir dar numontavome padangą. Pirma teko atsikasti ratus, pasikeisti padangą ir tada jau bandyti ropštis lauk, tačiau tai buvo labai sudėtinga. Galiausiai mus iš ten ištraukė sunkvežimis“.

 

Šis sustojimas ekipažui kainavo daugiau nei valandą laiko ir privertė sunerimti dėl ištikusių didelių problemų, tačiau kuriam laikui paminėtas kopų masyvas virto tikru technikos kapinynu - rikiuotės priekyje finišavę dalyviai pasakojo, kad problemų turėjo daugelis ir visi sutartinai džiaugėsi, jog iš ten anksčiau ar vėliau ištrūko.

 

„Antra istorija - perlipdami kopos viršų, nepamatėme jos aštrumo ir stipriai atsitrenkę į žemę nusukome pusašį. Kol keitėmės pusašį, praradom dar laiko, - tęsė pilotas. - Trečioji istorija - buvome sustabdyti teisėjų, kurie mums neleido įvažiuoti į kanjoną, nes jame buvo avarija ir kelias buvo užtvertas - nepravažiuojamas. Prastovėjome gal pusvalandį, geroji dalis yra ta, kad vėliau ta prastova mums bus kompensuota“.

 

Kad nuotykių ir istorijų nepritrūktų, „General FInancing team Pitlane“ ekipažas užtikrino paprastai - ketvirta dienos problema virto nusileidimas nuo milžiniškos kopos, nepasiekus jos viršūnėje buvusio įskaitinio taško. Kopos mastą B. Vanagas palygino su Vilniaus televizijos bokštu - kiek mažiau pusės jo dydžio. Lenktynininkas nepamena, kada teko taip ekstremaliai šturmuoti smėlio stichiją, tačiau bandymas buvo sėkmingas. Kiti finiše kalbinti ekipažai taip pat minėjo šią kopą kaip visos dienos ryškiausią akimirką. Tik supratę, ką turės atlikti, dalyviai suprasdavo, kad jau pasirinko netinkamą kursą, kuris veda žemyn, be galimybių grįžti atgal - tikras „daktariškas“ išbandymas.

 

„General Financing team Pitlane“ ekipažas finišavo 23-iojoje vietoje, beveik dvi su puse valandos atsilikę nuo etapą laimėjusio prancūzo Sebastiano Loebo. Bendrojoje įskaitoje B. Vanago ir lenko Sebastiano Rozwadowskio ekipažas rikiuojasi dešimtas.

 

Pirmadienį laukia dar viena ilga diena ir 323 km kovos dėl išlikimo tiek sunkiausiose pasaulio varžybose, tiek ir lyderių tarpe. Artimiausias persekiotojas - praėjusių metų nugalėtojas ispanas Carlosas Sainzas - šiuo metu atsilieka 13 min., tuo tarpu šansas kilti į devintąją vietą yra beveik valandos atstumu, tad šaltas protas kovojant dėl esamos pozicijos išsaugojimo bus raktas į sėkmę.

 

Tiesa, dėl gana nesėkmingos dienos nei B. Vanagas nei šturmanas labai nesisielojo. Po finišo jie skubėjo atgal į bivaką, kur laukė „Toyota Gazoo Racing Hilux“ remontas ir per ilgą dieną išsvajotas dušas.

Padirbėti įklimpus greičio ruože teko ir lenktynes dramos kupinos poilsio dienos dėl variklio gedimo tęsiančiam „Craft bearings“ ekipažui. 57-i startavę lietuviai etape užėmė 24-ąją poziciją.

 

Nors iš vienoje valstybėje pirmą kartą istorijoje rengiamo Dakaro ralio daug kas tikėjosi mažiau iššūkių, tačiau stebint laiko skirtumus tarp lyderių ir kaip sparčiai keičiasi pirmojo 20-uko sportininkų pozicijos galima drąsiai teigti - tai vienas permainingiausių Dakaro ralių.

 

Vien sekmadienio greičio ruože du greičiausiųjų 25-uke važiuojantys sportininkai palaidojo savo viltis būti tarp greičiausiųjų - britas Harris Huntas su „Peugeot“ vertėsi jau antrąsyk šiemet, o olandas Erikas van Loonas kopose strigęs prarado net 4 val. Šiek tiek laiko pirmosios greičio ruožo dalies kopose prarado ir Antanas Juknevičius bei Darius Vaičiulis, tačiau „išsilengvinę“ automobilį tarpiniame finiše pagaliau važiavo savo tempu.

 

„Pirmam kopų masyve sustabdė kolega olandas, kuri buvo užstrigęs, mes aišku tokioj pozicijoj važiuodami aišku nusprendėm padėt, sustojome ir patys užklimpom. Išsikapstėm abu, o toliau viskas buvo super. Buvome sustoję apžiūrėti ar nekaista variklis - vandens buvo pakankamai, temperatūra normos ribose, tai pagaliau galėjom važiuoti normaliai. Gale važiuodami tamsoje praleidom vieną kontrolės punktą - netinkamai atvažiavom link jo ir jei būtume bandę iš kitos pusės jį „paimti“, galėjo būt ir dar blogiau. Svarbu, kad turėsim gerą poziciją starte rytoj, galėsime važiuoti taip, kaip galim ir išlysti iš tų naktinių finišų“, - džiaugėsi A. Juknevičius.

 

Po šeštojo etapo Dakare lieka keturi etapai, kurių greičio ruožų bendras ilgis - kiek daugiau nei 1000 km. Dešimtame dykumų maratone dalyvaujančio A. Juknevičiaus navigatoriaus D. Vaičiulio nuomone, jie gali stipriai koreguoti situaciją galutinėje rikiuotėje, nes itin sudėtingos kopos.

 

„Agrorodeo“ komandos ekipažui Vaidotui Žalai ir Sauliui Jurgelėnui teko padirbėti tiek automobilio viduje, tiek bandant jį iškasti iš smėlio. Galutinis jų dienos rezultatas - 12-oji vieta automobilių klasėje. 

 

Šeštajame etape viso buvo trys kopų sekcijos, o pirmoji iš jų - labai didelė ir sunkiai įveikiama. Dešimtys automobilių jose klimpo, nesklandumų neišvengė ir „Agrorodeo“ - komandos „Toyota Hilux“ buvo įklimpęs du kartus. Tiek pat kartų ekipažo nariai buvo priversti reguliuoti padangų slėgį. Daugybę laiko šioje dalyje prarado prancūzas Stephane'as Peterhanselis, lenkas Jakubas Przygonskis, lietuvis Benediktas Vanagas. 

 

„Pirma dalis buvo žiauri. Kiek automobilių ten užklimpę. Tikras kapinynas. Visur minkšta labai. Maksimaliai nuleidom slėgį padangose ir tai vos pravažiavom. Buvom ir mes užklimpę, tačiau palyginus su kitų nuotykiais, mūsiškiai labai lengvi“, - finiše vos išlipęs iš automobilio pasakojo V. Žala. 

 

Jis prisiminė du neeilinius nuotykius, nutikusius kopose. Vienas - įklimpus, pervažiavo šturmanui S. Jurgelėnui, kuris tuo metu bėgo greta automobilio, koją. Antrasis - pervažiavus per kopą, automobilis įkrito į didelę duobę ir praktiškai atsigulė ant šono, tačiau V. Žala greitai sureagavo - pasuko vairą reikiama kryptimi, stipriai akseleravo ir „ištempė“ automobilį toliau. 

 

„Toks ruožas, kokie visi galėtų būti. Tikras dakarinis ruožas: įvairios kopos, akmenys, šiek tiek greitų atkarpų, lėtų, feš fešas. Gal kiek ilgokas, tačiau jeigu važiuoji be didelių klaidų, neprailgsta. Kopos labai įvairios ir smagios, kai kurios sudėtingos. Kai kuriuos kelio taškus buvo labai sunku paimti. Vieną kartą dėl jo teko į kilometro aukščio kopą važiuoti, užtrukom, kol pasiekėm tą viršūnę. Apibendrinus, labai darbinga ir smagi diena“, - džiūgavo S. Jurgelėnas, juokaudamas, kad savo koją įklimpus panaudojo vietoje specialaus pakloto - „sand track'o“. 

 

Po Dakaro ralio šeštojo etapo „Original by Motul“ klasėje besivaržantis lietuvis motociklininkas Balys Bardauskas prisipažino, kad jaučiasi pavargęs ir išsekęs.

 

„Bet nuotaikos labai geros“, - portalui agroeta.lt kalbėjo B. Bardauskas, šiame etape užėmęs 21-ąją vietą tarp 22 savo klasės lenktynininkų.

 

„Kamikadzėmis“ vadinami šios kategorijos motociklininkai, viso ralio metu privalantys išsiversti be techninės pagalbos, šeštajame etape pasirodė kur kas geriau, nei įprasti ralio dalyviai. „Original by Motul“ klasė per šeštąjį etapą neprarado nė vieno atstovo, kai bendra tvarka lenktyniaujanti grupė nukraujavo net 10 motociklininkų.

 

Vadovaujantis organizatorių informacija, iš šeštąjį etapą pradėjusių 105 motociklininkų, Dakare kovą toliau tęsia jau tik 95 sportininkai, įskaitant 22 vienišius.

 

Kodėl B. Bardausko nuotaikos puikios, jis prisiminė šeštajame etape nutikusią istoriją su 87-ąjį numerį turėjusiu perujiečiu Oswaldo Burga.

 

„Jis, kaip ir aš, šiame Dakaro ralyje važiuoja už savo vaiką. Pamačiau jį sustojusį per vidurį labai aukštos kopos. Kad pravažiuotum tą kopą su visais pargriuvimais reikia kone valandos laiko. Ir mačiau jį, kaip jis per vidurį kopos klupo ant kelių ir prašo pagalbos“, - nutikimą pasakojo B. Bardauskas.

 

Lietuvis išsyk pastebėjo ant jo nuvirtusio motociklo nuotrauką, kur O. Burga laiko ant rankų savo sūnų.

 

„Tai aš ir sustojau jam padėti. Jau ir taip praradau laiko, o jis man sako: „Paskolink akumuliatorių“. Paskolinau, bet paaiškėjo, kad visa problema buvo ne akumuliatoriuje, o įpurškimo sistemoje. Nežinau, ar jis baigė etapą“, - pasakojo B. Bardauskas.

 

O. Burga šio etapo taip ir nebaigė, nors iki tol bendroje įskaitoje užėmė 62-ąją vietą. Iš tolimesnių varžybų jis pasitraukė.

 

Šio etapo metu B. Bardauskas irgi buvo patekęs į rimtą bėdą.

 

„Patekau į „filtrą“, tai yra į 2 metrų gylio duobę. Šiandien karštis kopose buvo pasiekęs 45 laipsnius. Nusiėmiau šalmą ir pagalvojau, kad jeigu ralis šiandien baigsis, tegul baigiasi. Svarbu nepanikuoti. Tada pradėjau ieškoti, kur yra kietas smėlis. Radau. Pagalvojau, kad turiu vienintelį bandymą. Užkūriau motociklą ir jį iš tos duobės tiesiog „išspjovė“, - kalbėjo sportininkas.

 

Pasak B. Bardausko, beveik visi sportininkai turėjo vienokių ar kitokių problemų, bet jis dėl to nesiskundžia, nes siekia savo sūnui Ąžuolui parvežti Dakaro ralio medalį.

 

Pirmadienį startuoja septintasis etapas. Jį B. Bardauskas pradės išmiegojęs tik 4 valandas, nes išsyk po finišo pirmiausiai tvarkė savo motociklą. Vilnietis yra pirmasis lietuvis, metęs iššūkį „Original by Motul“ kategorijoje. Bendrojoje įskaitoje jis užima 89-ąją vietą.

Motociklų įskaitoje aukštus rezultatus toliau demonstruoja Arūnas Gelažninkas - šeštajame etape lietuvis buvo 40-as. Bendroje motociklų įskaitoje jis užima 30-ąją poziciją.