Pasaulio imtynių čempiono Rimanto Bagdono charakterį grūdino ir sunkios gyvenimo sąlygos tremtyje.
Lapkričio 25-ąją pasaulio imtynių čempionui vilniečiui Rimantui Bagdonui sukako 80 metų. Jis – pirmasis Lietuvos imtynininkas, kuriam pavyko tapti geriausiu pasaulyje.
Savo jubiliejų legendinis atletas šventė ne Lietuvoje gausiame draugų būryje, o Ispanijoje.
Šiauliuose pasibaigus 18 kartą surengtam jo vardo tarptautiniam graikų ir romėnų imtynių turnyrui, sukaktuvininkas netrukus išvyko į Ispaniją pailsėti ir į namus sugrįžo jau po gimtadienio, lapkričio 26-ąją.
„Tie, kas norės pasveikinti su jubiliejumi, galės tai padaryti gruodžio 12-ąją kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, kur bus pristatytas dokumentinis kino filmas apie mane“, – siūlo R. Bagdonas.
Po vieno jubiliejaus – kitas
Kitąmet R. Bagdono lauks dar vienas jubiliejus – sukaks 50 metų, kai jis pradėjo dirbti visuomeninio maitinimo srityje – 1969 m. balandį jis įsidarbino „Žirmūnų“ restorane. Rimantas pateikia įspūdingus skaičius: maitinimo įstaigose, kurioms jis vadovavo, valgė nuo 15 iki 18 mln. žmonių.
Legendinis imtynininkas džiaugiasi, kad savo jubiliejų sutinka neturėdamas jokių traumų, neprisiauginęs nereikalingų kilogramų. „Tik plaukų sumažėjo, – šypteli Rimantas. – Jaučiuosi gerai, kiekvieną rytą prie Žaliųjų ežerų stengiuosi nubėgti 3–4 kilometrus. Naujajame dokumentiniame filme pamatysite, kaip bėgioju: kai mane filmavo, 161 laiptelį įveikiau tris kartus“, – sako R. Bagdonas.
Jis pripažįsta, kad, jeigu ne sportas, kažin ar jam būtų taip laimingai susiklostęs gyvenimas. „Viską, ką turiu, pasiekiau dėl sporto“, – teigia garsusis imtynininkas.
Didelė gimtinės trauka
R. Bagdono biografijoje netrūksta ir kvapą gniaužiančių posūkių. Vienas įsimintiniausių – pabėgimas iš tremties Sibire 1954-aisiais. „Kaip juokaudamas sakau, Lietuva visą laiką manęs norėjo atsikratyti, o aš į ją vis sugrįždavau. Žinote, kokia mano ilgo gyvenimo paslaptis? Tyras oras ir „dietinis“ maistas, kurį beveik 14 metų valgiau Sibire. Pagrindinis valgis vasarą buvo balandos, o pirmą sykį duonos riekės atsikandau, būdamas 7–8 metų. Mano mama, Sibire išbuvusi 23 metus, nugyveno kone 100 metų.
Pirmą kartą Lietuva manęs norėjo „atsikratyti“ 1941 m., kai, būdamas pustrečių metukų, birželio mėnesį pirmu traukiniu su mama buvau vežamas į Sibirą.
Paskui manęs nepriėmė studijuoti į Kūno kultūros institutą ir turėjau išvykti į Ukrainą. Ten praleidau pačius gražiausius savo metus – nuo 1959 iki 1964-ųjų. Kijeve baigiau Kūno kultūros institutą, susiradau žmoną Jevgeniją, gimė sūnus, keturis kartus tapau Ukrainos čempionu.
2002 m. Amerikoje gavau žaliąją kortą – ten išbuvau pusę metų, padirbėjau dar nuo sovietmečio gero draugo imtynių konsultantu. Amerikoje turėjo vykti pasaulio imtynių čempionatas, tačiau po teroro akto 2001 m. rugsėjo 11-ąją jis buvo nukeltas į Europą ir tapau nereikalingas, grįžau į Lietuvą“, – prisimena R. Bagdonas.
Šiuos metu Amerikoje gyvena Rimanto sūnus Algis. Jis 1989 m. išvyko lankyti močiutės ir pasiliko iki šių dienų. 18-metė anūkė Gabrielė pirmame kurse studijuoja viename iš Amerikos universitetų kriminalistiką ir lanko irklavimo pratybas, o 27-erių anūkas Giedrius dirba vadybininku restorane.
Pasaulio čempiono dukra Inga dvi kadencijas buvo Lietuvos žirginio sporto federacijos generalinė sekretorė, tačiau vėliau šio darbo atsisakė. Dabar augina du žirgus. „Kai dešimtmetę dukrą nuvedžiau į žirgyną, taip jos, dabar jau sulaukusios 43-ejų, iš žirgyno ir negaliu išvesti. Su žirgais Inga draugauja iki šių dienų, tik nejoja“, – pasakoja Rimantas apie šeimą, prisimindamas ir skaudžiai išgyventą prieš trejus metus netektį – žmonos Jevgenijos mirtį.
Į Lietuvą – pėsčiomis
Į Sibirą su mama R. Bagdonas buvo išvežtas 1941 m. birželio 16-ąją iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties. Kelionė truko kone pusketvirto mėnesio. Kiek vėliau garlaiviu jie buvo nugabenti į Tomsko sritį, kur ir bėgo Rimanto vaikystė.
R. Bagdonas ten baigė septynmetę mokyklą rusų kalba. Jau būdamas 12-os nevengė sunkaus darbo, nes reikėjo užsidirbti duonai – dirbo krovėju, tampė medžius.
„Tuoj po karo gyventi jau buvo kiek lengviau – iš Lietuvos gaudavome siuntinių su džiovintais obuoliais, pirmą sykį pamačiau, kas yra balta duona. Būdavo didžiausia šventė, kai kas nors pavaišindavo lašinukais, kurie tada buvo didelis deficitas“, – prisimena Rimantas.

1954-aisiais, mamos paragintas, Rimantas pėsčiomis per taigą leidosi į Lietuvą – su savimi pasiėmė tik maisto, šiek tik pasitaupytų pinigų ir moksleivio pažymėjimą.
„Dieną eidavau, o naktimis po eglėmis atsiguldavau kelias valandas numigti. Dalį kelio įveikiau laivu, dalį - traukiniu. Po dviejų mėnesių pasiekiau Maskvą, paskui – ir Vilnių“, – pasakoja pasaulio čempionas.
Mamos gimtinėje Raseinių r., Vadžgiriuose, jis baigė septynmetę mokyklą. Už kitus Rimantas buvo gerokai stipresnis. Žaidė stalo tenisą, tinklinį, rankinį. Vėliau įstojo mokytis į Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikumą, kuriame sportas buvo itin mėgstamas.
Rudenį vaikinas buvo pakviestas lankyti bokso treniruočių, jį pusantro mėnesio tobulino treneris Zigmas Katilius. Kiek vėliau sportininkas atsidūrė Lietuvos imtynių čempiono Vaclovo Remeikos grupėje. Šis treneris, pastebėjęs išskirtinių gabumų vaikiną, jį nukreipė į trenerio Mykolo Misiūros grupę. Taip imtynėmis talentingas jaunuolis užsiėmė iki pat savo sportinės karjeros pabaigos.
„Man norėjosi valgyti, gražiai apsirengti, nes technikume tegaudavau 14 rublių stipendiją. Kai pradėjau treniruotis, treneris man davė maisto talonų „Naručio“ valgykloje. Per varžybas su latviais gavau treniruočių kostiumą“, – prisimena R. Bagdonas.
Pati svariausia pergalė
Jau 1956 m. per I Lietuvos spartakiadą Rimantas laimėjo aukso medalį, o po metų įvykdė sporto meistro normą. 1961 m. jis – TSRS čempionas (atstovavo Ukrainai), 1962 m. – TSRS vicečempionas, 1963 m. – TSRS tautų spartakiados čempionas, 1964 m. – TSRS čempionato bronzinis prizininkas.
Pati svariausia R. Bagdono pergalė – 1965 m. Tamperėje (Suomija) laimėtas pasaulio čempionatas iki 87 kg svorio kategorijoje.
Maskvoje jam buvo paskirta 4,7 tūkst. rublių premija ir populiarus to meto radijo imtuvas VEF. TSRS gynybos ministras sportininkui padovanojo ir auksinį laikrodį „Majak“. Rimantas Kijeve gavo trijų kambarių butą, kurį išsikeitė į butą Vilniuje.
Remia gimnazistus
Kai šiemet Šiaulių sporto gimnazijoje, kurioje taip pat mokosi graikų ir romėnų imtynininkų, buvo baigiama statyti naują, modernią sporto salę, Rimantas miesto merui pasakė: jeigu salė bus atidaryta laiku, joje bus surengtas jo vardo 18-asis tarptautinis graikų ir romėnų imtynių turnyras. Sporto salė buvo atidaryta laiku, o viena iš salių buvo pavadinta R. Bagdono vardu.
Savo žodį Rimantas ištesėjo. Šiemet pirmą kartą turnyras iš Vilniaus iškeliavo į Šiaulius. Varžybose dalyvavo 180 sportininkų iš penkių šalių, kartu vyko ir Lietuvos moksleivių čempionatas.
Dabar pasaulio čempionas kiekvieną mėnesį keturiems gerai besimokantiems ir pasiekiantiems gerų rezultatų gimnazijos sportininkams moka po 100 eurų stipendiją, o dviem – po 50 eurų.