Medalis sugrąžino olimpietei pasitikėjimą

Nuo minčių apie rimtą pertrauką sportininkės karjeroje rugpjūtį iki vieno didžiausių karjeros laimėjimų lapkritį – štai taip vertėsi maratonininkės Vaidos Žūsinaitės-Nekriošienės gyvenimas. Libano sostinėje Beirute Lietuvos atstovė iškovojo bronzos medalį pasaulio kariškių maratono čempionate, 42 km 195 m distanciją įveikusi per 2 val. 38 min. 59 sek.

Į karinę tarnybą 30 metų bėgikė pasinėrusi visa galva – vos radusi laisvą akimirką, sezono laikotarpiu vyksta į įvairiausias pratybas, o bendraudama su „Sportu“ ji kuopoje ruošėsi žygiui, kurio metu per visą šalį nešama sausumos pajėgų vėliava. 

Lietuvos krašto apsaugos savanore V. Žūsinaitė-Nekriošienė tapo prieš kiek daugiau nei metus. Tada ji savanoriškai baigė bazinius karinius mokymus.
 

„Aš nuo mažens jaučiuosi Lietuvos patriotė – mane taip auklėjo tėvai. Mokyklos metais priklausiau Šaulių sąjungai, vėliau norėjau stoti į krašto apsaugos savanorius, bet tada treneris nepalaikė šios idėjos. Buvau visiškai atsidavusi sportui. Dabar radau tam laiko ir noriu savo svajonę įgyvendinti. O ateityje, jeigu bus galimybė, net norėčiau įstoti į profesionalią šalies kariuomenę“, – tapusi kariške „Sportui“ sakė maratonininkė.

Pasibaigus šiam sezonui, sportininkė patvirtino vis dar turinti tikslą tapti profesionalia kariške. Tiesa, kol kas yra ir kitas – truputį didesnis. 

„Artėja Tokijo olimpinės žaidynės, į kurias norisi patekti. Kol kas mintyse olimpiada, o būti krašto apsaugos savanore man tikrai užtenka. Profesionalės tarnybą paliksiu ateičiai“, – pasakoja sportininkė. 

V. Žūsinaitė-Nekriošienė į Libano sostinę vyko lydima dvejopų jausmų. Ji tikėjosi, kad pasaulio kariškių čempionate gali iškovoti medalį, bet kartu bijojo prognozuoti savo rezultatą. 
 

„Pastarieji dveji metai man tikrai labai nesėkmingi, o praėjęs Europos čempionatas Berlyne išvis buvo katastrofa. Buvo baisu ką nors prognozuoti. Beirute bėgau pagal savo galimybes, kad per daug nekentėčiau, kad būtų komfortiškas greitis. Bėgau ir nieko pernelyg nestrategavau“, – prisimena maratonininkė. 

Tačiau likus kiek mažiau nei 5 km iki finišo, Vaidos planai pasikeitė – pamačiusi tris varžoves priekyje ji suprato, kad yra per plauką nuo apdovanojimų pakylos. 

„Nutariau, kad privalau mėginti vytis ir pakovoti dėl medalio. Ketvirtoje vietoje likusią Kinijos sportininkę aplenkiau likus 200 m ir buvau labai arti lenkės, kuri finišavo antra. Ji, matyt, pamatė, kad aš artėju, ir pradėjo spurtuoti. Taip jos ir nepavijau, bet labai džiaugiausi iškovojusi medalį. Jau po finišo peržiūrėjusi rezultatus supratau, kad ir auksas buvo ne taip toli – čempionė Olha Kalendarova Ochal iš Lenkijos laimėjo tik 40 sek., palyginti su manimi“, – prisiminimais iš trasos dalijasi V. Žūsinaitė-Nekriošienė.

Medalis pasaulio kariškių čempionate bėgikei tapo savotiška reabilitacija po pastarųjų nesėkmingų startų. Ir, nors maratonininkė pripažįsta, kad jos pademonstruotas laikas Beirute yra kur kas prastesnis už tą, kurį ji gali parodyti, apdovanojimas atpirko visas pastarųjų metų kančias ir nesėkmes.

„Svarbiausia, kad pademonstravau geriausią laiką per pastaruosius kelerius metus. Labai džiaugiuosi tiek medaliu, tiek rezultatu“, – teigiamų emocijų neslepia sportininkė. 

„Mums vos atvykus į Beirutą, iškart krito į akis chaosas gatvėse. Tai, kaip žmonės ten vairuoja, sakyčiau, šokiravo“, – pasakoja V. Žūsinaitė-Nekriošienė. 
 

Tačiau tai buvo ne vienintelis iššūkis, su kuriuo Libano sostinėje teko susidurti bronzą iškovojusiai sportininkei. Organizatoriai pasirūpino, kad maratonininkams kelyje netrūktų ir įkalnių, ir posūkių. 

„Sakyčiau, tai buvo antra pagal sudėtingumą trasa per visą mano karjerą. Sunkesnę teko įveikti tik Taivane. Tikrai buvo daug įkalnių, dar daugiau posūkių. Bet ir rezultatą pavyko parodyti tikrai neblogą“, – kalba bėgikė.

Dar vienas kiek neįprastas dalykas, su kuriuo susidūrė lietuvė Beiruto maratone, – starto laikas. Kariškiai prie starto linijos išsirikiavę buvo jau pusę septintos ryto. 

„Kėlėmės naktį – šiek tiek po trijų. Mus nuvežė į starto vietą, ten darėme mankštą. Bėgome pusiau miegantys. Manau, kad taip anksti viskas vyko dėl oro temperatūros. Įpusėjus distancijai ir pakilus saulei, darėsi tikrai karšta. Bet apskritai viskas buvo suorganizuota puikiai. Net juokėmės, kad esame kaip tarnyboje – tai atidarymas, treniruotė, varžybos, uždarymas. Praktiškai laisvos minutės neturėjome“, – įspūdžiais dalijasi Lietuvos atstovė. 

Rugpjūtį Berlyne vykęs Europos čempionatas V. Žūsinaitei-Nekriošienei buvo ypač nesėkmingas. 43-ioji vieta iš 46 sportininkių, prastas rezultatas ir vizitas pas medikus vos kirtus finišo liniją kėlė daugybę minčių. Viena tokių – rimtesnė pertrauka kaip profesionaliai sportininkei. 

„Taip, buvo minčių apie tai. Bet gal tai buvo daugiau emocijos po finišo nei realūs ketinimai. Norėjosi ne savaitės, bet bent jau mėnesio be sporto. Tačiau laukė kariškių pasaulio čempionatas, keletas kitų varžybų, todėl negalėjau visko mesti“, – pasakoja lengvaatletė. 

Sportininkė pripažįsta, kad pastarosios vasaros pabaiga buvo tikrai sunki, tačiau reikiamu momentu jai pagalbos ranką ištiesė artimiausi žmonės. 

„Eidavau į treniruotes be jokio noro. Būdavo ateinu, bėgu, padarau, pasidžiaugiu treniruote, nes viskas pavykdavo gerai. Atrodydavo, rytoj atsikelsiu, bėgsiu, viskas bus gražu. Bet taip nebuvo. Iki pat pasaulio čempionato jaučiausi psichologinėje duobėje. Laimė, šalia turėjau artimiausius žmones – vyrą, šeimą, draugus, trenerius. Visi jie labai palaikė“, – atskleidžia V. Žūsinaitė-Nekriošienė.

Rugsėjo 29-oji bėgikei tapo viena svarbiausių dienų gyvenime – ji sumainė aukso žiedus su baidarininku Ričardu Nekriošiumi. Pasak sportininkės, santuoka jos gyvenime įnešė daugiau ramybės.

„Abu esame tikrai laimingi, viskas kol kas klostosi puikiai. Atsirado tokia vidinė ramybė, kur kas rimčiau kuriu ateities planus. Pasikalbame apie viską, tačiau dabar koncentruojamės į olimpiadą. O kaip viskas bus, pamatysime ateityje. Bet kokiu atveju šeima – svarbiausia“, – tvirtina V. Žūsinaitė-Nekriošienė. 

Viena aišku – olimpiečių šeimos planuose tikrai yra minčių apie dar vieną jos narį. Tačiau kada pagausės Nekriošių šeima, pašnekovė neatskleidžia.

*  *  *

Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė Beirute maratono distanciją įveikė per 2 val. 38 min. 59 sek. ir tarp moterų kariškių nusileido tik lenkėms Olhai Kalendarovai Ochal (2 val. 38 min. 14 sek.) ir Aleksandrai Lisowskai (2 val. 38 min. 55 sek.). Septintąją vietą kariškių varžybose užėmė Rasa Drazdauskaitė (2 val. 45 min. 46 sek.). Tarp vyrų kariškių Mindaugas Čekavičius finišavo 34-as (2 val. 48 min. 58 sek.).