Treko talentą grūdino ir nesėkmės

Tokijo olimpinių žaidynių kandidatę 20-metę trekininkę Oliviją Baleišytę kartu su Antanu Jakimavičiumi treniruojanti jos mama Solveiga Baleišytė pripažįsta, kad dukterį ugdyti ypač sunku. O paklausta kodėl, atsako trumpai: „Todėl, kad tai yra dukra. Treke labiau matau savo vaiką, o ne auklėtinę.“ 

Paslydo oro uoste

 
Sportininkės mama ypač skaudžiai išgyveno liepos 21-ąją gautą dukters traumą. Tada Olivija, grįždama iš treniruočių stovyklos Turkijoje, Stambulo oro uoste paslydo. Gydytojai diagnozavo kojos girnelės išnirimą ir kelio raiščio įtrūkimą. Grįžusi namo dviratininkė pradėjo rimtai gydytis. „Norėjau kuo greičiau pasveikti. Dariau įvairias procedūras, kojai leidau ilsėtis“, – prisimena Olivija. 
 

Rugpjūčio pradžioje ji vis dėlto nusprendė dalyvauti Europos dviračių treko čempionate Glazge. Čempionatas visoms dviratininkėms buvo svarbus, nes jame prasidėjo atranka į Tokijo olimpines žaidynes. Olivija žūtbūt siekė pelnyti pirmuosius taškus, kurie gali būti itin svarbūs kovojant dėl kelialapio į Tokiją.   

Glazge panevėžietę vėl ištiko skaudi nesėkmė: per daugiakovės (omniumo) varžybų trečią rungtį – atkrintamąsias lenktynes ji griuvo ir kurį laiką gulėjo ant parketo. Vis dėlto rado jėgų ir pakilusi baigė varžybas. Galutinėje įskaitoje ji liko trylikta ir pelnė pirmuosius 74 reitingo taškus. „Pasirodo, rizikavau ne veltui, mano taupyklėje atsirado pirmieji taškai. Jeigu nebūčiau dalyvavusi, taupyklė būtų buvusi tuščia“, – sako Olivija.  

Per Europos jaunimo čempionato Šveicarijoje atkrintamąsias lenktynes O.Baleišytė užėmė penktą vietą. Pasak Olivijos, po traumos nebuvo lengva lenktyniauti, be to, susirinko ne ką mažesnio meistriškumo varžovės nei Europos elito čempionatuose dalyvaujančios dviratininkės. 

„Koją toliau gydžiausi, per varžybas ją tvarsčiau. Tai, žinoma, nebuvo pats geriausias variantas, bet jaučiau, kad galiu dalyvauti varžybose, todėl nestabdėme gydymo. Dešimt dienų pragulėjus lovoje kairės kojos raumenys buvo netvirti. Stengiausi kuo greičiau atsigauti, reikėjo ypač daug dirbti, kad abi kojos būtų vienodo pajėgumo“, - pasakoja Olivija. 
 

Sportininkė pamažu ėmė atsigauti, daug vilčių jai suteikė sėkmingas pasirodymas tarptautinėse varžybose Čekijoje, kur ji iškovojo medalį, bei debiutinis startas Panevėžyje vykusiose pirmosios kategorijos tarptautinėse varžybose, kuriose ji laimėjo daugiakovės rungtį. 

Išsigydžiusi traumą O.Baleišytė su didelėmis viltimis pradėjo Pasaulio taurės varžybas. Po pirmų trijų etapų Prancūzijoje, Kanadoje ir Vokietijoje lietuvė užima antrąją vietą daugiakovės ir skrečo rungčių bendrojoje įskaitoje.

Gruodžio mėnesį O.Baleišytės dar Pasaulio dviračių treko taurės varžybos Londone, o po naujųjų metų – Naujojoje Zelandijoje ir Honkonge.  

„Šiose aukštose pozicijose, žinoma, bus sunku išsilaikyti. Tačiau galutiniame reitinge – per pasaulio čempionatą – bandysiu pakilti dar aukščiau. Iki čempionato laiko dar yra, todėl sunku spręsti, kaip viskas susiklostys. Kova tik prasideda. Tarkime, per pirmąjį Pasaulio taurės etapą Prancūzijoje daugiakovę baigiau ketvirta, o po savaitės antrajame etape Kanadoje – dvylikta“, – sako Olivija.

Tokijo olimpinių žaidynių kandidatė stipri daugiakovės ir skrečo varžybose, bet pati mėgstamiausia jos rungtis – atkrintamosios lenktynės. Jos jau įtrauktos į Europos čempionato programą, nors pasaulio čempionate šios rungties kol kas nėra. Olivija pripažįsta, kad negali pasigirti geru finišu, o atkrintamųjų varžybų finiše pakanka nebūti paskutinei ir neiškristi. 

„Labai smagu lenktyniauti ir daugiakovės varžybose. Tai vienintelė rungtis, kurioje kovosiu dėl kelialapio į Tokijo olimpiadą. Daugiakovė – ypač sunki ir fiziškai, ir psichologiškai, per dieną reikia keturis kartus stoti į startą: laukia skrečo, tempo, atkrintamosios ir grupinės lenktynės. Anksčiau olimpinėje programoje buvo šešios rungtys, o po Rio de Žaneiro žaidynių liko keturios. Visos jos – grupinės lenktynės, nėra jokio asmeninio starto, todėl varžybas gali laimėti nebūtinai stipriausia dviratininkė. Per lenktynes reikia ir laimės, ir proto“, – sako Olivija. 

Iki lapkričio pabaigos O.Baleišytė dalyvauja tik treniruočių stovyklose. Šio mėnesio pradžioje ji dvi savaites praleido Turkijoje, o pabaigoje dalyvaus tarptautinėse varžybose Ženevoje.  

Olivija gimė ir augo Panevėžyje, tačiau trejus metus praleido Mažeikiuose. Mat jos mama, buvusi nebloga plaukikė, rungtyniavusi krūtine bei laisvuoju stiliumi ir per Lietuvos čempionatus pelnydavusi medalių, Panevėžyje negavo darbo ir išvyko į Mažeikius. Ten įsidarbino mokykloje ir instruktore plaukimo baseine. 
 

Kai grįžo atgal į Panevėžį, pirmokė Olivija susidomėjo triatlonu. Ši sporto šaka jai patiko, bet sunkiai sekėsi bėgti. Per varžybas ne vienas pastebėjo, kad Olivija ypač gerai važiuoja dviračiu. Tuo metu jos mama, diplomuota Kūno kultūros instituto specialistė, vėl dirbo mokykloje ir plaukimo baseine. 

Treneris A.Jakimavičius ieškojo dviračių trenerės dirbti su mažais vaikais. Jis prikalbino Solveigą keisti specializaciją. Moteris sutiko ir dabar abu ugdo dviratininkes Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre bei Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje.  

„Dviračių lenktynės man buvo pati mėgstamiausia triatlono rungtis. Todėl ir atsiradau šiame sporte. Iš pradžių vienu metu dar lankiau triatlono ir dviratininkų treniruotes, bet greitai pasirinkau tik dviračių sportą. Mano pirmąja trenere tapo mama. Trekas man pasirodė baisus, ypač baiminausi galvodama, kaip reikės užvažiuoti į jo viršų. 

Iš pradžių važinėjau tik treko apačioje, bet atėjo laikas kilti ir į viršų. Žinoma, griuvimų neišvengiau. Tačiau kai tą baimę nugalėjau, treką iš karto pamilau. Tai ne plentas, kuriame viskas monotoniška ir nuobodu. Treke dideli greičiai, daug įvairiausių situacijų“, – lygina Olivija. 

Prieš septynerius metus ji dalyvavo pirmose treko varžybose. Varžydamasi su triatlonininkėmis Olivija buvo pripratusi prie pergalių, o perėjusi į dviračių sportą kelerius metus nieko nelaimėjo, nes teko rungtyniauti su pora metų vyresnėmis dviratininkėmis. Pagrindinis Olivijos tikslas buvo jas nugalėti. Kai pagaliau jos varžovės tapo vienmetės sportininkės, Lietuvoje savo amžiaus grupėje ji pradėjo skinti pergales. 

 

Pirmą svarią pergalę panevėžietė iškovojo 2015-aisiais, kai Graikijoje per Europos jaunių čempionatą asmeninėse persekiojimo lenktynėse pelnė bronzos medalį.

„Tas medalis man buvo kažkas „vau“, didelė motyvacija tobulėti. Supratau, kad šiame sporte pavyks nugalėti ne tik Lietuvoje. Namie laimėdavau visas varžybas, todėl daug kas sakė, kad esu gabi ir talentinga. Tačiau man to neužteko, norėjau kažko daugiau bent jau Europos trekuose“, – prisipažįsta Olivija. 

2016-aisiais Italijoje per Europos jaunių (iki 18 m.) čempionatą 17-metė panevėžietė laimėjo 2 km asmenines persekiojimo lenktynes, per atrankos varžybas 0,188 sek. pagerino pasaulio jaunių rekordą ir iškovojo daugiakovės sidabro medalį.

Tų metų spalio mėnesį, būdama dar jaunių amžiaus, ji jau bandė jėgas Europos elito čempionate Prancūzijoje. Debiutas moterų varžybose buvo sėkmingas – penkta vieta atkrintamosiose lenktynėse.

„Man tai buvo visiškas kosmosas. Supratau, kad ir vyresnių nereikia labai bijoti“, – šypteli Olivija. 

Pernai per Europos jaunimo iki 23 m. čempionatą Portugalijoje panevėžietė vėl atsistojo ant nugalėtojų pakylos – tapo atkrintamųjų varžybų vicečempione. Šiomis pergalėmis ypač džiaugėsi abu jos treneriai – mama ir A.Jakimavičius, kurie tikisi, kad Olivija Tokijo žaidynėse lenktyniaus daugiakovės rungtyje, kurioje dėl medalių kovos 21 dviratininkė. 

„Olivija – potenciali Tokijo olimpiados kandidatė. Ji nebijo grupinių lenktynių, per kurias iškrintama, todėl čia ypač daug lemia gera mąstysena. Treke daug reiškia viena sekundė. Ją pažiopsosi – ir varžovės nuo tavęs pabėgs. Olivija neturi silpnų daugiakovės rungčių, visose keturiose rungtyniauja vienodai. Ji kovotoja. Mano ir kolegės Solveigos rankose – didelis talentas“, – neslepia A.Jakimavičius. 

Olivija ypač džiaugiasi, kad vienas iš trenerių yra jos mama, kuri visada būna šalia. „Man mama yra didelis autoritetas“, – neslepia dviratininkė. 

Šiemet per Lietuvos čempionatą O.Baleišytė pelnė net penkis medalius: tris aukso ir du sidabro. Tačiau tai nėra jos rekordas. Panašiai ji pasirodydavo ir ankstesniais metais. 

„Labai smagu, kai per Lietuvos čempionatus galiu pasivaržyti sprinto rungtyse. Daug azarto sukelia lenktynės su sprinterėmis Simona Krupeckaite ir Migle Marozaite. Jas keirine netgi pavyksta aplenkti.

Tai padariau per pernykštį ir per šių metų čempionatą. Bet Simona visvien yra geriausia Lietuvoje, o pasaulyje užima aukščiausias vietas iš lietuvių. Vis dėlto į savo karjeros metraštį įsirašiau gražią pergalę“, – džiaugiasi Olivija.

Dėmesys psichologijai
 

O.Baleišytė – Lietuvos sporto universiteto antrakursė, studijuojanti visuomenės sveikatą ir fizinį aktyvumą. Domisi psichologija, skaito daug knygų, pati stengiasi pakoreguoti savo mąstyseną. Tačiau studijuoti psichologijos nenorėjo. „Tai tik hobis, psichologiją studijuoti išsamiau man būtų per sunku – nelengva mokslą derinti su sportu“, – neslepia trekininkė. 
 

Sportininkė žavisi sveiku maistu, tačiau negali teigti, kad namie vien sveikai maitinasi. „Negaliu sakyti, kad esu visiškai šventa ir maistu nepiktnaudžiauju. Būna visokių nuodėmių – suvalgau ir picą, ir torto gabalėlį. Tačiau prisižiūriu, stengiuosi pati pasigaminti kažko sveiko. Labiausiai patinka vištos krūtinėlė, bet dažniausiai tenka valgyti jautienos patiekalus“, – sako Olivija. 

Tolimoje ateityje, kai baigs aktyvųjį sportą ir bus susitaupiusi pinigų, sportininkė svajoja turėti nuosavą kepyklėlę. Joje būtų kepamos gardžios bandelės ir gaminami sveiko maisto patiekalai.