Treneriai susitiko prie „Žalgirio“ vėliavos

Algirdas Vosylius, Algirdas Klimkevičius, Benjaminas Zelkevičius, Algimantas Liubinskas, Vytas Jančiauskas.
 

Šios pavardės įvairių kartų sporto mėgėjams siejasi su legendinės Vilniaus „Žalgirio” komandos vardu – vis šie treneriai savo laiku stovėjo prie garsiausios visų laikų futbolo ekipos vairo.

Pagerbdami Lietuvos futbolo 100-metį visi jie šią savaitę susibūrė draugėn pasidalinti prisiminimais ir kartu įsiamžinti nuotraukoje prie Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“, kuriai daug metų priklausė futbolo klubas, vėliavos.

Susitikime dalyvavo ir draugijos „Žalgiris“ vadovai Algis Vasiliauskas ir Vytas Nėnius.

„Toks buvusių „Žalgirio“ trenerių susitikimas įvyko pirmą kartą. Nors šiaip pasiskambiname, pabendraujame“, - teigė iki šiol treneriu dirbantis Vilniaus „Vyčio“ ekipos, rungtyniaujančios šalies I lygoje, strategas 67 metų A.Liubinskas.

Jis, kaip ir 74-erių B.Zelkevičius, ne vienerius metus treniravo ir šalies rinktinę. 

Dabar 82-ejų A.Vosylius 1969 metais, būdamas vos 32-ejų, tapo „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu ir trejus metus laikė komandos vairą. Futbolo metraštininku tapęs ir šiemet dar vieną leidinį apie šios sporto šakos raidą mūsų šalyje parengęs 84-erių A.Klimkevičius reprezentacinę Lietuvos komandą treniravo 1974-1976 m., dabartinis Lietuvos futbolo trenerių tarybos pirmininkas B.Zelkevičius – 1977-1982 m., 1986-1990 m. ir 1993-1996 m., A.Liubinskas - 1983-1985 m., o dabartinis Lietuvos merginų (iki 19 m.) rinktinės strategas V.Jančiauskas – 1991-1992 m.

Trenerių susitikime netrūko linksmų prisiminimų. Bet, kalbėdami apie šalies futbolo dabartį, jie nesišypsojo.

„Lietuvoje dabar einama lengviausiu keliu – remiamasi legionieriais, klubai nesistengia patys ugdyti žaidėjus. Tai labai kenkia šalies rinktinei. Bet juk yra ilgesnis kelias, Islandijos kelias. Eikime juo, ugdykime vaikus, sudarykime jiems sąlygas. O jos dabar tragiškos. Vaikai noriai renkasi futbolą, yra daugybė akademijų ir mokyklų, tačiau nėra kur treniruotis. Vilniuje yra tik vienas futbolo maniežas. Aikštės perpildytos. Girdisi kalbos, kad treneriai blogai dirba. Tikrai ne. Jie paprasčiausiai neturi kur dirbti. Reikalavimai norint treniruoti vaikus yra labai aukšti, o atlyginimai – juokingi. Bet niekam tai neįdomu“, - apgailestavo A.Liubinskas.