Žiemai ruošiasi nuo pavasario

Vos tik nutirpo sniegas, Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija (LNSA) pradėjo rengtis naujam sezonui. Keturių sporto šakų (lygumų slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, snieglenčių ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi) atstovai treniravosi namie ir užsienyje. Balandį prie LNSA vairo vėl stojęs ignalinietis Remigijus Arlauskas su savo komanda ėmėsi darbų. 
 

Asociacija visoms keturioms disciplinoms kelia didelius tikslus – per svarbiausias metų varžybas patekti į geriausiųjų sportininkų 30-ukus. „Jeigu mūsų sportininkams tai pavyks padaryti, gausime didesnį finansavimą ir bus galima tikėtis svaresnių rezultatų“, – sako R. Arlauskas. 

Anksčiau LNSA prezidento pareigas ėjau trejus metus, tačiau 2013 m. balandžio pabaigoje valdyba po visuotinio susirinkimo mane atstatydino. Kai LNSA prezidentu tapo Algirdas Raslanas, o generaliniu sekretoriumi Evaldas Brazlauskis, ketverius metus naujojoje asociacijoje buvau atsakingas už dvi sritis: porą metų buvau Snieglenčių sporto ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi komiteto narys, o, Mantui Paulauskui atsisakius būti Snieglenčių sporto ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi komiteto pirmininku, dvejus metus dirbau pirmininku. Taip pat Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku – tos pareigos buvo patikėtos man. 
 

Kai apsisprendžiau vadovauti LNSA, subūriau komandą, parengiau programą. Iš mano komandos septynių narių, kurie turėjo patekti į valdybą, nepateko tik vilnietis Mindaugas Banelis, bet dabar jis yra Kalnų slidinėjimo komiteto pirmininkas. Ant jo pečių gula visa kalnų slidinėjimo strategija. 

Kiekvieną mūsų komitetą (lygumų slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, snieglenčių ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi) sudaro po septynis narius. Man patikėta vadovauti Snieglenčių sporto ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi komitetui. Lygumų slidinėjimo komiteto pirmininko iki lapkričio 1 d. kol kas neturime, nes valdyba atstatydino Mantą Strolią, kurio vadovaujamas komitetas nepateisino vilčių. 

Asociacijoje atsirado struktūrinių pokyčių: kiekviename komitete įsteigta projektų vadovo pareigybė. Jie atsakingi už varžybų organizavimą, registracijas, projektų rengimą, rėmėjų paiešką. Nauja ir vykdomojo direktoriaus pozicija, juo tapo Reinoldas Musteikis. 

Asociacijos generalinis sekretorius – Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) bei Lietuvos biatlono federacijoje sporto direktoriumi dirbęs ir sukaupęs nemažai patirties Stanislavas Sabaliauskas.

Vienas mano programinių tikslų – didelis sportinis meistriškumas. Per šiuos ketverius kadencijos metus visose disciplinose sieksime, kad per pagrindines varžybas mūsų sportininkai patektų į geriausiųjų 30-ukus ir per ketverius metus bent viename iš pasaulio čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių mūsų sportininkas iškovotų medalį. To užtektų, kad pagal KKSD reikalavimus taptume strategine sporto šaka. 

Antras tikslas – sporto infrastuktūros arba prieinamumo skatinimas. Šiuo metu kalnų slidinėjimo centrų Lietuvoje yra iki dešimties, o lygumų slidinėjimo praktiškai turime vienintelį Lietuvos žiemos sporto centrą Ignalinoje. Mūsų strateginiuose planuose – kad prie kiekvieno kalnų slidinėjimo centro, išnaudojant dirbtinio sniego gaminimo įrangą, galėtume parengti mažiausiai 500–800 m lygumų slidinėjimo ratukus ir kiekvienas kalnų slidinėjimo centras turėtų sniego parką. 

Jį turint, būtų galima plėtoti snieglenčių sportą ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi discipliną. Šiuo metu deriname Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) lygumų slidinėjimo 1000 m trasos sertifikavimą uždaroje patalpoje Druskininkų „Snow arenoje“. Mums teikia vilčių, kad tai padaryti bus įmanoma.

Trečias tikslas – kaip organizacija, turime daugiau dėmesio skirti rėmėjų paieškai, kad projektų vadovai, komitetų pirmininkai būtų atsakingi už savo disciplinos plėtrą, nes kiekviena jų turi savo biudžetą, savo parengtą ketverių metų programą. 

Mes to sieksime, toks mūsų veiklos tikslas. Vilčių yra. Tarkime, jau praėjusį sezoną per Europos snieglenčių taurės varžybas didžiojo šuolio („Big Air“) rungtyje Motiejus Morauskas galutinėje įskaitoje buvo devintas. Šiemet rugsėjo pradžioje Naujojoje Zelandijoje per pasaulio jaunimo čempionatą toje pat rungtyje jis buvo 18-as, o akrobatinio nusileidimo (angl. slopestyle) varžybose – 23-ias. Tai pats sėkmingiausias Motiejaus pasirodymas per visą Lietuvos snieglenčių istoriją.
 

Praėjusiais metais sportininkas, prižiūrimas užsienio trenerių, dalyvavo treniruočių stovykloje Monrealyje įrengtoje specialioje treniruočių bazėje, o šiemet – Austrijoje. 2019 m. M. Morausko, kurį treniruoja jo tėvas Artūras Morauskas, lauks pasaulio jaunimo snieglenčių čempionatas Švedijoje, kur kartu vyks ir atranka į 2020 m. įvyksiančias olimpines jaunimo žaidynes Lozanoje (Šveicarija). 
 

Rimtas išbandymas jam bus Europos jaunimo olimpinis žiemos festivalis Bosnijoje ir Hercegovinoje. Dar svarstome, ar jį siųsti į pasaulio suaugusiųjų čempionatą JAV. 

Viliamės, kad Lietuvos studentų sporto asociacija pakvies vilniečius Gabrielių Bakševičių, šiuo metu besimokantį Hagos taikomųjų mokslų universitete, Olandijoje, ir Lauryną Arlauską dalyvauti žiemos universiadoje. Gabrielius startuotų akrobatinio nusileidimo rungtyje, Laurynas – snieglenčių kroso.

Turime tris olimpiečius kalnų slidininkus – Roką Zavecką, praėjusį sezoną itin patobulėjusį Andrejų Drukarovą ir Ievą Januškevičiūtę. 


 

I. Januškevičiūtė treniruojasi su tarptautine komanda Italijoje. Šioje šalyje jau daug metų meistriškumo laiptais kopia A. Drukarovas, būdamas devynerių iš Vilniaus persikėlęs į Šveicariją.
 

Kalnų slidininkai jau pradėjo sezoną. Spalio viduryje Druskininkuose surengtas pirmas Lietuvos kalnų slidinėjimo taurės etapas pateko į istoriją kaip pirmos LNSA kartu su „Snow arena“ surengtos FIS statusą turinčios varžybos.
 

Iki šiol Lietuvoje vyko tik Baltijos taurės FIS varžybų etapai, bet juos su „Snow arena“ rengia latviai.
 

Jau antrus metus iš eilės FIS varžybų statusą turės ir Kronplace (Italija) vasario 21–22 d. vyksiantis Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionatas. Tuo pat metu šiame Italijos kurorte šalies čempionato medalius dalinsis vaikai, jaunučiai, jauniai ir „Masters“ grupės atstovai, vyks šalies mėgėjų pirmenybės.
 

Vasario 26–27 d. LNSA rengs dar vienas FIS varžybas – Lietuvos jaunimo čempionatą Zėfelde (Austrija).
 

Kalnų slidininkai dar šiemet dalyvaus „Mažųjų tautų taurės“ varžybose Italijoje, po Naujųjų metų – Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Bosnijoje ir Hercegovinoje, pasaulio jaunimo (Italijoje) ir suaugusiųjų (Švedijoje) čempionatuose. Jaunimui labai svarbi bus atranka į 2020 m. olimpines jaunimo žaidynes Lozanoje.
 

Geriausius mūsų lygumų slidininkus konsultuoja Švedijos treneris Christeris Skogas, mūsų stipriausieji slidininkai važiuoja į Švediją ir ten atlieka testus. Šioje sporto šakoje tikimės progreso. Kol kas lieka atviras Lietuvos lygumų slidinėjimo rinktinės vyriausiojo trenerio klausimas. Šiuo metu jo neturime, viskuo patikėta užsiimti komitetui ir trenerių tarybai, kuriai vadovauja Kazimiera Strolienė.
 

Bendradarbiaujame su Skandinavijos šalimis, kitąmet gegužės 6–7 d. Vilniuje rengsime Skandinavijos lygumų slidinėjimo konferenciją. 
 

Mūsų jaunieji lygumų slidininkai (iki 17 metų) šį sezoną rengiasi dalyvauti Europos olimpiniame žiemos festivalyje. Sportininkai rungsis pasaulio jaunimo (Suomijoje) ir suaugusiųjų (Austrijoje) čempionatuose. Šis sezonas bus labai svarbus jaunimui, nes per pasaulio jaunimo čempionatą vyks atranka į 2020 m. olimpines jaunimo žiemos žaidynes. 
 

Šiuo metu yra du FIS licencijas turintys slidininkai laisvuoju stiliumi: Osle besimokantis Mikas Glatkauskas ir vilnietis Mantas Točelis. Jie jau dalyvauja tarptautinėse varžybose. Lėšų skirsime iš šį sezoną, kad sportininkai galėtų išvykti į aukštesnio rango varžybas, įgytų patirties ir tobulėtų. 
 

Porą metų iš eilės rengėme Lietuvos slidinėjimo laisvuoju stiliumi čempionatus, kurie vyko kartu su snieglenčių čempionatu. Viena naujų krypčių gali būti kalnų slidinėjimo krosas – viską pradėsime nuo vaikų, rengsime masines varžybas.

Šiuo metu jis atlieka devynių mėnesių trukmės karinę tarnybą Rukloje. Jam dabar kaip snieglentininkui nekeliame jokių tikslų. Vasarą Aras užsiėmė vandenlenčių sportu, dirbo vandenlenčių parke operatoriumi, dalyvavo įvairiose varžybose ir kai kuriose jų tapo prizininku. 
 

Snieglenčių sportu žavisi ir mano vyresnysis sūnus Laurynas. Jis prieš porą metų dalyvavo žiemos universiadoje ir kroso varžybose buvo 20-as. Šiuo metu jis dirba Estijoje. 

Ne visi. Neaišku, kaip bus su lygumų slidininkais. Dvejų olimpinių žaidynių dalyvis Modestas Vaičiulis lyg ir norėtų pailsėti. Neaišku, ką nuspręs Marija Kaznačenko, Mantas Strolia. 
 

Dėmesys kryps į jaunimą: Tautvydą Strolią, Ąžuolą Bajoravičių, Stefaną Terentjevą. Pirmieji du slidininkai dabar sezonui rengiasi Norvegijoje. 

Tos varžybos anksčiau vykdavo Ignalinoje, Anykščiuose, Utenoje, o šiemet pagaliau atkeliavo į Vilnių. Sportininkai krosą bėgo Nemenčinėje, o riedslidėmis rungtyniavo Vingio parke. Visose amžiaus grupėse dalyvavo 60 sportininkų. Žinoma, yra kur pasitempti, nes šis skaičius netenkina. 
 

Daryti išvadas iš šio čempionato būtų netikslinga, nes trasa Vingio parke buvo nekalnuota. 
 

Kalbėjau su jos tėvu Igoriu Terentjevu, jis sakė, kad dukrai Suomijoje gerai sekasi, ji, atrodo, rengiasi tapti FIS technine delegate, nes yra išlaikiusi specialiuosius testus. Lygumų slidinėjimo komitetą informuosiu, ar turinčią didelę patirtį mūsų slidininkę, beje, baigusią magistro studijas tuometėje Kūno kultūros akademijoje, būtų galima susigrąžinti į Lietuvą. 
 

Techniniu delegatu galėtų tapti ir ketverių olimpinių žiemos žaidynių dalyvis, o dabar slidinėjimo treneris Ričardas Panavas. Jis dalyvavo specialiuose kursuose, vieną sesiją atliko, dabar reikėtų pabuvoti dar vienuose kursuose. Tada atsirastų galimybė tapti techniniu delegatu. 

Šiuo metu snieglenčių sportas Lietuvoje populiaresnis nei slidinėjimas laisvuoju stiliumi, kurį dar būtų galima vadinti akrobatiniu sportu. Daugumoje šalių jaunimas renkasi slidinėjimą laisvuoju stiliumi, snieglenčių sportinio inventoriaus perkamumas kenčia, jų parduodama mažiau. 
 

Kada nors šios tendencijos ateis ir pas mus. Populiarindami snieglenčių sportą, susiduriame su opia trenerių problema. Iki šiol neturime nė vieno šios sporto šakos trenerio etato. Todėl, kaip jau minėjau, pagrindinis mūsų strateginis tikslas – kad prie kiekvieno kalnų slidinėjimo centro būtų sniego parkas, kuriame galėtume turėti slidinėjimo laisvuoju stiliumi ir snieglenčių mokyklą, vietinį klubą. 
 

Kai jų atsiras daugiau, galėsime teigti, kad atsirado didesnis judesys. Bus galima galvoti ir apie trenerių etatus. Šias sporto šakas pradėjome kultivuoti dar 2010 m., komitetas aktyviai pradėjo veiklą. Bene 2011 m. surengėme pirmą Lietuvos snieglenčių kroso čempionatą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 40 sportininkų. Praėjusiais metais per Lietuvos akrobatinio nusileidimo čempionatą jėgas bandė apie 30 dalyvių.