Nedidelis rytų Lietuvos miestas išugdė septynis olimpiečius, o vienas jų –Jevgenijus Šuklinas – tapo olimpiniu vicečempionu.
Jevgenijus Šuklinas yra pasakęs: „Niekur kitur nenorėčiau gyventi – tik Visagine. Tai nuostabi gamtos vieta, kuri mane užbūrė.“ Šis kanojininkas sporto pasaulyje labiausiai išgarsino vos 20 tūkst. gyventojų turintį miestą ir dabar yra jo savivaldybės tarybos narys bei Lietuvos drakonų valčių federacijos prezidentas.
Energetikų mieste subrendo ir triskart pasaulio bei šešiskart Europos čempionas, Pekino olimpietis kanojininkas Raimundas Labuckas, čia išugdyti dar penki olimpiečiai: slidininkai Irina Terentjeva, Marija Kaznačenko, Aleksejus Novoselskis ir Vadimas Gusevas bei biatlonininkė Natalija Kočergina.
Dabar į Tokijo olimpines žaidynes kelialapio siekia kanojininkas Vadimas Korobovas ir baidarininkas Artūras Sėja, studijuojantys Vilniuje.
„Tikrai turime kuo pasidžiaugti, esame maži, bet stiprūs. Puoselėjame ankstesniąsias tradicijas ir kuriame naujas“, – sako Visagino savivaldybės administracijoje nuo 1995 m. dirbantis ir kuruojantis sportą Jonas Nekrošas.
Visaginą būtų galima pavadinti baidarių ir kanojų irklavimo miestu. Kokios sąlygos jiems sudarytos tobulėti?
Geros, tikrai niekuo negalime skųstis. Irkluotojus ugdo šeši didelę patirtį turintys treneriai broliai Vasilijus ir Vladimiras Suchorukovai, Dmitrijus Michailovas, vyras ir žmona Olga ir Aleksejus Rein bei jaunasis Raimundas Labuckas, trenerių gretas papildęs prieš trejus metus, kai baigė aktyvųjį sportą.
Šių specialistų grupėse treniruojasi daugiau kaip 120 irkluotojų. Statome irklavimo sporto bazę ant Visagino ežero kranto, valstybės biudžeto lėšomis jau baigti pirmojo etapo darbai. Pastatyti elingai, viduje apšildyta erdvė valtims remontuoti, sutvarkyta ir išbetonuota krantinė. Netrukus prasidės antrojo etapo darbai, jiems iš įvairių šaltinių renkamos lėšos. Jau baigiamas administracinio pastato pirmasis aukštas, kuriame bus trenerių kabinetai, treniruoklių salė, rekreacijos zona, pirtis.
Ir dabar irkluotojai nėra nuskriausti. Kol bazė dar statoma, jie turi civilizuotą erdvę – laikinai įsikūrė renovuotame Lietuvos A lygos reikalavimus atitinkančiame centriniame miesto stadione. Tokių stadionų Lietuvoje nėra labai daug. Jame – dvi aikštės, treniruoklių salė, persirengimo kambariai, apšvietimo bokštai ir dviejų aukštų administracinis pastatas.
Šio pastato antrame aukšte ir įsikūrė irkluotojai. Jiems iš stadiono iki irklavimo bazės – vos 100 metrų. Be to, irkluotojai 3–4 mėnesius ne sezono metu treniruojasi irklavimo baseine. Tai daugiau aktualu pradinės ir vidurinės grandies irkluotojams.
Iki šių metų vaikams ir jaunimui buvo ypač opi valčių problema. Jie naudojosi dar sovietinių laikų sportinio inventoriaus palikimu. Tik geriausieji mūsų irkluotojai, Lietuvos rinktinės nariai, gaudavo valčių, tad jie sportiniu inventoriumi dalydavosi su jaunaisiais sportininkais. Šiemet, gavus lėšų iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, pagaliau atsirado pinigų baidarėms ir kanojoms nusipirkti. Juokaujame – 15–20 metų į priekį.
Kaip išnaudojate Jevgenijaus Šuklino patirtį?
Dar paskutiniais savo karjeros metais Jevgenijus pasuko į politiką, kuri mūsų garsiajam sportininkui atima ypač daug brangaus laiko. Sportą, verslą ir politiką vienu metu sunku derinti. Jevgenijus visa galva pasinėręs į savo naujas veiklas. Šiemet jis dar tapo Lietuvos drakonų valčių federacijos prezidentu, organizuoja daug renginių.
Ypač patrauklus jo rengiamas drakonų valčių festivalis Visagine, kuris šiemet vyko trečią kartą. Tai puikus sveikatos ir sporto renginys, kuriame dalyvavo kone 400 dalyvių, iš jų – du trečdaliai Visagino ekipažai.
Sovietmečiu Visaginas garsėjo ir sportinės akrobatikos atstovais, tačiau dabar apie jų pergales negirdėti. Ar jie tęsia veiklą?
Sportinės akrobatikos pratybas lanko 172 visaginiečiai. Sportininkus ugdo šeši treneriai ir du choreografai. Kultivuojame ir akrobatinius šuolius ant batuto, su šios olimpinės šakos sportininkais dirba du treneriai.
Mūsų sportinę akrobatiką buvo ištikusi gili, užsitęsusi daugiau nei dešimt metų, krizė. Vyresnioji karta išėjo į užtarnautą poilsį, iš pedagoginės veiklos pasitraukė lyderiai. O jaunimas trenerių gretų nepapildė, ne vienas išvyko dirbti į užsienį, nes Visagine nebuvo etatų. Vien Vokietijoje dirba trys mūsų pedagogai, vienas jų – ir pats ryškiausias Visagino sportinės akrobatikos istorijoje – Sergejus Jeriomkinas. Mūsų trenerių yra ir Anglijoje, Švedijoje.
Vienu metu Visagine nebuvo ne tik darbo vietų, bet ir vyresnieji kolegos į savo gretas jaunimo nelabai noriai įsileisdavo. Dabar mūsų sportinės akrobatikos atstovų rezultatai stabilizuojasi, pamažu bręsta jauni treneriai.
Vieno iš pagrindinių akrobatikos autoritetų, nusipelniusio trenerio Viktoro Kalinino – jis dar ir dabar kartais konsultuoja mūsų sportininkus, padeda teisėjauti varžybose – sūnus, irgi Viktoras Kalininas, pajuto šios sporto šakos skonį, yra motyvuotas, įvaldęs šiuolaikines technologijas, vasarą vaikams organizuoja treniruočių stovyklas. Po kokių trejų ar ketverių metų iš šio trenerio auklėtinių galime sulaukti ir svaresnių rezultatų. Šiais metais Kalininas jaunesnysis apsigynė tarptautinės kategorijos teisėjo licenciją. Tarp kitko, pakviestas teisėjauti parodomajame sportinės akrobatikos turnyre Argentinoje, Pasaulio jaunimo olimpinėse žaidynėse.
Akrobatai turi puikią bazę – renovuotas jų sporto kompleksas. Visagine vyksta keli gero lygio sportinės akrobatikos ir šuolių ant batuto tarptautiniai turnyrai, kuriuose dalyvauja artimiausi mūsų kaimynai.
Šuolių ant batuto pratybas lanko apie 90 sportininkų.

Kokios sporto šakos dar kultivuojamos Visagine?
Visagino sporto centre tarifikuota 11 sporto šakų, treneriams mokami atlyginimai, išlaikoma sporto bazė. Be jau minėtų sporto šakų, dar kultivuojamas ir futbolas, krepšinis, lengvoji atletika, graikų ir romėnų imtynės, aerobinė gimnastika, boksas, biatlonas, slidinėjimas ir sportiniai šokiai.
Boksininkus ugdo tik vienas treneris, einantis antraeiles pareigas, Denisas Naidionovas, tačiau praėjusiais metais jo auklėtinis Aleksandras Trofimčiukas per Europos jaunių čempionatą pelnė sidabro medalį, o šiemet spalio mėnesį per analogiškas varžybas laimėjo bronzą.
Labai rimtai dirba graikų ir romėnų imtynių treneriai tėvas su sūnumi Vitalijus ir Jurijus Nagovicinai. Jie išugdo įvairaus amžiaus grupių Lietuvos rinktinių kandidatų. Šiemet du visaginiečiai – Rodionas Rutkauskas ir Sergejus Kolodinas – dalyvavo Europos jaunučių pirmenybėse. Visagine rengiamas tarptautinis vaikų turnyras, kuriame dalyvauja Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Lietuvos atletai.
Lietuvoje gerai žinomi mūsų slidininkai ir biatlonininkai. Slidininkų treneriai, vyras ir žmona Igoris ir Natalija Terentjevai, nuolat parengia pajėgių sportininkų. Viena ryškiausių – jų dukra Irina Terentjeva, dalyvavusi 2002 m., 2006 m. ir 2010 m. olimpinėse žiemos žaidynėse.
Dabar 34-erių Irina gyvena ir dirba sporto vadybininke Suomijoje, yra tarptautinės kategorijos teisėja. Sportininkė dar ir dabar galėtų atstovauti Lietuvos rinktinei, tačiau nėra finansavimo ir jai nėra jokios prasmės treniruotis. Tarp kitko, olimpietė biatlonininkė Natalija Kočergina sportininkės karjerą pradėjo nuo slidinėjimo, ją treniravo Terentjevai.
Ar Visagino savivaldybė dosni savo sportininkams?
Mūsų savivaldybė nedidelė, sportas daugiausia gyvena iš biudžeto, nes rėmėjai, jei tik jų atsiranda, sportininkus remia minimaliai. 2017 m. Sporto centrui buvo skirta 670 tūkst. eurų. Individualios sporto šakos, susiveržusios diržus, dar išgyvena, o futbolas ir krepšinis kenčia, nes transporto išlaidos suvalgo didžiąją dalį lėšų, o apie maistpinigius – dauguma sportininkų nelabai supranta, apie ką kalbama.
Stengiamės rengti daug futbolo turnyrų vaikams, didžiausias jų – paskutinį liepos savaitgalį organizuojamas jaunimo futbolo festivalis, kuriame per dvi dienas žaidžia 24 komandos iš Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos. Turnyrui gražių žodžių negaili Utenos apskrities futbolo federacija. Pagrindinis festivalio organizatorius – Jaunimo futbolo asociacija (YFA).
Visagine veikia daugiau kaip 20 registruotų sporto klubų. Visi jie mėgėjų, negausūs. Pusė klubų įsteigti trenerių, kad galima būtų dalyvauti socializacijos ar vaikų vasaros stovyklų organizavimo projektuose. Galima paminėti tokius klubus, kurie nesidubliuoja su Sporto centro veikla: povandeninio plaukimo „Akvanautas“, plaukimo „Barakuda“, šachmatų, stalo teniso, teniso „Visagino tenisas“, bokso „Skorpionas“, karatė „Kovotojas“, aikido, futbolo „Intero veteranai“, dviračių mėgėjų „Novel“, krepšinio NAKS, neįgaliųjų sporto klubas „Visagalis“. Jau porą metų aktyviai sportuoja jaunimas, susibūręs į Visagino tinklinio asociaciją. Per metus suorganizuojami 6–8 nedideli tinklinio mėgėjų regioniniai turnyrai – tiek klasikinio tinklinio, tie paplūdimio. Šią žiemą planuojame tinklinio turnyrą ant sniego – kad tik jo būtų. Juokaujame, kad, kai sniego nėra, verkia ir slidininkai, ir biatlonininkai. O kai sniego yra – ašaroja iš džiaugsmo. Sporto klubų veikla labai svarbi nes didesnė sporto šakų įvairovė leidžia pasirinkti, pritraukia aktyviai ilsėtis daugiau gyventojų.
Turime du nedidelius baseinus, kuriuose jau penkerius metus vykdome vaikų mokymo plaukti pamokų metu programą. Šioje programoje Visagine pastaraisiais mokslo metais dalyvavo 820 mokinių nuo 2 iki 6 klasės. Tai sudaro 45 proc. visų mokinių. Čia vaikai plaukimo programą –18 pamokų – kartoja mažiausiai trejus metus. Visagine tai įmanoma, nes atstumai nedideli, įsivaizduokit – žiedas aplink miestą – tik 7,5 kilometro. Per pertrauką tarp pamokų sugebame pavėžėti mokinukus iš mokyklos iki baseino. Bet ne visiems reikia – dvi mokyklos pastatytos šalia baseinų. Taip Visaginas vykdo Lietuvos Vyriausybės 2008 m. patvirtintą programą, kuriai įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija tik prieš trejus metus pradėjo skirti apie 180 tūkst. eurų – čia visos Lietuvos mokykloms. Tai, žinoma, lašas jūroje. Mūsų savivaldybę pasiekia lėšos tik 2–4 grupėms. Taip ir gyvename.