Vedė noras užkariauti pasaulį

Karina Ziminaitė Lietuvoje įgijo žurnalistės specialybę, dirbo žurnaliste viename šalies naujienų tinklapyje, tačiau naujų iššūkių alkis ir noras užkariauti platesnius vandenis merginą atvedė į Vokietiją. Čia, siekdama magistro laipsnio, ji kaktomuša susidūrė su esportu. Susitikimas buvo lemtingas ir baigėsi su esportu susijusia magistrinio darbo tema, o jį apsigynus ir karjera industrijoje. Šiandien ji pasaulinį pripažinimo pelniusios profesionalaus esporto organizacijos "G2 Esports" komunikacijos vadovė. Apie tai, koks gyvenimas verda esporto industrijoje ir kokios galimybės čia dirbti bei užsidirbti, papasakojo pati K. Ziminaitė.

 

Šiuo metu "sėdžiu" ant keleto kėdžių. Esu "G2 Esports" komunikacijos vadovė, tačiau taip pat dirbu mūsų vaizdo turinio prodiusere ir fotografe renginiuose. Mano komandoje 10 žmonių, kurių dauguma dirba mūsų būstinėje Berlyne. Darbo dieną paprastai pradedu apie 10-11 val., atsakau elektroninius laiškus, bendrauju su partneriais, netrūksta posėdžių ir susitikimų organizacijos viduje bei su žmonėmis, su kuriais bendradarbiaujame, ieškau talentų ir "freelancerių" naujiems projektams. Kiekvieną dieną generuojame idėjas, kaip galėtume sukurti turinį, kuris patiks mūsų publikai ir ją plės. Mano darbas labai įvairus ir įdomus: jei norite išgirsti visą istoriją, ateikite į "GameOn", kur skaitysiu savo pranešimą!

 

Daugeliu prasmių aš - balta varna esporto sektoriuje. Niekuomet nebuvau aktyvi vaizdo žaidimų žaidėja. Gyvendama Lietuvoje net nepagalvodavau, kad galėčiau laiką leisti žaisdama. Neturėjau nieko prieš vaizdo žaidimus, bet žmonių, valandų valandas leidžiančių prie ekrano, nesupratau. Kai susidomėjau esportu, mokymosi tikslais pabandžiau turbūt visus žaidimus, apie kuriuos esu rašiusi ar kurių žaidėjus esu kalbinusi. Tačiau dabar, tiesą sakant, žaidžiu labai retai - tik, kai prikalbina draugai. Man patinka žiūrėti įvairius video, skaityti interviu, stebėti oficialias esporto varžybas, bet aš žinau, kad mano stiprioji pusė - būti ne žaidėja, o žmogumi, kuris pasakoja žaidėjų istorijas.

 

 

Dauguma esporto rinkoje besisukančių žmonių - žaidimų mėgėjai, todėl, mano nuomone, esporte dar daug vietos kitų sričių profesionalams. Šiuo metu veikia daug esporto kompanijų, kurios pačios nežino, ką parduoda. Daug organizacijų tik pastaraisiais metais pradėjo restruktūrizaciją, mes, beje, vieni iš jų. Dauguma esporto dalyvių yra startuoliai, kuriuose taip pat daug vietos įvairių sričių specialistams. Prieš trejus metus esporto rinkoje buvau, ko gero, viena iš tūkstančio kvalifikuota ir diplomuota žurnalistė. Dabar situacija keičiasi, tačiau esporto rinka tik įsibėgėja. Mes kuriame istoriją, klojame kelią ateities pramogų industrijai. Mane žavi galimybė būti šių įvykių centre. 

 

Šiuo metu plečiame turinio ir komunikacijos komandą, mano siekis - surinkti geriausius iš geriausių. Man patikėtas atsakingas ir svarbus vaidmuo - kompanijos ir komandų įvaizdis. Žiūriu į tai labai atsakingai. Žaibiškai augantis "G2 Esports" gerbėjų ratas - geriausias įrodymas, kad dirbame teisinga kryptimi. Artimiausiu metu į dienos šviesą planuoju paleisti keletą projektų, gimusių iš mano idėjų. Nekantrauju pamatyti, kaip jiems seksis. O žvelgiant į tolimesnę ateitį, esu sau pasižadėjusi, kad vieną dieną parašysiu knygą.

 

Kokių savybių ir/ar įgūdžių reikia norint prasimušti į esporto aukštumas? 

 

Stebuklingo recepto nėra, bet manau atkaklumas, kūrybiškumas ir noras dirbti būtų didelis privalumas. Taip pat labai svarbios geros anglų kalbos žinios.
 

 

 

Taip, procentine išraiška vyrų rinkoje daugiau, bet pastaraisiais metais balansas kinta. Pavyzdžiui, mūsų organizacijoje moterų daug - galbūt ne pusė darbuotojų (neskaičiuojant žaidėjų), bet arti to. Iš tikrųjų talentingų moterų industrijoje yra kur kas daugiau nei atrodo. Taip, moterų žaidėjų mažai, bet užkulisiuose mūsų labai daug! Negaliu sutikti, kad rinka moterims nedraugiška. Problema, matyt, yra sukurtas klaidingas įvaizdis. 

 

 

Aš manau, kad vyrų/moterų santykio esporte priežastis - ne skirtingi lyčių gebėjimai. Moterys labiau vertina saugumą ir nesiryžta visko mesti dėl "šakėmis ant vandens rašytos" galimybės tapti profesionalia žaidėja. Be to, kol kas ir visuomenėje labiau priimtina, kad vaikinas, o ne mergina, taps CS:GO profesionalu. Tačiau šiemet buvo gausu moterų turnyrų, jos dažniau kviečiamos į konferencijas, esporto festivalius. Rėmėjai ir rinka supranta, kad moterys taip pat gali žaisti ir varžytis, tiesiog stereotipai nedingsta per naktį. Neabejoju, kad greitai įvyks lūžis. Tereikia keleto merginų, kurios "duotų į kaulus" geriausiai pasaulio komandai. Kai taip nutiks, esporte turėsime mišrias komandas ir situacija pasikeis kardinaliai. 

 

Žinoma, yra žmonių, kuriems vaizdo žaidimai - tai būdas pabėgti nuo realybės, tačiau ne žaidimai pakeičia žmogų. Aš į vaizdo žaidimus žiūriu kaip į hobį. Bet koks užsiėmimas be saiko nebus sveikas. Atsidūrusi esporte, labai greitai supratau vieną dalyką - niekada nereikia daryti išankstinių išvadų ar turėti išankstinio nusiteikimo. Daugybė žaidėjų yra komunikabilūs ir atviri žmonės. Be to, labai daug esporto profesionalų mokykloje užsiėmė tradiciniu sportu, o vaizdo žaidimais susidomėjo po traumos. Vaizdo žaidimai jiems tapo vienintele galimybe vėl būti sporto dalimi. Tai labai dažna istorija.

 

Užsidirbti galima ir labai neblogai! Priklausomai nuo komandos ir žaidimo, algos gali siekti ir dešimtis, ir šimtus tūkstančių eurų. Svarbiausia, kur žaidėjas žaidžia - savo kiemo ar Čempionų lygoje. Visus piniginius prizus turnyruose dažniausiai pasidalina žaidėjai. Organizacijos gyvena iš partnerių ir rėmėjų lėšų.

 

Milijono vertas klausimas, į kurį, esu tikra, nėra vieno atsakymo. Mes manome, kad esportas bus tarsi vaizdo žaidimų Holivudas. Asmeniškai aš labiau matau esporto pramoginę vertę, nelyginu esporto su tradiciniu sportu. Apie tai jau diskutuota daugybę kartų, tačiau esporto nereikia sprausti į rėmus - jis sujungia skirtingas sferas, skirtingus žmones, tuo jis ir gražus. 

 

 

Profesionaliame esporte lietuvių sutikau nedaug. Žinau vieną lietuvę merginą, kuri dirba vieno esporto žaidimo kūrėjų kompanijoje. Esu sutikusi du "League of Legends" žaidėjus iš Lietuvos ar lietuvius, gyvenančius Anglijoje. Pažįstu Aurimą Kvakšį, vienintelį lietuvį, žaidusį pastaruosiuose CS:GO Major turnyruose. Kol kas Lietuva pasaulinėje esporto industrijoje neatrodo stipriai, tačiau tikiu, kad tai gali pasikeisti. Nemeluosiu, viena iš priežasčių, kodėl sutikau skaityti pranešimą "GameOn", - siekis sužinoti daugiau apie tai, kaip esportas vystosi Lietuvoje ir galbūt paskatinti daugiau žmonių bandyti laimę šioje srityje.

 

Jei kas pakviestų bendradarbiauti, kodėl gi ne?