Paralimpiečiams - džiugios žinios iš Seimo

Sporto projektams skiriamos lėšos, gaunamos iš akcizo pajamų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, 2021 metais sieks apie 20 mln. eurų (2018 m. skiriama 6,6 mln. eurų). Ne mažiau kaip 10 proc. Sporto rėmimo fondo lėšų bus skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti.

„Tad jau kitais metais neįgaliųjų fiziniam aktyvumui bus skirta 1 mln. 300 tūkst. eurų. Tokių dalykų anksčiau nebuvo. Skatinsime savo organizacijas tas lėšas įsisavinti ir naudoti tinkamai“, - antradienį paralimpiniame komitete surengtuose žiniasklaidos pusryčiuose kalbėjo LPOK vadovas Mindaugas Bilius.

Šie pinigai bus skirti organizacijoms, vykdančioms neįgaliųjų sportinę veiklą.

M. Bilius tikisi, jog įstatymas paskatins kuo daugiau neįgaliųjų įsilieti į sportą. Šiuo metu, LPOK vadovo teigimu, sportuoja apie 500-600 neįgaliųjų.

„Taip pat pradėjome kelią į lygybę su sveikaisiais sportininkais rentų klausime. Nuo šiol jas gaus neįgalieji sportininkai ne tik tapę čempionais, bet ir užėmę antrąją vietą paralimpinėse žaidynėse", - teigė LPOK vadovas.

Buvęs paralimpietis pasakojo niekada nesusidūręs su nelygybe tarp sportininkų. Pasak jo, visi drauge sportavusieji į M.Bilių žiūrėjo kaip į sveiką. Tačiau sporto valdininkų akyse M. Biliaus pergalės niekada nebuvo vertinamos kaip sveikųjų.

„Nepaisant to, kad nuo 2012-ųjų mečiau darbus ir sportavau profesionaliai, niekada nebuvau vertinamas kaip sveikasis sprotininkas. Mano paralimpinis medalis buvo vertinamas mažiau nei disko metiko Andriaus Gudžiaus vienuoliktoji vieta. Neva jis aplenkė daugiau sportininkų – aš tik 5, jis 20. Bet maratonininkės Dianos Lobačevskės užimta 17-oji vieta buvo vertinama prasčiau nei A. Gudžiaus 11-oji, nors ji aplenkė 100 varžovių. Nematau logikos“, - prisiminimais dalijosi Rio de Žaneiro paralimpiniu čempionu tapęs M. Bilius.

Kaip sakė LPOK vadovas, neįgalieji nieko neprašo, nes patys turi įrodyti, kad yra lygūs su sveikaisiais.

„Visame pasaulyje keičiasi požiūris į neįgaliųjų sportą, taip ir pas mus“, - pridūrė M. Bilius.

Pagal naująjį Kūno kultūros ir sporto įstatymą keisis ir neįgaliųjų premijavimo tvarka paralimpinėse žaidynėse. Iki šiol premijos buvo skiriamos 1-3 vietą užėmusiems paralimpiečiams, o olimpinėse žaidynėse - 1-8 vietas užėmusiems sportininkams.

Nuo kitų metų už 4-ąją vietą parolimpinėse žaidynėse taip pat bus skiriama premija.

„Mūsų šuolininkei į tolį Ramunei Adomaitienei kelis kartus buvo tokia situacija, kai olimpinėse žaidynėse nuo medalio liko per centimetrą, užėmė ketvirtą vietą ir liko ir be apdovanojimo, ir be pinigų. Kitas klausimas, kodėl premijos dydis skiriasi beveik 8 kartus. Bet tikiu, kad visuomenė keičiasi ir lygybę pasieksime ir šioje vietoje, - kalbėjo LPOK vadovas. – Noriu, kad žmogus žmogui būtų žmogumi. Tie patys įstatymai, tie patys politikai, jie po truputį mato, kad einam link to, kad turėtume lygų požiūrį.“

O sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų lygybės link artėjama nenumaldomai. Kalbama, kad ateityje olimpinės žaidynės vyks kartu su paralimpinėmis.

„Galbūt Paryžiuje 2024-aisiais to padaryti dar nebus įmanoma dėl infrastruktūros klausimų, bet 2028 metais Los Andžele tikrai gali būti bendros žaidynės“, - žinias iš užsienio perdavė M. Bilius.

Lietuvos neįgalieji sportininkai taip pat po truputį jaučiasi visaaverčiais visuomenės nariais. Tai, pasak M. Biliaus, gerokai pasikeitė po praėjusių paralimpinių žaidynių.

„Po Rio pasikeitė visuomėns požiūris į neįgaliuosius, manyčiau dėl to, kad per olimpines žaidynes Lietuva neiškovojo aukso medalių. Parolimpiečiai, tuo tarpu, parvežė du aukso medalius. Lietuviai mėgsta aukso medalius“, - šypsodamasis teigė M. Bilius.

Neseniai Lietuvos paralimpiečiai viešėjo Japonijoje, kur susipažino su aplinka, kuri juos sups Tokijo paralimpinėse žaidynėse 2020-aisiais.

„Japonijoje išbandėme bazes, susipažinome su kultūra ir maistu. Visko buvo. Bet labai svarbu tai pajusti iki paralimpinių žaidynių, mat tai gali atsiliepti rezultatams. Kovo-balandžio mėnesį planuojame išvežti savo sportininkus į Japoniją darkart. Svarbiausia tai, kad už viską moka japonai“, - džiaugsmingai kalbėjo LPOK vadovas.

Buvęs paralimpietis prisiminė ir savo sportinio kelio pradžią, kuri, pasak jo, buvo labai sunki.

„2011 keliavau į savo pirmas varžybas su neįgaliųjų rinktine. Važiavome į Čekiją aštuoniese 9-viečiu autobusiuku. Ir dar reikėjo pačiam pasiimti 50 litų viešbučiui, mat per anksti atvykome. Jau tada pasakiau sau – taip negali būti“, - prisiminimais dalijosi M. Bilius.

Naujasis Kūno kultūros ir sporto įstatymas įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 dienos.