Lietuvos sportas gyvens nauju ritmu

Priimtame Kūno kultūros ir sporto įstatyme numatytas trigubai didesnis finansavimas sporto projektams, valdymo pokyčiai, nauji reikalavimai federacijoms.

Spalio 18 d. Seimas vienbalsiai priėmė Kūno kultūros ir sporto įstatymą, kuriuo remdamasis jau nuo kitų metų gyvens šalies sportas.

„Dėkoju visiems, kas prisidėjo prie šio įstatymo kūrimo, teikusiems pasiūlymus, dalyvavusiems diskusijose: darbo grupei, sporto visuomenei, organizacijoms, teikusiems savo pasiūlymus. Sveikinu visa sporto bendruomenę su nauju sporto įstatymu ir nauja ministerija“, – sakė vienas įstatymo autorių, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.

Naujasis statymas įsigalios 2019 m. sausio 1 d. , kai kurie jo punktai – nuo liepos 1 d. K. Smirnovas akcentavo, kad naujasis įstatymas suteiks daugiau aiškumo visiems sporto sistemos dalyviams.

Kūno kultūros ir sporto įstatyme nustatyti valdymo struktūros ir funkcijų pokyčiai, vykdomos reformos kūno kultūros ir sporto srityje. Įtvirtinta, kad valstybės sporto politiką formuos, koordinuos ir įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerija, kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. taps Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Naujame įstatyme numatyta trigubai padidinti finansavimą sporto projektams, daugiau dėmesio skirti visuomenės fizinio aktyvumo skatinimui, aukšto meistriškumo sportui.

Kūno kultūros ir sporto departamentas bus integruotas į ministerijos struktūrą kaip jos padalinys.

Įstatymas apims ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo įstatymą, kurio atskiro – nebeliks, o valdymo ir finansavimo nuostatos bus apibrėžtos viename dokumente.

Numatyta, kad sporto projektai bus finansuojami per Sporto rėmimo fondą – lėšos bus skiriamos didesniam visuomenės fiziniam aktyvumui skatinti, įsigyti sporto inventoriui ir įrangai, kvalifikacijai kelti, sporto renginiams, esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui. Sporto projektams skiriamos lėšos, gaunamos iš akcizo pajamų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, 2021 metais sieks apie 20 mln. eurų (2018 m. skiriama 6,6 mln. eurų).

Ne mažiau kaip 10 proc. Sporto rėmimo fondo lėšų bus skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti. Sporto projektams, kaip ir dabar, bus skiriamos ir savivaldybių biudžetų lėšos.

Pagal šiuo metu galiojantį Kūno kultūros ir sporto įstatymą dėl kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo dabar gali kreiptis tik nevyriausybinės organizacijos. Naujajame Sporto įstatyme numatyta, kad dėl finansavimo biudžeto lėšomis gali kreiptis ir kiti juridiniai asmenys ar organizacijos. Išplėtus galimų sporto projektų rengėjų grupę, atsiras daugiau ir įvairesnių visuomenei skirtų fizinio aktyvumo renginių ar paslaugų, o padidinus finansavimą tikimasi pagerės Lietuvos žmonių fizinis aktyvumas, o kartu ir sveikata.

Keičiasi tvarka ir reikalavimai, pagal kurią sporto šakų federacijoms bus skiriamas finansavimas. „Visos federacijos finansavimą gaus, kaip gavo iki šiol, tik turės pasitvirtinti Gero valdymo principus, vadovams bus privaloma rotacija, – pabrėžė K. Smirnovas. – Pačiame įstatyme nėra apibrėžta vadovo kadencijos trukmė, tačiau federacijos turės tą nuspręsti savarankiškai ir numatyti įstatuose. Už sportinę veiklą ir rezultatus bus skaičiuojami taškai, kurie lems finansavimo dydį.“

Kriterijai, kuriais vadovaujantis bus skiriamos lėšos, bus apibrėžti poįstatyminiuose aktuose. Seimo narys tikino, kad šie teisės aktai įsigalioti turėtų nuo kitų metų liepos 1 d., staigių ir drastiškų pokyčių nebus, o federacijoms bus suteikta laiko pasikeisti įstatus: „Federacijos visuotinius susirinkimus dažniausiai daro metų pradžioje ar vasarį, todėl, nenorėdami joms užkirsti kelio gauti finansavimą nepasitvirtinus naujų nuostatų, šių punktų įsigaliojimą nukėlėme, o reikalavimas rotacijai turėtų būti išpildytas nuo 2020 metų.“

K. Smirnovas akcentavo, kad sporto politika bus vykdoma ir savivaldybėse, ir per jų įstaigas – sporto centrus, sporto mokyklas, gimnazijas, o sporto politika bus susieta su švietimo veiklomis. Pasak Seimo nario, švietimo ir sporto sistemos visuomet buvo glaudžiai susijusios, o priėmus naująjį įstatymą tai aiškiai apibrėžta ir reglamentuota.

„Fizinis visuomenės aktyvumas ir profesionalusis sportas – neturėtų būti du nesusiekiantys indai. Tai vientisa sporto sistema. Ir reikalinga viena valstybės politika sporto srityje. Įstatyme numatytas didesnis sporto finansavimas leis nuosekliai rūpintis tiek vaikais, tiek jaunimu, auginant profesionalius sportininkus, taip pat skatinti suaugusių žmonių fizinį aktyvumą“, - protarė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Įstatyme numatyta padidinti fizinio aktyvumo užsiėmimų skaičių patiems mažiausiesiems – ikimokyklinio amžiaus vaikams sudaryti galimybes užsiimti fiziškai aktyvia veikla ne po valandą, kaip dabar, bet po 2 valandas per dieną.

Įstatyme įteisintos sporto renginių žiūrovų saugumo užtikrinimo priemonės, taip pat priemonės prieš dopingo vartojimą, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis.