Lenktynėse naktį - ne tik tamsos iššūkis

"Net ir efektyviausi žibintai apšviečia trumpesnę greičio ruožo atkarpą, nei norėtųsi", - sako vienas geriausių šalies lenktyninkų R. Čapkauskas.

Naktiniai greičio ruožai Lietuvos ralyje itin retas reiškinys dėl nesunkiai paaiškinamos priežasties: vasarą ar ankstyvą rudenį, kai vyksta didžioji dalis čempionato etapų, paprasčiausiai sunku sulaukti saulėlydžio. Todėl „Rally Classic“ yra viena iš nedaugelio galimybių pamatyti, kaip pilotų greitį koreguoja aklina tamsa.

Spalio 6-ąją, kai Druskininkuose vyks paskutinės šio sezono profesionalaus ralio lenktynės, diena oficialiai baigsis likus kelioms minutėms iki šeštos vakaro, todėl kai 19 val. 30 min. sportinės technikos karavanas pajudės į paskutiniuosius greičio ruožus, be žibintų greičiausiai nebus įmanoma matyti net ištiestos rankos pirštų. Ralio taisyklės leidžia ant kovinio automobilio sumontuoti šešis papildomus žibintus. Deja, visų nakties problemų net tai neišsprendžia.

„Greitai važiuoti galima tada, kai gerai matai kelio konfigūraciją. Naktį tą padaryti visuomet gerokai sunkiau, nes ir efektyviausi žibintai apšviečia trumpesnę greičio ruožo atkarpą, nei norėtųsi, todėl susikaupimo ir atidumo reikia gerokai daugiau. Vienintelis „priešnuodis“ tamsai – itin tiksli stenograma ir idealus ekipažo narių tarpusavio supratimas“, – naktinių greičio ruožų ypatumus aiškina bene solidžiausią lenktyniavimo patirtį Lietuvoje turintis Ramūnas Čapkauskas.

Kad čia net ir nedidelės klaidos gali dramatiškai pakoreguoti rezultatą, prieš dvejus metus itin akivaizdžiai iliustravo paskutiniajame „Rally Classic“ greičio ruože įvykusi Giedriaus Notkaus ir Janio Vorobjovo dvikova. Prieš paskutinį, ilgiausią (25,8 km) ir sudėtingiausią greičio ruožą, „pasiskolintą“ iš 2014-aisiais Lietuvoje viešėjusio WRC programos, realiausius pretendentus į čempiono sostą skyrė apie 18 sekundžių. Tačiau Giedriui tąkart šios persvaros išsaugoti nepavyko – vejamas didžiulės įtampos, tamsoje jis pračiuožė vieną sankryžą, užgesino variklį, o bandydamas sugrįžti į trasą ištaškė visą laiko rezervą. Latvijos ralio veteranas tokių klaidų nedovanojo ir aplenkęs panevėžiečius beveik 9 sekundėmis pakilo į trečią vietą, ko pakako pergalei galutinėje čempionato įskaitoje.

Ruošdamiesi šių metų ralio finalo naktiniam egzaminui kiti geriausi pilotai akcentavo, kad būtinybė žaibiškai prisitaikyti prie važiavimo tamsoje pareikalauja itin daug energijos bei nervų ir yra vienas sudėtingiausių dalykų, su kokiais tik tenka susidurti varžybų metu. Kad ir kaip efektyviai dirbtų LED šviesų „patrankos“, abejonės ar tikrai matai viską, ką privalu matyti norint saugiau lėkti dideliu greičiu, neapleidžia nuo starto iki pat finišo. Savisaugos instinktas tamsoje prabunda ir nori nenori koreguoja važiavimo tempą.

Vienas nedaugelio sportininkų, mėgstančių startuoti tamsoje, teigė esąs Benediktas Vanagas.

„Man asmeniškai važiuoti tokiomis sąlygomis netgi patogiau, nes natūraliai negauni nereikalingos informacijos ir nematai įvairių dirgiklių. Jei turi kokybiškus ir teisingai sureguliuotus papildomus žibintus, gali judėti iš esmės tokiu pat tempu, kaip ir dieną“, – sakė B. Vanagas.

Šių metų „Rally Classic“ programoje visiškai sutemus teks įveikti du greičio ruožus: 11 GR „Grūtas“ ilgis 8,75 km, o 12 GR „Mašnyčios“ – net 20,18 km. T. y. bendras „tamsos egzamino“ ilgis beveik 29 km arba trečdalis visų „greitų“ kilometrų.