A.Lucasas: "Norėjau likti, bet buvau išduotas"

Krepšininko namuose iki šiol kabo įrėminti Lietuvos klubo marškinėliai.  Dešimtmečio pradžioje neeiliniais šuolio sugebėjimais bei akrobatiniais dėjimais išsiskyręs 187 cm ūgio gynėjas greitai pavergė „Lietuvos ryto“ ekipos sirgalių simpatijas bei vos pradėjęs profesionalaus krepšininko karjerą tapo vienu sostinės komandos lyderių.
 

2003–2004 metų sezono Europos taurės varžybose vilkėdamas „Lietuvos ryto“ ekipos marškinėlius A.Lucasas vidutiniškai pelnydavo po 15,4 taško, atkovodavo po 4,1 ir perimdavo po 2,1 kamuolio bei atlikdavo 4,2 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.
 

Prieš trejus metus profesionalo karjerą baigęs A.Lucasas tinklalapiui „BasketNews.lt“ teigė „Lietuvos ryto“ ekipą palikęs su didele nuoskauda. Amerikietis buvusio klubo vadovus kaltino jį apgavus ir nutraukus solidžią sutartį.
 

Aaronai, Lietuvoje praleidote ne vienerius metus ir puikiai pažįstate „Lietuvos ryto“ klubą. Kokie prisiminimai išliko iš Vilniaus komandoje praleistų metų?
Mylėjau Vilnių, „Lietuvos rytą“ ir komandos sirgalius. Mano geriausi metai prabėgo būtent šioje ekipoje. Nors buvome jauna komanda, rungtyniavome gerai, be to dauguma žaidėjų vėliau tapo išties aukšto lygio krepšininkais. Galėjau Vilniuje pasilikti amžinai.
 

Ar šiuo metu palaikote ryšį su dabartiniais arba buvusiais „Lietuvos ryto“ žaidėjais?
Iki šiol bendrauju su Mindaugu Lukauskiu bei savo universiteto komandos draugais – Chucku Eidsonu bei Marijonu Petravičiumi. Taip pat kartais pasikalbu ir su Jūrate Agintaite (klubo vadybininkė – aut. past.), ji yra gera draugė.
 

Apie profesionalaus krepšininko karjeros pabaigą paskelbėte būdamas 29 metų. Kodėl iš didžiojo sporto pasitraukėte taip anksti?
Nusprendžiau baigti karjerą anksti, nes man nepatiko Europos krepšinio verslas. (Lucasas paskutinį kartą rungtyniavo 2007 metais – Kijevo „Kyiv“ ekipoje – aut. past.).
 

Ką turite omenyje?
Man nepatiko faktas, jog Europoje pasirašyto kontrakto klubas negerbia, o vėliau dar ir neišmoka atlyginimo. Prisipažinsiu, norėjau pasilikti Vilniuje ir ilgą laiką rungtyniauti „Lietuvos ryto“ komandoje, tačiau jaučiausi išduotas ir kitose ekipose žaisdamas krepšinį nebejaučiau malonumo. Todėl ir baigiau karjerą.
 

Ar įvyko konfliktas tarp jūsų ir klubo vadovų?
Buvau pasirašęs kontraktą su „Lietuvos ryto“ klubu, tačiau Jonas Vainauskas išsiuntė mane į kitą komandą ir daugiau niekada nemokėjo pinigų. Amerikoje nereikia jaudintis dėl tokių dalykų. Dabar suprantu, kad palikęs „Lietuvos ryto“ ekipą turėjau dar sunkiau dirbti, patekti į Eurolygą ir joje įveikti Vilniaus komandą.
 

Kaip viskas atsitiko?
Po mano antrojo sezono, kai rungtyniavome Europos taurės ketvirtfinalyje mes turėjome jauną, bet pajėgią ekipą. Aš neprašiau naujos sutarties, nes vis dar turėjau vienus metus galiojančią sutartį. Tačiau Jonas Vainauskas atėjo su nauju kontraktu, kuriame buvo sąlyga, jog „Lietuvos rytas“ negali manęs išsiųsti į kitą Europos komandą. Galėjau išvykti tik į NBA ekipą, jeigu ji „Lietuvos rytui“ būtų sumokėjusi kompensaciją. Pasirašiau ketverių metų 1 mln. 200 tūkst. JAV dolerių sutartį.

Netrukus Jonas mane atidavė Izraelio komandai (Raanos „Bnei HaSharon“ klubas – aut. past.) ir nuo tada nebemokėjo pinigų, nors buvo prižadėjęs. Mokėti jis nenorėjo net ir tada, kai sugrįžau į ekipą. Aš negavau nieko, buvau atskirtas nuo komandos, kuri laimėjo Europos taurę, nors su ja buvau ir aš. Negavau nei žiedo, nei marškinėlių. Nieko...

Jaučiatės įskaudintas?
Tai yra išdavystė, dėl kurios labai supykau. Man patiko Vilnius, tačiau Vainauskas mane privertė išvykti. Palikęs komandą pasakiau Jonui, kad padarysiu viską, ką tik galėsiu, jog JAV krepšininkai nevažiuotų žaisti jo komandoje. Pretenzijų neturiu tik jo tėvui (Gedvydas Vainauskas – aut. past.), kuris buvo labai malonus vyriškis, todėl jį itin gerbiu.
 

Kiek „Lietuvos ryto“ klubas jums liko skolingas?
Nuo tos ketverių metų kontrakto sumos gavau 30 tūkst. dolerių.
 

Pranešę, jog jūsų kontraktas buvo nutrauktas abipusiu susitarimu, Vilniaus klubo vadovai melavo?
Neturėjau kito pasirinkimo, kadangi „Lietuvos rytas“ man apskritai būtų nemokėjęs nė cento, jei nebūčiau pasirašęs sutarties nutraukimo „abipusiu susitarimu“. Kaip bebūtų, man nerūpėjo pinigai. Jei nebūčiau pasirašęs naujo kontrakto, per paskutinį savo sezoną Vilniuje būčiau uždirbęs vos 70 tūkst. dolerių ir būčiau jais patenkintas. Tačiau Jonas vis tiek pasiūlė naują kontraktą, o aš sutikau, nes galvojau, kad būsiu laimingas, galėdamas tęsti karjerą Vilniuje.
 

Kodėl nebandėte kreiptis į teismą?
Mano agentas bijojo „Lietuvos ryto“ klubo ir nenorėjo man padėti. Žinojau, kad jei net ir kreipsiuosi į teismą, bet kokiu atveju neatgausiu savo pinigų. Suprantu, kad taip nutinka visame Europos krepšinyje ir tai nebūtų buvusi lygiavertė kova. Tikroji „Lietuvos ryto“ skola man yra 1 mln. 170 tūkst. dolerių.
 

 

Nepaisant negražaus išsiskyrimo, apie pačią komandą atsiliepėte maloniai. Kodėl?
Taip, labai vertinu „Lietuvos ryto“ ekipą už tai, kad ji man suteikė šansą parodyti savo talentą. Amžinai mylėsiu „Lietuvos ryto“ gerbėjus, kurie palaikė ir mane, ir komandą. Jie yra geriausi sirgaliai visame pasaulyje.
 

Galima suprasti, jog savo karjera nesate patenkintas?
Galėčiau ją pavadinti – neužbaigta. Aš neturėjau gero agento ir išvykau toli, nepasiekiau visų savo tikslų, tačiau krepšinyje suradau gerų draugų.
 

Jeigu galėtumėte atsukti laiką atgal, ką darytumėte kitaip?
Visų pirma pakeisčiau požiūrį. Krepšinis yra verslas ir realybė tokia, kad iš tikrųjų nė vienas žmogus nėra tavo draugas. Būčiau paskambinęs pažįstamiems žmonėms iš NBA lygos, tiesiog būčiau rungtyniavęs ten ir nebandęs visko pasiekti savarankiškai.

Su kuriais varžovais kovos jums labiausiai įsiminė?
Visada buvo kažkas ypatingo rungtyniauti su Kauno „Žalgirio“ komanda. Prieš juos iškovojome įsimintinų pergalių, bet patyrėme ir pralaimėjimų. Buvo labai stipri konkurencija, tačiau tai labai puiku visam Lietuvos krepšiniui.
 

Ar vis dar galite įkrauti kamuolį į krepšį taip įspūdingai, kaip anksčiau?
Taip, vis dar galiu įdėti, kaip senais laikais. Juk dar nesu senas.
 

Galbūt vis dar sekate buvusios komandos žaidimą?
Sekiau tik tą sezoną, kai joje žaidė Eidsonas ir Petravičius.

Tuomet turbūt nežinote, kad šis sezonas Vilniaus komandai nėra sėkmingas?
Ne, papasakokite.

Eurolygoje – 3 pergalės ir 6 pralaimėjimai, o Lietuvos čempionate 25 taškų skirtumu nusileista „Žalgiriui“.
Aš nežinojau, kad jiems šis sezonas toks blogas. Po velnių, jei jie norėtų, aš sugrįžčiau! Bet tą padaryčiau tik dėl komandos fanų.
 

Dėl „Lietuvos ryto“ ekipos grįžtumėte į krepšinį?
Jeigu „Lietuvos ryto“ vadovai manęs paprašytų sugrįžti, aš atsakyčiau „taip“. Tačiau pirmiausiai jie turėtų man sumokėti pinigus, kadangi nepasitikiu ir nesu tikras, jog su manimi bus atsiskaityta.
 

Ka šiuo metu veikiate savo gyvenime? Kokie yra jūsų ateities planai?
Ateityje norėčiau turėti savo kompaniją, o dabar dirbu Pietų Karolinos universitete. Vis dar šiek tiek žaidžiu krepšinį, žinoma, nerungtyniauju jokiame klube. Taip pat treniruoju ir padedu treniruoti profesionalius atletus, krepšininkus, kurie žaidžia Europoje ir NBA. Dirbau su tokiais žaidėjais kaip Renaldo Balkmanas, Devanas Daunisas, Carlosas Powellas, Brandonas Wallace'as, Dominique'as Archie ir kai kuriais kitais jaunesniais krepšininkais.
 

Pokalbio pradžioje lietuviškai atsakėte „taip“. Ar mokate daugiau žodžių? Galbūt galėtumėte ką nors pasakyti lietuviškai?
(Pateikiame neredaguotą pašnekovo sakinį) Taip, aš atsimenu daug žodžių. Aš gyveno dvejus metus Lietuva ir dėka Stepo Barbrauskus mokymo mane. Aš buvau pasirengęs žaisti Rytas, bet Vainauskas nenorėjo, man nebereikia.
 

Ką norėtumėte perduoti Lietuvos krepšinio gerbėjams?
Tiesiog leiskite žmonėms žinoti, kad man labai patiko Lietuvoje praleistas laikas. Kai čia žaidžiau, rungtyniavau iš visų jėgų. Nebuvau idealus žaidėjas, bet augau ir tobulėjau. Linkiu Lietuvai viso ko geriausio. Jūsų šalį visada laikysiu savo antraisiais namais. Labai ačiū! (pokalbio pabaigoje Lucasas padėkojo lietuviškai – aut. past.).