Lietuvos dviratininkams pasaulio treko čempionate Kopenhagoje nekeliamas tikslas iškovoti medalių,didžiausios viltys siejamos su sprinterėmis
Geriausius Lietuvos dviračių treko meistrus dabar galima pamatyti Panevėžyje, kur jie rengiasi kovo 25 d. Kopenhagoje prasidėsiančiam pasaulio čempionatui. Jame dar bus rungtyniaujama pagal senąją programą, o nuo rudens prasidėsianti atranka į Londono olimpines žaidynes jau vyks pagal naująją. Čempionato išvakarėse pakalbinome Lietuvos dviračių treko rinktinės vyriausiąjį trenerį panevėžietį Antaną Jakimavičių.
Tik kovo 10 d. rinktinė sugrįžo iš treniruočių stovyklos Kroatijos, kur kilometrus skaičiavote plente. Kaip pasitreniravote?
Kroatijoje treniravosi ir moterys, ir vyrai, vieni - 1,5 mėnesio, o kiti – vieną mėnesį. Oro sąlygos leido gerai padirbėti, nors didelio karščio ir nebuvo. Sugrįžus iš Kroatijos, dvi dienas dviratininkai pasitreniravo plente, o nuo kovo 12 d. pedalus mina treke.
Čia pat ir pasaulio dviračių treko čempionatas, ar sportininkai jau įgijo gerą sportinę formą?
Apie ją kol kas nieko negaliu pasakyti - su mumis nebuvo mokslininkų, kurie mus tikrintų. Tos sportinės formos gal ir nėra geros, reikia greičio. Kopenhagoje gal bus greitesni tie, kurie treniruojasi, esant dideliems karščiams. O pas mus Panevėžio dviračių treke šaltoka, vos 12 laipsnių, paprašiau, kad areną pašildytų. Tačiau šildymas dabar labai brangus. Kopenhagoje nekeliame sau tikslo laimėti medalių, bet stengsimės pasirodyti kuo geriau. Jei laimėsime apdovanojimų – džiaugsimės, o jei nepasiseks – per daug neliūdėsime. Didžiausias viltis siejame su Dmitrijaus Leopoldo treniruojamomis sprinterėmis, ypač su Simona Krupeckaite. Geros sportinės dar formos nėra įgijusi persekiotoja V.Sereikaitė, tačiau jos nesistengiame forsuoti. Kiekvienais metais juk negali iš čempionatų grįžti su medaliais. Keičiasi dviračių treko programos, mūsų pagrindinis tikslas - Londono olimpinės žaidynės, stengsimės pelnyti kuo daugiau kelialapių.
Šiemet treke mažai rungtyniavote, ar tai neatsilieps jūsų rezultatams?
Mūsų visos treniruotės – kaip varžybos. Labai daug treniruojamės, pratybos niekuo nesiskiria nuo varžybų. Suaugusiųjų rinktinėje jau turiu 8 žmones, o dar jaunimas auga.Turime subūrę gerą trenerių komandą – man padeda D.Leopoldas ir Aleksandras Mitunevičius, jaunimo ir jaunių rinktinių vyr. treneriai klaipėdietis Vaclovas Šiugždinis ir panevėžietis Algimantas Buividas. Labai noriu, kad po truputį didesnį meistriškumą pasiektų mūsų vyrai, tačiau kol kas sekasi sunkiai. Ir trenerius, ir sportininkus reikia įtikinti, kad Belgija nereikia žavėtis.
Kuriose rungtyse per pasaulio čempionatą dalyvaus Lietuvos dviratininkai?Sprinte startuos Simona Krupeckaitė ir Gintarė Gaivenytė, 500 m distancijoje teisę dalyvauti yra iškovojusi ir Vilija Sereikaitė,. Bet jai šios lenktynės sutampa su 3 km asmeninėmis persekiojimo lenktynėmis - Vilija dalyvaus pastarosiose. 3 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse dar startuos Aušrinė Trebaitė ir tikriausiai Vaida Pikauskaitė. 3 km komandinėse persekiojimo lenktynėse ketvirtoji kandidatė yra Svetlana Pauliukaitė. Grupinėse lenktynėse tikriausiai dalyvaus A. Trebaitė. Vyrų grupėje dalyvaus tiktai 4 km komandinių persekiojimo lenktynių kvartetas, nes daugiau kelialapių mūsų dviratininkai neiškovojo. Čempionate rengiasi startuoti Gediminas Bagdonas, Ignatas Konovalovas, Aurimas Varna ir Aivaras Baranauskas. Gaila, kad komandos negali pastiprinti Tomas Vaitkus ir Ramūnas Navardauskas, kurie tomis dienomis atstovaus savo klubams plento varžybose.
Kaip vertinate Kopenhagos dviračių treką?
Trekas puikus, mūsų dviratininkai čia yra dalyvavę Pasaulio taurės varžybose. Jame praėjusiais metais puikiai pasirodė V. Sereikaitė, užėmusi antrą vietą, kuri jai garantavo pergalę bendroje įskaitoje.
Ar Jus tenkina Lietuvos dviračių treko finansavimas šiemet?
Finansavimas normalus, juo nesiskundžiu. Gavome 350 tūks. Lt, nors mažiausiai reikėtų 0,5 mln. Lt. Labai daug pinigų atima skraidymai, dviračių pervežimas, kuris mums - tikra tragedija. Vieno dviračio pervežimas į vieną pusę kainuoja 200 eurų. Dešimt dviračių – jau ir 2 tūkst. eurų. Iš Lietuvos dviračius labai sunku gabenti. Maži lėktuvai jų neima, tenka praeiti kryžiaus kelius. Jeigu nereikėtų daug skraidyti, viskas būtų normalu.