Gūdžiu sovietmečiu sumanęs perplaukti Atlantą nedidele kreiserine jachta „Hermes II“ Bronius Rožinskas tapo pirmuoju šį tikslą įgyvendinusiu lietuviu.
Primirštą Broniaus Rožinsko žygį įprasmino neseniai Klaipėdoje, Danės krantinėje, atidengtas paminklinis knechtas.
Paminklą B.Rožinskui (1912–1968) atidengę buriuotojai prisiminė istorinį, bet dėl įvairių aplinkybių pamirštą jo reisą – buvęs Lietuvos jūrų jachtklubo instruktorius, mokęs jaunimą buriuoti, Lenkijoje statyta nedidele jachta „Hermes II“ dar 1963 m. iš Ščecino uosto leidosi į kelionę per Atlantą.
„Hermes II“ įgula, kurioje buvo ir trys Lenkijos buriuotojai, plaukdama Europos šalių pakrantėmis per penkis mėnesius nusigavo iki Karibų salų, o paskui pasiekė rytinį JAV pakraštį – Majamio uostą Floridoje. Ten atsisveikinęs su bendrakeleiviais B.Rožinskas burių nepadžiovė – su vienu Floridoje sutiktu amerikiečiu buriuotoju Christopheriu de Grabowskiu per Panamos kanalą išsiveržė į Ramųjį vandenyną ir sėkmingai nuplaukė iki vakarinės JAV pakrantės – San Diego uosto Kalifornijoje.
Amerikoje buriuotoją pasitiko tarpukariu į JAV emigravęs jo vyresnysis brolis Adolfas Rožinskas, buvęs vienintelis „Hermes II“ kelionės stebėtojas, koordinatorius ir rėmėjas krante.
Pasilikęs JAV B.Rožinskas svajojo apiplaukti Žemės rutulį, bet svajonės neįgyvendino – užatlantėje sunkiai dirbo, kad išlaikytų šeimą, kol netikėtai sustojo jo širdis. Santa Barbaroje mirusio Lietuvos okeaninio buriavimo pradininko B.Rožinsko palaikai buvo kremuoti, o pelenai, vykdant jo valią, išbarstyti Ramiajame vandenyne.
Siekdamas savo tikslo B.Rožinskas sovietmečiu su šeima repatrijavo į Lenkiją, ten visą užgyventą turtą sudėjo į jachtą ir ryžosi kelionei per Atlantą. Šią idėją buriuotojas subrandino Lietuvoje.
Įamžintas vardas ir žygis
Iškilaus buriuotojo B.Rožinsko vardas Klaipėdoje įamžintas „Rotary“ klubo „Concordia 1826“ iniciatyva, pritariant Lietuvos buriuotojų sąjungai (LBS).
Knechtą (stulpą, prie kurio švartuojami laivai) puošia bronzos plokštė su išgraviruotu „Hermes II“ kelionės maršrutu „Ščecinas–Majamis–San Diegas. 1963–1964“. Apačioje iškalti po šuolio per Atlantą ištarti ir užfiksuoti B.Rožinsko žodžiai: „Šią kelionę atlikau lietuvių tautos garbei.“
Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo sukurtas paminklas pagamintas iš Kuršių marių dugne atrasto didžiulio riedulio, iškelto į krantą žemkasėmis gilinant Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją. B.Rožinsko atminimo įamžintojai įsteigė ir jo vardo medalį „Už okeaninius žygius Lietuvai“. Prie atidengto knechto jis buvo įteiktas šešiems jūrose ir vandenynuose šalį garsinusiems buriuotojams.
Buriuotojo duktė Nijolė Rožinskaitė-Zelwinder, surankiojusi išlikusius dokumentus, laiškus, užrašus, jau anksčiau mėgino įprasminti tėvo atminimą, bet visos jos pastangos atsitrenkdavo į abejingumo sieną. Keli entuziastai buvo pasišovę jachtą „Hermes II“ iš JAV pergabenti į Lietuvą, bet ji sutrūnijo Santa Barbaros uoste.
N.Rožinskaitė-Zelwinder dėkojo visiems, kurie padėjo atgaivinti pamirštą „Hermes II“ žygį: „Mano tėvo palaikai nuskendo vandenyne toli nuo Lietuvos, bet dabar jis vėl sugrįžo į savo gimtinę.“
Pakartojo lakūnų žygdarbį
B.Rožinskas jachta į vandenynų platybes išsiveržė sovietų okupacijos metais. Jo kelionė per Atlantą buvo to meto sensacija, bet Lietuvos gyventojai apie tai nieko nežinojo, nes buriuotojas leidosi į tolimą kelionę iš Lenkijos, tada vadintos „laisviausiu baraku socializmo konclageryje“.
„Nors „Hermes II“ perplaukė vandenyną su Lenkijos vėliava, tas burlaivis buvo registruotas šioje šalyje, tai nė kiek nesumenkina B.Rožinsko nuopelnų Lietuvai, nes jis buvo transatlantinio žygio sumanytojas, organizatorius, jachtos statytojas ir vienintelis savininkas, – per iškilmes pabrėžė vienas paminklo iniciatorių neringiškis buriuotojas Arūnas Burkšas. – B.Rožinsko vardą ir jo žygį ilgai dengė užmaršties dulkės, džiaugiamės, kad jo atminimas įamžintas dabar, kai minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.“
Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui „Hermes II“ reisas priminė lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą. „B.Rožinskas – pirmasis lietuvis, kirtęs vandenyną jūrų keliais. Simboliška, kad jo atminimas įamžintas gražiausioje uostamiesčio promenadoje prie vandens“, – sakė V.Grubliauskas.

Pagerbti iškilūs kapitonai
B.Rožinsko vardo medalis buvo įteiktas kauniečiui kapitonui Ignui Miniotui už pirmojo trijų jachtų („Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“) žygio per Atlantą su trispalve maršrutu Klaipėda–Niujorkas organizavimą (1989). Vėliau I.Minioto vadovaujama jachta „Laisvė“ dar apiplaukė aplink pasaulį.
Medaliu įvertintos klaipėdiečių jachtų kapitonų Osvaldo Kubiliūno ir Stepono Kudzevičiaus pastangos veržtis į pasaulio vandenynus. S.Kudzevičiaus vadovaujamas burlaivis „Lietuva“ pirmasis šalies buriavimo istorijoje apiplaukė Žemės rutulį (1992–1993). Šiems buriuotojams medaliai skirti po mirties.
Danės krantinėje buvo pagerbtas ir šilutiškis Kintų jachtklubo kūrėjas Andrius Varnas. Pasitelkęs į pagalbą dukterį Rasą ir baskų kilmės žentą jis įgyvendino gyvenimo svajonę – paties statyta nedidele jachta „Ragainė II“ per dvejus metus apsuko ratą aplink pasaulį (2008–2010).
Didžiausios Lietuvos jachtos „Ambersail“ kapitonui Linui Ivanauskui, šešis kartus apiplaukusiam buriuotojų Everestu vadinamą Horno kyšulį, medalis įteiktas ir kaip okeaninių žygių vadovui, ir kaip padėka už sėkmingą operaciją gelbstint per audrą prie Horno iš jachtos iškritusį buriuotoją.
LBS viceprezidentas Raimundas Daubaras apdovanotas už „Tūkstantmečio odisėjos“ – buriuotojų žygio aplink Žemės rutulį jachta „Ambersail“ – organizavimą ir už pasaulio lietuvius vienijančias pilietines akcijas.
Neliko pamiršta ir B.Rožinsko duktė N.Rožinskaitė-Zelwinder – ilgametei Detroito lietuvių bendruomenės pirmininkei medalis buvo įteiktas už siekius priminti tėvo kelionę per Atlantą.
Gėlių prie paminklo padėjo buriuotojo sūnus Virginijus Rožinskas, iš tėvo paveldėjęs aistrą buriuoti. JAV gyvenantis inžinierius, daug metų dirbęs Japonijoje, pernai įsigijo 18 metrų ilgio burinį katamaraną, kuriuo perplaukė Atlantą tėvo maršrutu nuo Majamio iki Ščecino. Taip jis paminėjo jachtos „Hermes II“ žygio 55 metų sukaktį.
„Mano tėvui skaudėjo širdį, kad negalėjo plaukti per Atlantą su lietuviška vėliava – buvo priverstas ieškoti kitokios išeities ir bendraminčių“, – priminė N.Rožinskaitė-Zelwinder.
Žygis – lietuvių garbei
Pirmojo lietuvio okeaninio buriuotojo B.Rožinsko likimas susiklostė taip, kad apie jo istorinį žygį žinojome mažiau nei apie Kristupo Kolumbo keliones per Atlantą. K.Kolumbas savo nuotykius ir atradimus aprašė dienynuose, išliko jo laiškai, atskaitos karališkosioms šeimoms. B.Rožinskas irgi pildė dienyną, kuris mįslingai dingo, kai „Hermes II“ įgula pasiekė Floridą. Su šeima 1958 m. repatrijavęs į Lenkiją lietuvis įtarė, kad dokumentus galėjo pasisavinti šlovės troškę bendražygiai.
Jachtos „Hermes II“ sutiktuvės Majamyje irgi buvo dvejopos: Lenkijos buriuotojus pasveikino JAV gyvenantys jų tautiečiai. Su šios šalies vėliava plaukusią įgulą Baltuosiuose rūmuose priėmė tuometis valstybės prezidentas Johnas Kennedy – buvęs karo laivyno karininkas.
B.Rožinskas pateko į JAV lietuvių glėbį, kurie jį Niujorke, Los Andžele, Čikagoje sveikino kaip pirmąjį tautos didvyrį, įveikusį Atlantą jūrų keliais. Po karo Detroite įsikūręs jo brolis A.Rožinskas ne tik akylai stebėjo, bet ir iš savo kišenės rėmė „Hermes II“ kelionę.
Sklaidant B.Rožinsko laiškus nekyla jokių abejonių, kas buvo tikrasis jachtos savininkas, vadovas, žygio sumanytojas ir organizatorius. Apie tai liudija to meto publikacijos išeivijos leidiniuose. Įspūdingą B.Rožinsko jachtos „Hermes II“ kelionę iš socializmo lagerio pastebėjo ir didžioji JAV žiniasklaida. Nuplaukęs iki Amerikos krantų jis tiesiai šviesiai deklaravo savo odisėjos tikslus: „Aš, lietuvis Bronius Rožinskas, gerbdamas ir mylėdamas savo tautą ir tėvynę Lietuvą, pasiryžau perplaukti Atlantą nuosava jachta „Hermes II“... Pasiekiau Floridą, iš ten – per Panamos kanalą, Ramųjį vandenyną į Los Angeles. Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei.“
B.Rožinskas ketino plaukti per Atlantą vienas, bet Lenkijos valdžia palaikė jį keistuoliu ir neleido – buriuoti jūrose tokia jachta kaip „Hermes II“ pagal ano meto saugios laivybos taisyklės buvo leidžiama ne mažesnei kaip keturių žmonių įgulai.
Iš Vilniaus krašto kilę B.Rožinsko žmonos giminaičiai gyveno Lenkijoje. Trakuose dirbusiam lietuviui, su šeima legaliai persikėlus gyventi į kaimyninę šalį, Ščecinas buvo tik laikina stotelė prieš šuolį per Atlantą. Žmona Regina vyro užmojų nežabojo, nors į kelionę buvo sudėtos visos jų santaupos.
Vėliau sužinojęs, kad B.Dacko Lenkijoje pasiskelbė kaip už viską atsakingas jachtos „Hermes II“ žygio organizatorius ir vienvaldis lyderis, pasipiktinęs B.Rožinskas puolė rašyti prisiminimus, bet jų nebaigė – išliko tik juodraščiai. Ilgainiui jo vardas pamirštas ir išeivijoje.
Anais laikais Lietuvos buriuotojai neiškišdavo nosies į Baltiją. Maži burlaiviukai malėsi siauroje Klaipėdos uosto protakoje, pasienio užkardų zona paverstose Kuršių mariose buriuoti buvo uždrausta – sovietų kariškiai akylai stebėjo, kas vyksta krante ir ant vandens. Trakuose ir Klaipėdoje dirbęs Lietuvos jūrų jachtklubo instruktorius B.Rožinskas su savo auklėtiniais išvykdavo tik į SSRS buriavimo varžybas Taline, Leningrade, Sočyje, Nikolajeve.