Daugkartinis SSRS automobilių lenktynių čempionas Vytautas Tarailė didžiausią rankinio titulą iškovojo sulaukęs solidaus amžiaus.
„Aš ir dabar žaidžiu rankinį“, – sako rugpjūčio 26 d. 70-metį šventęs Lietuvos vyrų rankinio lygoje žaidžiančios Vilniaus „Šviesos“ komandos vadovas Vytautas Tarailė.
Bene didžiausias V. Tarailės laimėjimas rankinio aikštėje pasiektas jau sulaukus solidaus amžiaus. 2003 m. jis su Vilniaus komanda laimėjo Europos veteranų žaidynių auksą.
Bet dar didesnių aukštumų jis pasiekė visai kitoje sporto šakoje. V. Tarailė keturis kartus buvo TSRS automobilių žiedinių lenktynių čempionas.
Sportas, mokslas ir darbas
1948 m. gimęs Varėnos valsčiuje esančiuose Kukliuose, kur ir baigė keturias pradinės mokyklos klases, su sportu Vytautas susipažino pradėjęs lankyti Valkininkų vidurinę mokyklą. Pirmoji sporto šaka buvo rankinis, vėliau lydėjęs jį visą gyvenimą.
Automobilių sportas į V. Tarailės gyvenimą atėjo kur kas vėliau, nors techniką jis mėgo nuo vaikystės: „Mamytė sakydavo: „Dar į mokyklą nepradėjęs eit, pradėjai remontuoti dviratį.“
Sulaukęs 15-os V. Tarailė išvyko į Vilnių. „Baigiau aštuonias klases Valkininkuose ir tėtis pasakė: „Gana tų mokslų, reikia eiti užsidirbti duoną.“ Tėvai tuo metu gyveno labai vargingai. Pavėlavau stoti į technikumus, teko stoti į profesinę mokyklą Vilniuje, šaltkalvio specialybę. Taip pat iš karto nuėjau į vakarinę mokyklą, į devintą klasę. O, kadangi Valkininkuose nuo penktos klasės žaidžiau rankinį, tai ir Vilniuje greitai įsitraukiau į rankinio komandą.
Be to, dar teko krauti anglis Panerių gatvėje, kad užsidirbčiau kokią kapeiką. Tėvai atsiųsdavo tris rublius ir lašinių paltį. Taip ir užaugau. Kai mokiausi 11 klasėje, jau dvejus metus buvau dirbęs gamykloje. Iš 11 klasės mane paėmė į kariuomenę. Išėjau iš mokyklos lapkričio mėnesį, grįžau į ją taip pat lapkričio mėnesį, tik po dvejų metų. Grįžęs taip pat dirbau, sportavau ir mokiausi. Ir visur suspėdavau. Tokio jau charakterio buvau“, – apie jaunystę pasakoja V. Tarailė.
Baigęs vakarinę vidurinę, jis įstojo į Vilnius universitetą. Ir dar penkerius metus žaidė rankinį universiteto komandoje.
Pirmiausia patraukė ralis
Nors V. Tarailė žinomas kaip žiedinių lenktynių pilotas, su automobilių sportu pažintį pradėjo nuo ralio.
„Lietuvoje tuo metu buvo daug puikių ralistų: Stasys Brundza, broliai Girdauskai, Olekos. Pradėjau žiūrėti ralio varžybas. Taip mane ir pritraukė. Ir, baigdamas universitetą, labai užsidegiau sudalyvauti automobilių ralyje. Susipažinau su Jurgiu Šiaudkuliu. Jis tada dirbo susivienijime „Medis“ direktoriaus pavaduotoju. Pirmą kartą gyvenimą sėdau į jo automobilį kaip šturmanas. Kalėm į pušį, sudaužėm mašiną – toks buvo mano pirmas krikštas. Tada pasakiau sau, kad daugiau niekas manęs nevežios, aš važinėsiu pats“, – prisimena jubiliatas.
Pirmas V. Tarailės sportinis automobilis buvo trečio modelio „Žiguliai“, kurį anksčiau vairavo legendinis lenktynininkas S. Brundza. „Norėjo automobilį nurašyti, išprašiau, kad duotų man susiremontuoti. Tada jau dirbau automobilių parduotuvėje, labai daug žinojau apie detales“, – pasakoja veteranas.

Lemtingi 1976-ieji
Su buvusiu S. Brundzos automobilių 1976 m. V. Tarailė startavo žiedinėse lenktynėse.
Tais pačiais metais baigėsi V. Tarailės rankininko karjera. Tiesa, ir šios sporto šakos jis nepaliko. Tapo rankinio teisėju. Su švilpuku rankinio aikštelėje praleido net 15 metų.
„Teko teisėjauti ir Sovietų Sąjungos čempionate, aišku, ir Lietuvos čempionatuose. Aš juk, kaip automobilininkas, turėjau lenktynių ir treniruočių mašinas. Todėl manimi užkimšdavo visas skyles, kai reikėdavo kur toliau važiuoti: į Klaipėdą, Šiaulius. Sėdu ir važiuoju. Taip ir buvo, kad žiemą teisėjavau rankinio varžybose, o vasarą važinėjau žiedu.“
1994 m. ne be aktyvaus V. Tarailės dalyvavimo buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje senjorų rankinio klubas. Jis 2003 m. tapo Europos žaidynių rankinio čempionu.
Du titulai per dieną
Automobilių sporte V. Tarailė keturis kartus tapo TSRS čempionu. Jis – vienintelis automobilių lenktynininkas Sovietų Sąjungoje, sugebėjęs per vieną dieną laimėti du aukso medalius.
„Kai pradėjau važinėti, J. Šiaudkulis jau tapo TSRS čempionu. Aš užsibrėžiau tikslą tapti sporto meistru. Kai šį tikslą pasiekiau, nutariau, kad man būtinai reikia tapti Sąjungos čempionu, kad pavyčiau Jurgį. O kai tapau čempionu, jis čempionu tapo antrą kartą. Aš antrąkart tapau čempionu, jis – trečią... Ne, galvoju, Jurgį reikia aplenkti.
Tada susitvarkiau dvi mašinas. Ir startavau A standarto ir A-5 klasėse. A-5 klasėje pirmas etapas buvo Kijeve, antras – Rygoje. Kas Rygoje bus pirmas, tas ir čempionas. Laimėjau Kijevo etapą. Po to ir Rygoje laimėjau A standartinės klasės varžybas. Mano pagrindiniai konkurentai rusai nutarė neleisti man važiuoti antrų lenktynių – A-5 klasės.
Susirinko visų respublikų, Maskvos ir Leningrado atstovai balsuoti. Rusija, Maskva ir Leningradas balsavo neleisti, o visos kitos respublikos – kad reikia leisti važiuoti tam žmogui, kuris Kijeve laimėjo pirmąją vietą. Taip per vieną dieną laimėjau du TSRS aukso medalius“, – prisimena savo didžiausių laimėjimų dieną V. Tarailė.
Sumažino apsukas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis lenktyniauti ėmė rečiau. Rankinį vis dar pažaidžia kas savaitę.
„1992 m. sudalyvavau varžybose Čekijoje. Dalyvavau ir Lenkijos čempionate, ir Lietuvoje varžiausi. Dar Palangoje su „Peugeot“ 1000 km lenktynėse važiavau. Rankinį irgi žaidžiu visą laiką. Veteranų klubui vadovavimą perleidau Mindaugui Grigoniui, bet kiekvieną sekmadienį visi sueiname ir pažaidžiame“, – sako veteranas.
V. Tarailė neliko nuošalyje ir tada, kai kūrėsi Lietuvos rankinio lyga.
„Edis Urbanavičius buvo jos valdybos pirmininkas, o aš – direktorius. Klubų vadovai ir treneriai manęs labai nemėgo, nes už visus nusižengimus baudžiau. Bet visus vienodai. Tad pirmi metai buvo labai sunkūs. O jau antraisiais visi buvo priversti pasitempti, nes suprato, kad nuolaidų nebus, ir viskas buvo labai gerai. Ketverius metus atidirbau, traukinį ant bėgių pastatėme ir važiuokite“, – pasakoja V. Tarailė.
Dabar jis yra Vilniaus „Šviesos“ komandos vadovas. „Pastaruoju metu vis laimime Lietuvos čempionato medalius. Bet dėl ateinančio sezono pasakiau: manęs jau netenkina tokie rezultatai ir sidabras. Pavasarį pamatysime, ar pavyks įgyvendinti naują tikslą“, – drąsiai į ateitį žvelgia veteranas.