Su „Žalgiriu“ – koja kojon

Vilniaus dirbančiųjų sporto klubų sąjunga (DSKS) „Žalgiris“ savo istoriją skaičiuoja nuo 1992 m., kai, nutrūkus finansavimui iš Lietuvos profesinių sąjungų tarybos, buvo nuspręsta įkurti Vilniaus dirbančiųjų sporto kubų sąjungą „Žalgiris“. 

Tuo metu veikė penki miesto sporto klubai: „Kuro aparatūra“, „Tinklas“, „Kamanės“, „Žuvėdra“ ir „Energetikas“. Visi jie pritarė naujos sporto organizacijos kūrimui. DSKS „Žalgiris“ pirmininku išrinktas Romualdas Budrionis. Rugpjūčio 9 d. jam sukanka 75-eri.
 

Iš Utenos rajono Suolelių kaimo kilęs R. Budrionis sportuoti pradėjo besimokydamas Utenos 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Pasirinko sportinį ėjimą, iškovojo ne vieną titulą įvairaus amžiaus varžybose. 
 

Savo darbo karjerą Romualdas pradėjo 1961 m. Vilniaus lokomotyvų remonto depe kaip šaltkalvis. Dirbo ir sportavo. Bet netrukus dėl ligos baigė ėjiko karjerą. Tačiau su sportu neišsiskyrė – pradėjo slidinėti, bėgioti krosus. 

„Baigus Geležinkeliečių mokyklą, ketverius metus reikėjo dirbti. Pamačiau, koks sunkus yra šis darbas, visą dieną būdavau tepaluotas, todėl nutariau lankyti A. Vienuolio vakarinę vidurinę mokyklą ir ją baigiau dirbdamas. 1965 m. įsidarbinau Vilniaus trikotažo fabrike „Vilija“. Jame dirbo apie 500 žmonių, buvau atsakingas už darbuotojų gamybinę mankštą. Penkerius metus dirbau kaip sporto metodininkas, dar ir pats sportavau – slidinėjau, žaidžiau stalo tenisą. Burdavau fabriko komandas dalyvauti įvairiose Vilniaus mažųjų kolektyvų varžybose“, – prisiminė R.Budrionis. 

1969 m. Romualdas gavo kvietimą dirbti Vilniaus miesto komjaunimo komiteto Gynybinio masinio ir sporto skyriaus vedėju. Tačiau prasidėjo įvairiausi skundai, klausimai, kaip R. Budrionis gali dirbti komjaunimo komiteto skyriaus vedėju, jei yra tremtinio sūnus. Vienus metus dar šiaip taip pavyko išsisukti, o antraisiais po dar vieno skundo – teko palikti šį darbą. 

Teko ieškotis naujo darbo, ir jį 1971 m. rado Vilniaus „Žalgirio“ sporto taryboje. Nuo to laiko R.Budrionis ir yra susijęs su šia draugija. 

Kokias tradicijas puoselėja DSKS „Žalgiris“? – paklausėme R. Budrionio. 

Stengiamės, kad mūsų tradicijos nesikeistų. Taikomės prie Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žiemos ir vasaros sporto žaidynių. 
 

Rengiame krepšinio, tinklinio, stalo teniso, šachmatų ir šaškių varžybas. Išaiškiname stipriausias komandas, kurios atstovauja miestui finalinėse „Žalgirio“ draugijos žaidynėse. 

Pagal draugijos nuostatus, žalgiriečių žaidynių stalo teniso varžybose dalyvauja trys mūsų komandos. Žiemos žalgiriadoje dalyvauja mūsų slidininkai, kalnų slidininkai.

Praėjusiais metais žalgiriečių žiemos žaidynėse dalyvavo 85 mūsų sportininkai, 2016 m. – 77, 2015 m. – 52. 

Besirengdamos vasaros žalgiriečių žaidynėms, DSKS „Žalgiris“ tinklinio varžybose dalyvauja 10–12 vyrų komandų, o moterys nuo 2004 m. jėgas bando legenda tapusio Lietuvos moterų tinklinio rinktinės vyr. trenerio, buvusio „Žalgirio“ sporto draugijos pirmininko pavaduotojo, Stepono Batoro taurės, kurią įsteigė „Žalgirio“ sporto draugija, varžybose. 

Jose žaidžia devynios komandos. Viename pogrupyje rungtyniauja dirbančiųjų, o kitame – studenčių ir moksleivių komandos. 

Vyrų krepšinio ir tinklinio varžybų finalus teko nukelti į šių metų sausio pabaigą. Mat nuo praėjusių metų, įsikūrus „Sekmadienio lygai“, kur krepšinio varžybos vyksta penkiose grupėse ir žaidžia net 169 komandos, iškyla problemų, kaip nesutrukdyti vieni kitiems rengti varžybų. 

Praėjusiais metais įsikūrė ir VšĮ „Terrasport“, kuri su miesto tinklinio federacija rengia lygos varžybas. Jose žaidžia 25 moterų ir 40 vyrų komandų. 

2017 m. pirmą kartą surengėme moterų DSKS „Žalgiris“ krepšinio turnyrą, o šiemet jis vyks balandžio mėnesį. 

Vis populiaresnis tampa mūsų masinis bėgimas „Aplink Žaliuosius ežerus“, skirtas Valstybės dienai ir Žalgirio mūšio metinėms paminėti. Jis šiemet surengtas 39-ą kartą. 

2017 m. mūsų vidaus renginiuose, o jų yra 14, neskaitant žalgiriados, dalyvavo apie 1 400 žmonių. 

Mūsų dirbantieji mėgsta ne tik žaidimų sporto šakas, bet ir šaškes, šachmatus, stalo tenisą. 

Įvairiuose renginiuose namie ir užsienyje sėkmingai dalyvauja moterų krepšinio klubas „Svaja“, vadovaujamas DSKS „Žalgiris“ valdybos narės Ramunės Gilienės. Džiaugiamės „Kuro aparatūros“ klubo (prezidentas Juozas Girdauskas) tinklininkais. Jie porą metų iš eilės tapo „Žalgirio“ draugijos žaidynių čempionais. Gražių pergalių pasiekia „Laimos“ klubo (prezidentė Rūta Maslauskienė) tinklininkės. Populiarus plaukimo sporto klubas (prezidentas Michailas Romanovskis), rengiantis plaukimo į Naujuosius metus varžybas. Aktyvus „Energetiko“ sporto klubas (prezidentas Arvydas Sedekerskis), kuris, nors ir neturi didesnio meistriškumo sportininkų, galinčių dalyvauti „Žalgirio“ žaidynėse arba festivalyje „Sportas visiems“, bet rengia daug savo varžybų. Jų žaidynėse – futbolo, stalo teniso, šaškių, šachmatų, krepšinio, tinklinio, kitų sporto šakų varžybos. 


 

Pagal 25 metų rezultatus, geriausio klubo titulą laimėtų pasaulio ir Europos krepšinio veteranių čempionės „Kamanė“. O pagal pastaraisiais metais iškovotas pergales pirmosios vietos nusipelnytų krepšinio klubas „Svaja“. 
 

Nario mokesčio iš sporto klubų nerenkame, nes dauguma jų yra „Žalgirio“ sporto draugijos nariai. Gyvename iš patalpų nuomos, 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, rėmėjų, kurie mums padeda organizuoti masinius renginius, taip pat ir bėgimą „Aplink Žaliuosius ežerus“. 
 

Daug metų teikiame įvairius projektus Vilniaus miesto savivaldybei bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui. Finansiškai mums padeda ir „Žalgirio“ sporto draugija. Ji įsteigia taures, skiria tikslinę paramą programoms įgyvendinti, nemokamai leidžia naudotis sporto sale. Nepaisant to, sporto bazė vis dėlto yra nemažas mūsų rūpestis. To mums už ačiū niekas neduoda. Tačiau atskirose sporto bazėse treniruojasi klubų sportininkai. 

Turime gerų žmonių, kurie mums neatsuka nugaros. Geranoriškai mažojo futbolo varžybas padeda surengti Kęstučio Paknio vadovaujama Vilniaus futbolo mokykla ir Fabijoniškių mokykla, vadovaujama direktoriaus Vyto Karsoko. 

Ne. Kaip buvęs „Žalgirio“ Vilniaus miesto tarybos pirmininkas ir ją reorganizavus bei funkcijas perėmus DSKS „Žalgiris“, šiame poste aš nuo 1972-ųjų.
 

Amžius, žinoma, taria savo žodį. Dėl jo ir krūvio atsisakiau pretenduoti į „Žalgirio“ draugijos prezidiumą, delegavome gerokai jaunesnį A. Sedekerskį. Savo kėdės DSKS „Žalgiris“ nesilaikau, ją bet kada galiu užleisti. Veiksni yra mūsų valdyba. Du kartus per metus renkamės, aptariame ir tvirtiname biudžetą, varžybų kalendorių, aptariame iškilusias problemas, pasidžiaugiame laimėjimais. Klubo valdyboje užaugo ir įgijo daug patirties J. Girdauskas, A. Sedekerskis, R. Gilienė, klubuose yra puikių vadovų, kurie bet kada mane gali pakeisti