Ieties metikė Indrė Jakubaitytė dalyvavo Londono olimpinėse žaidynėse, o dabar į olimpiadą nori nuvažiuoti su savo auklėtiniu.
Daugkartinė šalies čempionė kaunietė Indrė Jakubaitytė jau 13 metų dirba trenere, bet atsisveikinti su ieties metimu 42-ejų sportininkė nežada.
„Lietuvoje ietininkių tėra vos kelios, o aš esu sveika, netraumuota, niekas neplyšta, nes gerai pažįstu savo kūną ir žinau, kaip su juo reikia elgtis. Manau, kad ieties metimo sektoriuje dar reikia jaunimui kvėpuoti į nugarą.
Tuo pačiu noriu padėti Livetai Jasiūnaitei, kuri ketvirtus metus yra Lietuvos ieties metimo lyderė. Man išėjus, ji sektoriuje liktų viena, neturėtų jokios konkurencijos. Sportininkę treniruoja Teresė Nekrošaitė, ji anksčiau treniravo ir mane. Jaunam žmogui reikia užleisti savo vietą, bet jį reikia ir palaikyti, kad sektoriuje nereikėtų kovoti pačiai su savimi“, – sako I. Jakubaitytė.
Gausi titulų kolekcija
I. Jakubaitytei priklauso ir puikus 63 m 65 cm rezultatas. Tačiau jis oficialiai nebuvo paskelbtas Lietuvos rekordu, nes tos varžybos, kuriose sportininkė taip toli švystelėjo ietį, neatitiko visų Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos reikalavimų.
Vis dėlto jis buvo pripažintas tolimiausiu Lietuvos ieties metikių rezultatu istorijoje.
Šiemet per Lietuvos lengvosios atletikos taurės varžybas Utenoje I. Jakubaitytė numetė ietį 54 m 86 cm ir pralaimėjo tik L. Jasiūnaitei (57 m 96 cm).
„Dirbant trenere ir savo auklėtiniams skiriant didelį dėmesį, nėra lengva varžytis sektoriuje ir toli mesti. Žinodama, kad man jau ne 20 metų, stengiuosi pajausti, ką galiu padaryti geriausiai“, – teigia I. Jakubaitytė.
2012 m. ji dalyvavo Londono olimpinėse žaidynėse, atstovavo Lietuvai trijuose pasaulio ir trijuose Europos čempionatuose. Buvo įvykdžiusi ir Pekino olimpinių žaidynių A normatyvą, bet į olimpiadą nevažiavo, vietą turėjo užleisti Ingai Stasiulionytei. Tą laikotarpį ji prisimena nenoriai: „Likau Lietuvoje, turėjau išsilaižyti visas žaizdas ir parodyti savo charakterį. Mano svajonė vis dėlto išsipildė – dalyvavau Londono olimpiadoje.“
Dėmesys daugiakovininkams
Dabar I. Jakubaitytė treniruoja daugiakovininkus, taip pat atskirų rungčių sportininkus. Toks buvo jos sprendimas, kai baigė tuometę Kūno kultūros akademiją. Ir šis pasirinkimas nebuvo netikėtas.
Mat, kai dar gyveno Švėkšnoje, jos treneris Medardas Urmulevičius jaunuosius sportininkus rengė daugiakovės principu.
Pasak patyrusios lengvaatletės, daugiakovė – rungtis, kur galima lengviau įvykdyti normatyvus, jeigu, žinoma, tinkamai paruoši kūną ir įskiepysi gerą techniką. Asmeninių rungčių normatyvai aukšti ir kasmet didėja. Užsiimdamas dešimtkove, jeigu nepasiseka vienoje rungtyje, gali atsigriebti kitoje.
„Pasaulyje ir Europoje jaunimas nemiega, smarkiai patobulėjusios technologijos, mūsų jaunimui taip pat reikia užšokti ant to arkliuko ir išnaudoti visus savo gebėjimus“, – įsitikinusi I. Jakubaitytė.
Jos grupėje treniruojasi pasaulio ir Europos jaunimo bei jaunių čempionatų dalyviai Lietuvos daugiakovės rekordininkas Matas Adamonis ir Edgaras Benkunskas. Vaikinai šiemet per treniruočių stovyklą Portugalijoje gerai padirbėjo ir dar labiau sustiprėjo. Indrė į treniruočių stovyklą išvežė dar kelis jaunuosius sportininkus. Jei jie įstos studijuoti į aukštąją mokyklą Kaune, galės tapti jos auklėtiniais.
„Jie abu visada įvykdo savo amžiaus grupių normatyvus. Tai mano patys geriausi auklėtiniai. Ankstesniais metais mano grupėje treniruodavosi 20–25 sportininkai, o dabar ugdau daugiau nei 10 didesnio meistriškumo lengvaatlečių. Grupėje visada vyksta atranka, joje lieka patys geriausi, darbščiausi, kantriausi ir stipriausi. Pagrindiniai kriterijai – mokiniai turi nebijoti laimėti ir pralaimėti“, – aiškina I. Jakubaitytė
Indrės grupėje yra ir pačių jauniausiųjų, tačiau apie juos kol kas nekalba. Sako, kad reikia palūkėti, nes jaunimas greitai nosį užriečia ir po to greitai pradingsta. Na, o trenerei norisi talentus išlaikyti, išpuoselėti ir išsaugoti, kad jie patektų į suaugusiųjų elitą.
Daugkartinė Lietuvos ieties metimo čempionė pripažįsta, kad trenerės darbas jai tinkamas ir dėl grafiko – jeigu nereikia dirbti su jaunimu, Indrė 9 val. ryto eina į stadioną ir pasportuoja, pamėto ietį. Po to grįžta į namus, viską susitvarko ir po pietų jau pati treniruoja.
Olimpietė puikiai sutaria su savo buvusiomis varžovėmis Rita Ramanauskaite ir Terese Nekrošaite: „Mes esame ir kolegės, ir draugės. Darniai sutariame ir ugdome jaunąsias atžalas. Teresė užaugino Ritą, o dabar treniruoja Livetą Jasiūnaitę.“
Įnoringa rungtis
Didžiausia I. Jakubaitytės svajonė – su savo išugdytu auklėtiniu dalyvauti olimpinėse žaidynėse: „Matyti savo jaunimą tokio lygio varžybose būtų mano didžiausia svajonė ir laimėjimas.“
Didžiausias viltis ji sieja su dešimtkovininkais, nors grupėje treniruojasi ir būsimų septynkovininkių. Tačiau jos dar yra jaunos, tik pradeda savo sportinę karjerą.
„Kol nerasiu tikro, tipinio ieties metiko, tol netreniruosiu šios rungties sportininkų. Gali tekti laukti ir daug metų, bet mane papildo auklėtiniai, nes daugiakovės programoje yra ir ieties metimas.
Stengsiuosi pasiekti, kad jie mestų toliau nei tikrieji ieties metikai. Žinoma, 80–90 m jie nenumes, bet švystelėti daugiau kaip 60 m gali. Tik jie turės įvaldyti tinkamą ieties metimo techniką. Ieties metimas – įnoringa lengvosios atletikos rungtis, joje tikrai yra kas veikti“, – tvirtina I. Jakubaitytė.
Alfredo Pliadžio nuotr.