Sporto žvaigždės - pavyzdys mokiniams

Projekto "Ateities čempionai" metu sporto žvaigždės skatina jaunimą rinktis aktyvesnį gyvenimo būdą. Neseniai buvo paskelbtas konkursas „10 žingsnių, kaip tapti čempionu“ visiems šalies moksleiviams. 

Apie tai, kaip trijų kartų čempionių: krepšininkės Jurgitos Štreimikytės-Virbickienės, dviratininkės Simonos Krupeckaitės ir bėgikės Eglės Balčiūnaitės bei bendrovės „Vesiga“ vadovo Sauliaus Grinkevičiaus iniciatyvą priėmė viena Lietuvos mokyklų pasakoja Kauno Palemono vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja ekspertė, Kauno miesto kūno kultūros mokytojų asociacijos pirmininkė Rita Agurkienė.
 

Kaip vertinate konkurso, kurio metu Lietuvos moksleiviams siūloma pateikti savo viziją, ko reikia imtis, siekiant tapti čempionu, paskelbimą Lietuvos mokykloms?

Kiekviena nauja idėja, kuria siekiama skatinti aktyvesnę vaikų gyvenseną, yra itin reikalinga ir reikšminga, nes kokybiško vaikų užimtumo problematika yra labai opi šiais laikais. Atsižvelgiant į tai, džiugu matyti tokių iškilių sportininkių iniciatyvą pakeisti esamą situaciją. Vertinu jų žingsnį itin palankiai.

Žymiosios čempionės pasirinko šiuolaikišką ir patrauklią jaunimui sportiškumo skatinimo formą, nes akcentuojami ne tiek fiziniai sporto teikiami privalumai, kiek reikšmingi įgūdžiai vaiko raidai, asmenybės formavimuisi ir pan. Tai puikiai atsispindi ir projekto šūkyje – „paskatinkite vaikus sportuoti – jie pasieks daugiau“. Visiškai sutinku su šia mintimi.
 

Kuo, jūsų manymu, išsiskiria konkursas „10 žingsnių, kaip tapti čempionu“?

Šis konkursas skatina moksleivius mąstyti. Mes,kūno kultūros mokytojai, šiuo atžvilgiu galime tik paskatinti juos dalyvauti, tačiau čempioniškos vizijos išgvildenimas lieka moksleivių rankose.
 

Kaip šį konkursą priėmė moksleiviai, ar jie atpažįsta projektui „Ateities čempionai“ apsijungusias sportininkes J.Štreimikytę-Virbickienę, S.Krupeckaitę ir E.Balčiūnaitę?  
Tarp daugybės mokinių visuomet atsiranda savanorių naujai veiklai, tačiau siekiant, kad tokio pobūdžio konkurse dalyvautų ne atskiri mokiniai, o klasės, svarbu yra mokytojų raginimas, iniciatyva diskutuoti, ieškant geriausių „atramos taškų“ bei padrąsinti moksleivius.

Savaime juk niekas neatsiranda. Pastebėjau, kad itin daug moksleivių suskubo pasidomėti konkursu specialiame internetiniame tinklalapyje, manau tai tikrai labai šaunu.
 
Atsakant į klausimą dėl sportininkių žinomumo, jas puikiai atpažįsta dauguma mokinių.


 

Ar žinomų sportininkių autoritetas įkvepia jaunimą sportiškesnei bei aktyvesnei gyvensenai?

Tie sportininkai, kurie pasiekia reikšmingas pergales yra matomi bei žinomi. Jei prie viso to, jie dar ir kalba protingai, bendrauja su visuomene, dalinasi savo įspūdžiais, patirtimi ir pan., jie tampa itin artimi ir net kopijuojami. Puikus to pavyzdys būtų Žydrūnas Savickas, Virgilijus Alekna bei visos „Ateities čempionai“ projekto sportininkės. Žinoma, populiariausia tarp vaikų sporto šaka yra krepšinis. Pas mane mokėsi mergaitės, kurios viską žinojo apie populiariausius krepšininkus bei berniukai, kurie buvo tikri futbolo gerbėjai, o kai  kurie jų net mėgdžiodavo žymių futbolininkų šukuosenas ar net judesius. Tai nemažai pasako apie žymių sportininkų daromą įtaką jaunimui. Savo autoritetu, manu, jie tikrai gali įtaigiau pasiekti augančią kartą.
 

Kokias vaikų sportiškumo tendencijas per pastaruosius metus galėtumėte išskirti?

Kalbant apie vaikų domėjimąsi sportu, verta pastebėti, kad didėja sferų, kuriose norima varžytis, kiekis. Vaikai nori vis platesnio spektro varžybų, pradedant krepšiniu, tenisu ir baigiant šachmatais. Sportinių varžybų ir konkursų labiausiai nori berniukai. Mergaitės yra tiek pat aktyvios iki maždaug septintos klasės. Vėliau mergaičių domėjimasis apsistoja ties grožiu, figūra ir sveikata.
 

Tuo tarpu, kalbant apie fizinę būseną, bendroji moksleivių ištvermė ir jų sveikatos rodikliai yra tikrai suprastėję. Tai kelia didelį susirūpinimą bei verčia ieškoti sprendimų, keičiant tokias tendencijas. Manau, kad sportinę veiklą reikėtų labiau individualizuoti ir tokiu būdu kovoti su bene opiausia problema moksleivių tarpe – smuktelėjusiu jų pareigingumu. 

Kokia vaikų užimtumo, sportiškumo situacija yra jūsų mokykloje? Ar jūsų mokykloje vaikai yra sportiški? 

Manau, kad taip. Vaikai žaidžia futbolą, krepšinį, daug vaikšioja, kai kurie bėgioja bei lanko sporto klubus ar aktyvaus turizmo būrelius. Vis dėlto, šiuo metu judėjimo intensyvumas yra žemesnis ir  viskas atliekama neskubant, daugiau savo malonumui.
 

Su kokiomis problemomis susiduriate skatindami vaikus sportuoti? 

Tiek su asmeninėmis, vaikų tingumu bei pirmenybės teikimu kompiuteriniams žaidimams, tiek ir išorinėmis – pradedant socialine padėtimi ir baigiant draugų bei šeimos daroma įtaka.
 

Kaip tokiu atveju motyvuojate moksleivius sportuoti?

Stengiuosi apeiti vaikučių tingumą susiedama sportą su sveikata ir gražiu judesiu. Tiesa, visiškai ignoruojančių judėjimą yra tik vienetai. Mums dažnai pavyksta derinti aktyvumą su įdomia veikla. Vaikai rodo didesnį susidomėjimą tarpklasinėms varžyboms ir draugiškoms varžyboms su kitų mokyklų bendraamžiais, kuriose mokau garbingai ir kilniai kovoti, taip pat, juos domina sveikatingumo žygiai su įvairiais žaidimais.
 

Kokį patarimą duotumėte tėvams, norintiems motyvuoti savo atžalas imtis sportiškesnės veiklos?

Norėčiau patarti akcentuoti sportininkų turimus privalumus. Svarbu, kad vaikai suprastų, kad sportas yra puikus būdas priartėti prie taip vertinamų sportininkų, būti panašiais į juos, taigi būti stipresniais, taiklesniais, greitesniais ir net išvaizdesniais  su daug naujų draugų.
 

Kokias savybes, jūsų manymų, turėtų turėti savo gyvenimo čempionai?

Mano manymu, aktyvumas, užsibrėžto tikslo siekimas ir garbingumas yra vienos išskirtiniausi čempioniškų savybių.