Tenisininkas Laurynas Grigelis išplėšė Lietuvai pergalę Deviso taurės turnyre ir akimirksniu tapo žinomas. Kas šis jaunasis tenisininkas?
Ar Laurynas Grigelis, laimėjęs lemiamą mačą su Danu Evansu ir išplėšęs Lietuvai pergalę Deviso taurės turnyre: Lietuva - D.Britanija - 3:2, mintimis jau nuklysta į Airiją? "Dar ne, bandau šia pergale atsidžiaugti", - šypsosi tenisininkas, tik vėlyvą pirmadienio naktį drauge su komandos draugais baigęs švęsti istorinę pergalę. "Jaučiuosi fantastiškai, pažiūrėjau, visi laikraščiai rašo - dar taip nėra buvę. Mačiau, kad ir Italijoje spauda rašo, jog lietuviai nukalė anglus - juk treniruojuosi Italijoje", - kitą dieną po pasibaigusio turnyro dar šviežiomis emocijomis dalijosi nauja Lietuvos teniso žvaigždė.
Laimėti padėjo atsipalaidavimas
Paprašytas prisiminti mintis ir nuotaikas, lydėjusias dar prieš turnyrą, Laurynas pasakojo: "Maniau, kad lietuviai gali laimėti 3:2, neabejojau, kad Ričardas tikrai laimės du mačus. O pats galvojau, kad turėsiu atiduoti viską, jog nors tą vieną mačą laimėčiau. Taip ir įvyko".
Tai buvo pats ilgiausias mačas, kurį kada nors L.Grigeliui teko žaisti – 4 valandos. Pirmąkart jis žaidė ir penkis setus. "Pajusti nuovargį nebuvo laiko - publika buvo tokia, kad nebuvo kada galvoti apie tai. Galvojau tik, kaip iškovoti tašką". Laimėti lemiamą kovą L.Grigeliui padėjo atsipalaidavimas: "Prieš pirmą mačą buvau daug labiau susinervinęs, įtampa buvo didžiulė. Prieš antrą mačą abu treneriai, Remigijus Balžekas ir Willjamas Rota, su kuriuo dirbu nuo 2008 m. rugsėjo, sakė: eik į aikštę ir pabandyk pasilinksminti, pabandyk žaisti dėl publikos. Išėjau užsivedęs, kovojau dėl kiekvieno kamuolio ir laimėjau. Laimėti padėjo atsipalaidavimas". „Jis nejautė tokio spaudimo, kaip penktadienį. Jau žaisdamas dvejetus šeštadienį, Laurynas atsipalaidavo ir mėgavosi žaidimu. Kai tu mėgaujiesi tuo, ką darai, įtampos nebelieka. Tai vienas geriausių jo maču, bet ne dėl rezultato, o dėl to, kad jis žaidė išdidžiai. Puiki savaitė, puikus savaitgalis“, - kalbėjo L.Grigelio treneris W.Rota.
Po istorinės pergalės Laurynas dalijo teniso gerbėjams autografus. Išmoko juo raityti jau anksčiau, tačiau tiek daug pasirašinėti teko pirmą kartą. "Gal kokį šimtą išdalijau", - šypsosi ir prisipažįsta, jo turėjo sprukti nuo gerbėjų, nes jau ir taip vėlavo į nugalėtojo spaudos konferenciją. "Net riešo traumą gavo", - patenkintas auklėtinio sėkme juokiasi šalia sėdintis treneris italas W.Rota. "Nesitikėjau, kad taip bus", - švyti patenkintas ir Laurynas.
Italijoje - šešeri metai
Laurynas jau šeštus metus gyvena ir treniruojasi Italijoje. Kartu su savo tėveliais įsikūrė 50 km nuo Milano esančiame nedideliame, puspenkto tūkstančio gyventojų turinčiame Bruzaporto miestely, Bergamo provincijoje. Kai Laurynas išvažiavo į Italiją, jam tebuvo trylika, tad kartu su sūnumi išvažiavo ir mama, vėliau prisijungė ir tėtis. "Pradžia nebuvo lengva, - prisimena L.Grigelis. - Buvau jaunas, pripratęs prie namų, keisti vietą nelengva. Bet dabar tikrai džiaugiuosi, kad tėveliai taip nusprendė", - džiaugiasi tėvų pasiaukojimu dėl jo karjeros sūnus.
Kodėl Italija? "Prieš septynerius metus nuvažiavome mėnesiui ar dviem pasitreniruoti į Italiją kartu su trenere Valdone Pavilionienė ir dar viena mergaite. Po to ji gavo traumą ir trenerė nusprendė padaryti poros metų pertrauką. Taip likau be trenerės. Maniau, kad kilti aukštyn Lietuvoje būtų buvę sunku. Su tėveliais išsiuntinėjome elektroninius laiškus į Angliją, į Italiją, kitur. Kadangi Italijoje jau buvau lankęsis, jie buvo suinteresuoti, kad atvažiuočiau", - savo kelią į Italiją, kur tobulėja ir toliau siekia teniso aukštumų, prisiminė lietuvis.
Su šeima įleidęs šaknis Italijoje, į gimtąją šalį Laurynas parvyksta retai. "Praėjusiais metais buvau Lietuvoje tik pavasarį ir gal po penkerių metų pertraukos visi grįžome švęsti Kalėdų ir Naujų metų". Gyvendamas Italijoje iš Klaipėdos kilęs Laurynas kartais pasiilgsta lietuviško maisto, pavyzdžiui, cepelinų. Galėtų mama jų išvirti, tačiau Italijoje nėra grietinės, kuria mėgsta pagardinti cepelinus tenisininkas: "Man patinka valgyti su grietine, o kadangi jos Italijoje nėra, tai ir cepelinų nevalgau. Kai grįžtų į Lietuvą, būtinai jų pavalgau. Šiandien pirmą kartą cepelinų valgiau", - pasibaigus Deviso taurės turnyrui, prieš antradienio skrydį į Italiją mėgstamu patiekalu dar spėjo pasimėgauti tenisininkas. Pasiūlė paragauti šio tradicinio lietuviško patiekalo ir į Lietuvą jį atlydėjusiam treneriui Willjamui Rotai. "Man pasakojo, kad tai bulvės su mėsa viduje, tačiau tos bulvės neatrodo kaip bulvės", - nesusižavėjo auklėtinio mėgstamu patiekalu pirmą kartą mūsų šalyje apsilankęs treneris. "
Klasės draugų nepažįsta
Pagrindinė priežastis apsilankyti gimtinėje - egzaminai. Mokosi jis neakivaizdiniu būdu - internetu, o metų pabaigoje reikia laikyti egzaminus. Aštuoniolikmetis Laurynas - vienuoliktokas. Praėjusius mokslo metus, dalyvavęs daugybėje turnyrų, tenisininkas praleido: "Reikėjo daug treniruotis, buvo daug turnyrų. Tad kam mokytis blogai? Nusprendžiau, metus praleisti". Beje, dabartinių savo bendraklasių Laurynas net nėra matęs - iki dešimtos klasės mokslus krimtęs vienoje mokykloje, dabar perėjo į kitą, kad galėtų baigti dvylika klasių.
Kas geriau sekasi L.Grigeliui - mokytis ar žaisti tenisą? "Sakyčiau, žaisti tenisą. Na, gal koks septintukininkas, aštuntukininkas esu. Geografija patinka, matematika. Į mokslus labai netraukia, bet vis tiek reiks studijuoti", - įvertina savo laimėjimus moksle. Ką studijuos ateityje, šiandien Laurynas dar negalvoja: "Bandysiu baigti 12 klasių, gauti atestatą, žiūrėsiu, kaip seksis žaisti tenisą. Jeigu neblogai, gal moksluose padarysiu pauzę kelerius metus, o po to jau stosiu mokytis toliau", - rimtai apie profesionalaus tenisininko karjerą mąsto jaunasis sportininkas.
Šuolis aukštyn – per 1000 vietų
Tenisą Laurynas žaidžia nuo šešerių metų. "Tėvelis perskaitė žurnale, kad renkama teniso grupė. Neužsiiminėjau jokiu sportu, eiti į krepšinį, tad nutarėm pabandyti kažką naujo. Nuėjau, patiko, pradėjau truputį geriau žaisti ir užsikabinau rimčiau", - apie pirmąją ir vienintelę savo sporto šaką pasakoja Laurynas.
Įprastinė L.Grigekio diena praktiškai visa skirta treniruotėms. "Pradedam nuo 9 valandos ryto ir dirbam iki kokios 12.30 val. Po to pertrauka, tada treniruotė nuo 14.30 val. iki 18 val. Žaidžiam ne tik tenisą, bet užsiimu ir fiziniu pasirengimu", - dėsto tenisininkas. Jis prisipažįsta, kad nors tenisas ir mėgiamas žaidimas, treniruotės kartais pabosta: "Ko gero, tai normalu, kaip kad atsibosta eiti ir į darbą bet kuriam kitam. Apskritai manau, kad dirbu dabar labai gerai, kad tik jokių traumų nebūtų".
2009 m. sezonas L.Grigeliui įsiminė kaip itin sėkmingas. Buvo daug gražių pergalių, laimėjo savo pirmąjį turnyrą, beje, vykusį Anglijoje. "Nugalėjau daug gerų žaidėjų, kurie reitinge buvo antrame ar trečiame šimtuke. Praėjusį sezoną pradėjau užimdamas 1500 poziciją ATP reitinge, o šiuo meu esu 519 vietoje", - akivaizdžiu šuoliu aukštyn džiaugiasi jaunuolis. Dabar svarbiausias mačas L.Grigeliui - pergalė Deviso taurės turnyre. "Tokios dar nėra buvę, ir dar - savų žiūrovų akivaizdoje".
Vienetai – įdomiau, dvejetai - linksmiau
Kad aukštesnes pozicijas ATP reitinge užimantys tenisininkai L.Grigeliui įveikiami, matėme ir Deviso taurės turnyre: pralaimėjęs Jamsui Wardui pirmąją turnyro dieną, Daną Evansą, kuris tuo metu reitinge buvo269 pozicijomis aukščiau, jis įveikė gražioje ir dramatiškoje kovoje. "Man labiau patiko žaisti su D.Evansu, nes jis buvo parankesnis varžovas - leido atakuoti ir žaisti taip, kaip man patinka", - sakė Laurynas.
Stiprioji jo, kaip tenisininko, pusė, mano pats sportininkas, padavimai ir žaidimas iš kairės pusės: „Iš kairės vakar, manau, žaidžiau puikiai, bet dar galima pagerinti. Silpnoji pusė? Susitvarkyti su jauduliu, kuo mažiau aikštėje apie tai galvoti ir žaisti mėgaujantis". Sekmadienio mače savo silpnąją pusę L.Grigeliui pavyko įveikti: „Dėkui ir publikai, kad taip palaikė. Kai šitaip publika palaiko ir užveda, nesijaučia ir nuovargio".
Stebint tokiam žiūrovų būriui, kiek buvo susirinkę Vilniuje, jaunasis tenisininkas žaidė pirmą kartą. Tiesa, Lauryno tėvų tarp jų nebuvo – jie liko Italijoje. Prieš tai L.Grigelis savo jėgas buvo išbandęs tik 300 teniso mėgėjų akivaizdoje: "Todėl penktadienį įeiti į aikštę buvo labai sunku. Prieš 1500 žiūrovų ne taip lengva žaisti". Visa laimė, kad šie žiūrovai buvo savi: "Pavyzdžiui, jeigu būtume žaidę Anglijoje, geriau būtų buvę žaisti be žiūrovų. O namie geriau, kai jų yra, kai jie palaiko", - publikos dėmesį jau spėjo įvertinti tenisininkas.
Išbandę jėgas žaisdamas ir vienetus, ir dvejetus, sportininkas prisipažįsta, jog žaisti vienam jam įdomiau: "Sudėtingiau žaisti vienetus - aikštėje esi vienas, dėl to ir įtampa didesnė. Žaidžiant dviese, atsakomybė tenka komandai, dviem žmonėms. Dvejetus žaisti linksma – juk esi dviese". L.Grigelis su Dovydu Šakiniu nusiteikęs tapti stipriausiu Lietuvos dvejetu: "Bandysim, neblogai sutariame su juo aikštelėje, kodėl gi ne? Žaidėme tik antrą kartą - pirmą kartą buvom žaidę gal 2008 m. Vilniuje, todėl, manau, pasirodėme labai puikiai".
Ir jau atsisveikinant, Laurynas paklausė manęs: „O galite padėkoti? Noriu padėkoti masažuotojui Mariui, fizinio parengimo treneriui Sauliui, kapitonui, Remigijui, visiems žaidėjams, kad buvo labai gera atmosfera, rakečių tempėjams, Teniso sąjungai, personalui ir visai publikai, kuri sukūrė puikia nuotaiką. Dar noriu padėkoti komandai, su kuria dirbu - treneriui Willjamui ir kompanijai „Futures talent", kuri Italijoj man padeda. Taip pat kamuolių padavinėtojams, teisėjams – padėkokite visiems, kuriems galite…“ - pergalę iškovojęs jaunasis tenisininkas dėkingumu tryško visiems.