70-metį švenčiantis Vytautas Juozas Kirkliauskas net 46 metus atidavė tinklinio trenerio darbui Kaune. Tarp jo auklėtinių buvo ir Žydrūnas Ilgauskas.
Birželio 6 d. 70-metį švenčiantis Vytautas Juozas Kirkliauskas per savo karjerą treniravo Kauno miesto vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo ir vyrų rinktines, kurios iškovodavo čempionų titulus arba tapdavo prizininkėmis, su kolegomis ruošė ir Lietuvos jaunių vaikinų rinktines, kurios rungtuniavo buvusios Sovietų sąjungos varžybose, o atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę – Europos čempionatuose.
Praeityje jo auklėtinis Arūnas Beinoravičius žaidė legendinėje Vilniaus „Kuro aparatūros“ komandoje, o du V.J.Kirkliausko mokiniai – Lukas Gudas ir Jonas Rakickas – šemet su Marijampolės „Sūduva“ tapo Lietuvos čempionais, įsitvirtino šalies vyrų rinktinėje.
Net keturis kartus – 1999, 2000, 2001 ir 2006 metais V. J. Kirkliauskas laimėjo Lietuvos „Geriausio trenerio“ konkursą, kurį organizuoja Lietuvos tinklinio federacijos jaunių komisija.
Nuo 1967 m. iki 2013 m. treneris teisėjavo aukščiausio rango Lietuvos moterų ir vyrų salės bei paplūdimio tinklinio čempionatuose. Buvo skiriamas vyriausiojo teisėjo pareigoms. Šią veiklą sustabdė amžiaus cenzas (65-eri), tačiau savo pamėgtą veiklą su švilpuku V. J. Kirkliauskas tęsia. Savaitgaliais talkina moksleivių varžybose ir jau aštuntą sezoną teisėjauja Kauno tinklinio mėgėjų lygoje (KTML).
Kas sutrukdė pasiekti pusės šimtmečio ribą Kauno sporto mokykloje?
Mylimą darbą tęsti dar norėjau, bet nukrito ūpas. Daugelį dešimtmečių stipriausiai Lietuvoje Kauno tinklinio mokyklai, gimusiai iš Kompleksinės sporto mokyklos, vadovavo tinklinio specialistai – Algirdas Berūkštis, vėliau Romualdas Magelinskas, po jo Vytautas Margevičius. Tačiau Lietuvos nepriklausomybės metais miesto sporto reformatoriai mokyklą panaikino – sujungė gimnastikos, plaukimo ir tinklinio mokyklas į vieną, atsirado nauja vadovė. Pasijaučiau ten svetimas.
Buvę vadovai patys treniravo moksleivius ir gerai suprato, koks nelengvas trenerio darbas, kai reikia susirinkti penktokus ir treniruoti juos iki 12-tos klasės. Treneris pirmiausiai privalo būti fanatiškai atsidavęs darbui. Nemažai specialistų greitai atsikando šios duonos, pasitraukė iš darbo. Su berniukais ilgiau dirbo Michailas Nikitinas, mano auklėtiniai - Regimantas Jagentavičius ir Renaldas Nauckūnas. Kartu su manimi išliko tik Rimgaudas Ungurys. Šiuo metu berniukus sėkmingai treniruoja dvi moterys - Jolita Kontvainienė ir Rūta Skorupskienė.
Dabar mokykla dar padidinta - prijungta ir lengvoji atletika, ir turi naują pavadinimą – "Startas". Naujas ir direktorius – Mantas Raila. Susipažinau su juo sporto salėje, vykstant tarptautiniam 28-ajam turnyrui Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai pažymėti. Nustebau, nes ankstesnė mokyklos vadovė tinkliniui neteikė dėmesio. Šiam turnyrui pradžią davėme abu su V. Margevičiumi, o taurę padovanojo Kauno Šaulių sąjunga.
Ar reikėjo ypatingų gebėjimų sudominti vaikus, kai tinklinio ir krepšinio salių durys pastate buvo viena šalia kitos?
Ieškojau būdų kaip privilioti, nes surinkus naujokus pirmai treniruotei, nemažai perspektyvių aukštaūgių prarasdavau. Nudžiugau, kai lankantis treniruotes sūnus Deividas į 1976 m. gimusių vaikinų komandą atsivedė metais vyresnį draugą Žydrūną Ilgauską. Bet Žydrūnas po dviejų treniruočių pakeitė duris ir tapo krepšinio legenda. Duris iškeitė daugelis vaikučių, o galėjo šviesti tinklinio žvaigždėmis. Dažnai tekdavo eiti į namus įtikinėti tėvus, o šie atsakydavo: "Nenori vaikas, nenorim ir mes, nepopuliarus ir mažai žinomas sportas". Dabar tėvai galvoja kitaip, nes šalyje klesti paplūdimio tinklinis, kurį pradėjau Kaune kartu su savo mokytoju, buvusiu dėstytoju docentu Vytautu Jankumi, kai iš Pasaulio paplūdimio tinklinio čempionato Brazilijoje, pirmą kartą dalyvavę, grįžo kaunietis Saulius Ligeika ir vilnietis Jonas Kvedaravičius. Jie parvežė aikštelę žyminčias linijas ir žaidimo kamuolį, supažindino su taisyklėmis. Turėdamas tinklinio Nacionalinio teisėjo kategoriją, net 12-ka metų savaitgaliais vykau į Palangą. Aikštelėse prie jūros kartu su Audroniumi Maciumi vykdėme Lietuvos moterų ir vyrų čempionatus.

Su išlikusiais moksleiviais pergalių iškovoti pavykdavo?
Džiūgavau jau po metų darbo patekęs su pirmojo rinkimo 1957-1958 m. gimusių berniukų komanda į Lietuvos finalines varžybas, vykusias Palangoje lauko aikštelėse. Kai kurie - Rolandas Pakulis, Rimvydas Mogenis, Igoris Pantelejevas, Aleksandras Volobujevas (šiemet įkurtos Kauno vyrų komandos trenerės asistentas) žaidžia senjorų komandose, o buvusios Sovietų Sąjungos čempionas Romanas Ašmys, turi parako ir iki šiol rungtyniauja KTML. Po dviejų metų Lietuvos jaunių vicečempionais tapo 1960 m. gimę vaikinai – Gintaras Aukštakalnis, Vitalijus Reinikovas, Raimundas Liekis, Kęstas Žliobas, Sigitas Vilčinskas, LSU dėstytojas doc. Aurelijus Zuoza, fizinio lavinimo mokytojas Regimantas Jagentavičius . Pakvipo auksu ir džiūgavome po dvejų metų, kai Lietuvos jaunių čempionų titulus iškovojo 1961-62 m. gimusių žaidėjų komanda (Arūnas Beinoravičius, Giedrius Rimdeika, Sigitas Kvedaras, Artūras Tarutis, Arvydas Mackevičius, Romas Bartusevičius, Gediminas Bartašiūnas, Valentinas Smerdovas). Labai norėjau aukso dar ir dėl to, kad tik taip galima buvo pasikelti atlyginimą. Tiesa, tik dviems metams.
O kaip su atlyginimu po to?
Trenerio uždarbis sporto mokykloje daug nuo ko priklauso, todėl šiuo darbu nesižavi ir baigusieji LSU. Geriau treniruoti jau paruoštus žaidėjus. Atlygis rūpėjo ir dėjau visas pastangas kiek išgalėdamas jį pasididinti. Su komandomis vykau į kontrolinius turnyrus. Ruošiau, kad jos, Lietuvos čempionatų finaluose, stovėtų ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio. Tai pavyko padaryti 1962, 1963, 1970, 1973, 1975, 1976, 1983, 1984, 1985, 1986, 1989, 1999 m. gimusiems vaikinams. Per savo rankas praleidau per 500 moksleivių, treniravau 28 komandas. Kai kurios iškovodavo Lietuvos čempionų titulus, kitos prizininkų medalius. Tituluočiausia - 1970 m. gimusių tinklininkų komanda (Audrius Gargasas, Aidas Kupčinskas, Artūras Šimukonis, Artūras Želvys, Ernestas Trapulionis, Gediminas Melieška, Laimis Snieška, Renaldas Nauckūnas, Marius Domskis), kuriai pavyko kas dvejus metus laimėti Lietuvos vaikų, jaunučių ir jaunių pirmenybių auksą. Nuo jos pradėjau treniruoti ir Lietuvos rinktines. Man padėjo treneriai Romas Kryževičius, Kęstutis Mazgelis, Genadijus Pušnovas. Visų komandų rezultatais buvau patenkintas ir apgailestavau, kai mokiniai baigdavo 12-tą klasę ir su jais tekdavo atsisveikinti. Nuriedėdavo net ašara.
Kodėl su dvyliktokais tekdavo atsisveikinti?
Tokie buvo sporto mokyklų nuostatai, tokie jie ir dabar. Tradiciškai kasmet vyksta merginų ir vaikinų sporto mokyklos abiturientų išleistuvių renginiai S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos aktų salėje. Dabar ši graudi ceremonija pratęsta dvejiems metams, nes jau nebe moksleiviai, bet tarifikuoti mokykloje, gali dalyvauti jaunimo čempionate.
Užsiminėte apie KTML. Ar joje su auklėtiniais dalyvavote?
Taip, bet tik kartą, tėvų lėšomis. 2014-2015 m. C lygos pirmenybėse iškovojome Mažąją taurę. Ši klestinti mieste lyga jau aštuntąjį sezoną užbaigė atviras miesto pirmenybes (dalyvauja Marijampolė, Kėdainiai, Alytus, Jonava, Kazlų Rūda) tikrai aukštame lygyje, nes patirties ir išradingumo nestokojantis KMTL prezidentas Esmiraldas Sliežauskas kasmet ją tobulina. Neatsisako ir mano pagalbos.
Tai dabar visa širdimi su KTML-u?
Kol išgaliu, padėsiu, nes prisižadėjau prezidentui. Teisėjaudamas lygoje susitinku su savo auklėtiniais, žaviuosi jų tobulėjimu. Savo pagalbą visada teiksiu ir toliau Lietuvos tinklinio federacijos, sporto mokyklos, Kauno miesto moterų komandų "La vita volley", "Cukrainis", net Druskininkų ir Marijampolės organizuojamuose renginiuose.
Ar lieka laisvu savaitgalių?
Beveik nebelieka, nes daug renginių savaitgaliais Kauno apskrityje vykdo niekada nepavargstantis LTOK Kauno skyriaus pirmininkas, Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas. Kasmet vykstu į Marijampolę, ten padedu pagrindiniam organizatoriui, buvusiam galiūnų rekordininkui, broliui Alvydui ruošti tradicinius tarptautinius galiūnų turnyrus. Pernai įvyko 25-asis.