Ateitis svarbiau už dabartį

Viceprezidentės pareigas toliau eis Milda Laurutėnaitė, dekano – Algimantas Gudiškis, sekretorės – Nijolė Sližauskienė. Į LOA tarybą išrinkti: Povilas Tamošauskas, Steponas Gečas, Vida Vencienė, Elena Puišienė, Česlovas Garbaliauskas, Edgaras Abušovas ir Jonas Varkulevičius. Į revizinę komisiją – Teresė Bitienė, Ramunė Motiejūnaitė ir Paulius Motiejūnas. 
 

Lietuvos olimpinės akademijos ataskaitos ir rinkimų suvažiavimas vyko Vilniaus pedagoginio universiteto centrinių rūmų aktų salėje, jame dalyvavo 95 balso teisę turintys delegatai ir 19 svečių. Suvažiavimas prasidėjo olimpiniu himnu ir VPU studentų dainių ir šokių ansamblio (vadovė – Jolanta Sadauskienė) pasirodymu. Įžanginį žodį tarė LOA prezidentas profesorius, akademikas Povilas Karoblis, kuris akcentavo, kad visų mūsų brangiausias turtas yra mokslas.
 

„Lietuvos olimpinė akademija – tai patyrimo mokykla, kurioje galima daug ko išmokti. Mus vienija bendri interesai ir atėjo metas įgyvendinti naujas iniciatyvas ir idėjas“, - kalbėjo P. Karoblis. Sveikinimo žodį taręs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas dėkojo visiems olimpinės šeimos nariams už atliktus darbus šalies sporto labui ir linkėjo, kad ši graži veikla būtų ir toliau tęsiama bei puoselėjama.
 

SPRENDIMAS. LTOK vadovas A. Poviliūnas pasidžiaugė, kad 2010 m. buvo labai sėkmingi Lietuvos atletams. „Mūsų sportininkų pelnyti medaliai per pastaruosius porą metų pasaulio bei Europos čempionatuose leido italų mokslininkams prognozuoti, kad per Londono olimpines žaidynes mūsų olimpinė delegacija pelnys 7 medalius: 1 aukso, 1 sidabro ir 5 bronzos“, - kalbėjo A. Poviliūnas. Jis pasidžiaugė ir mūsų jaunųjų sportininkų pasiekimais per I olimpines jaunimo žaidynes Singapūre bei užimta aukšta 19-ąja vieta tarp 205 nacionalinių olimpinių komitetų komandų.
 

Salėje pasigirdo plojimai. „Nežinau, ar kada nors bus pakartoti šie rezultatai“, - sakė A. Poviliūnas. Kalbėdamas apie italų mokslininkų prognozuojamus septynis medalius, LTOK vadovas pabrėžė, kad bus reikalinga papildoma parama Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatams. Suvažiavimo dalyvius A. Poviliūnas informavo, kad LTOK priėmė principinį sprendimą dėl kitų, atrankos į olimpines žaidynes, metų – jeigu bus toks pats finansavimas, koks buvo šiemet,  LTOK pasiryžęs sportininkams skirti pinigų iš rezervo, kuris yra kaupiamas dalyvavimui Londono olimpinėse žaidynėse.
 

A. Poviliūnas akcentavo, kad nuo 1992 m. Lietuvos sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse finansuoja ne valstybė, o LTOK. „Per ketverius metus sukaupiame lėšų dalyvavimui žaidynėse, mūsų atletai yra gražiai aprengti, nuvežti ir parvežti tiktai LTOK sąskaitą“, - sakė A. Poviliūnas. Antras priimtas sprendimas ir prioritetas – sporto medikų, masažuotojų, ir sporto mokslininkų dar aktyvesnis įtraukimas į rinktines, dalyvaujant pagrindinėse atrankos varžybose bei mokomosiose treniruočių stovyklose.  
 

LTOK prezidentas džiaugėsi, kad sparčiai per pasaulį žengia Lietuvos kilnaus žaidimo komiteto prezidento daktaro Arvydo Juozaičio ir klaipėdiečio skulptoriaus Vytauto Karčiausko idėja olimpinių žaidynių sostinėse pastatyti skulptūras-medžių simbolius, įkūnijančius dvi pasaulines XXI amžiaus idėjas – olimpines žaidynes ir gamtosaugą. Tarptautinis olimpinis komitetas labai susidomėjo šituo projektu ir jau kitą dieną, po LOA suvažiavimo, gruodžio 4 d., A. Juozaitis bei LOA dekanas A. Gudiškis išvyko į P. Afriką, į olimpinį kultūros ir švietimo kongresą, kurio metu pratęsė tos idėjos pristatymą platesnei auditorijai.  
 

AKADEMIKAS. Naujuoju Lietuvos olimpinės akademijos akademiku buvo inauguruotas Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas, LKKA socialinių mokslų daktaras, 61-erių metų Česlovas Garbaliauskas, kuriam buvo įteiktos akademiko regalijos. Praeityje jis – puikus rankininkas, Lietuvos čempionas, šalies rinktinės žaidėjas (1968-1973 m.), sporto meistras.
 

Dabar – žinomas sporto organizatorius, pedagogas, sporto mokslininkas, mokslų daktaras. Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas (nuo 1990 m.), Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) Vykdomojo komiteto narys (nuo 2004 m.), Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU) Kontrolės komisijos narys (nuo 2007 m.).
 

Č. Garbaliausko kvietimu, du kartus Lietuvoje viešėjo FISU prezidentas G. Kilianas, kuris Lietuvoje žada lankytis ir kitąmet, kai Kaune vyks SELL sporto žaidynės ir bus surengta pirmoji tarpkontinentinė universitetinio sporto konferencija. Č. Garbaliausko vadovaujami studentai sportininkai puikiai pasirodo per SELL sporto žaidynes, pasaulio studentų vasaros universiadas.


 

„Dėkodamas už šį garbingą apdovanojimą, suvokiu, kad šis apdovanojimas priklauso ne man vienam, o visam Lietuvos universitetiniam sportui. Be bendrų visų šalies universitetų sporto centrų, rektoratų bei sporto federacijų ilgamečio kryptingo darbo, mes nebūtume tiek pasiekę. Lietuvos olimpinė akademija atkreipė dėmesį į mūsų ilgametę ir kryptingą veiklą ir pasiektus rezultatus. Studentų sportas - iš tiesų didelė jėga, tik ją būtina surasti, ugdyti, užtikrinant kruopštų darbą, įsisavinant olimpines idėjas ir tautos siekius“, kalbėjo Č. Garbaliauskas.
 

Pasak jo, studijos ir sportas turi būti susietos su olimpizmo vertybėmis visais studento mokymosi ir gyvenimo tarpsniais. „Lietuva yra labai maža, todėl kiekvieną talentingą studentą sportininką turime vertinti ir puoselėti. Tai mes turime daryti visi drauge, vieningai. Tik suvienijusi visų pastangas, mūsų studentija pasiekė gražių laimėjimų“, - kalbėjo naujasis LOA akademikas.
 

Č. Garbaliauskas jau gyvena pirmąja tarkontinentine universitetinio sporto konferencija, kurioje dalyvaus FISU vadovai ir visų penkių pasaulio kontinentų universitetinio sporto lyderiai. Bus diskutuojama apie universitetinį sportą, tariamasi apie įvairių sporto šakų tarpkontinentines universitetų taurės varžybas, svarstoma galimybė ir perspektyvos sukurti pasaulio universitetų sportinės veiklos reitingą.
 

„Kas svarbiausia, kad šios unikalios universitetinio sporto vystymosi idėjos sklinda iš Lietuvos. Iš mažos, bet ambicingos šalies. Šioms idėjoms pritaria šiuolaikinis universitetinio sporto pasaulis bei Lietuvos universitetinio sporto bendruomenė“, - sakė Č. Garbaliauskas.

Daug gražių žodžių naujajam LOA akademikui skyrė suvažiavimą sveikinę VPU ir VGTU rektoriai Algirdas Gaižutis ir Romualdas Ginevičius, LKKA Senato pirmininkas Aleksas Stanislovaitis.
 

APDOVANOJIMAI. Netrūko apdovanojimų iškiliausiems Lietuvos olimpinės akademijos nariams. LOA garbės nario regalijos buvo įteiktos Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro metodininkei Nijolei Sližauskienei ir Lietuvos olimpinės akademijos direktorei Jūratei Vainilaitienei. Naujų LOA narių ženkliukai buvo įteikti Ritui Vaiginui, Valentinui Paketūrui, Juozui Šalkauskui, Juozui Skyriui, Broniui Pliavgai, Ryčiui Rimgailai, Danieliui Radžiukynui, Elvyrai Veblienei ir kt.  Buvo pasveikinti jubiliejus šventę Anatolijus Pocius, Irma Braškienė, Janis Grinbergas, Vytautas Briedis, Ona Babonienė ir Vytautas Kuklys.    
 

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis KKSD  apdovanojimus įteikė Janinai Brundzienei, Pranui Majauskui, Ramunei Žilinskienei, Algimantui Gudiškiui ir kt., LTOK prezidentas A. Poviliūnas ir generalinis sekretorius Vytautas Zubernis LTOK apdovanojimus - Olegui Batutučiui, Daliai Rakauskienei, Jonui Varkulevičiui, Helenai Vaicekauskienei, Vladui Janiūnui ir kt., LSSA prezidentas Č. Garbaliauskas už olimpinių idėjų skleidimą akademiniam jaunimui apdovanojimus įteikė R. Ginevičiui, A. Gaižučiui, Audroniui Vilkui, Vytautui Žeimantui, Daivai Majauskienei, Povilui Tamošauskui ir kt.
 

Įteikęs apdovanojimus, KKSD generalinis direktorius K. Rimšelis sakė, kad pagrindinė ir esminė LOA užduotis – olimpinės idėjos ir olimpinių vertybių propagavimas. Jis dėkojo akademijai už veiklą, LTOK prezidentui A. Poviliūniui už paramą, rengiant olimpiečius ir gerus rezultatus, visiems žmonėms, kurie buvo pagerbti už gerą darbą. 
 

„Lietuva iš tikrųjų yra olimpinė šalis ir jinai man visiškai nėra maža. Jinai yra didelė. Ir jeigu paskaičiuotume, kiek olimpinių apdovanojimų tenka šimtui tūkstančių gyventojų, Lietuva patektų į pasaulio valstybių dešimtuką, išstumdama tokias šalis, kaip Amerika, Kinija, Rusija. Manau, kad bus ką nusiųsti į Londono olimpines žaidynes ir džiaugiuosi mūsų jaunųjų sportininkų pasiektais rezultatais per I pasaulio jaunimo olimpines žaidynes Singapūre - matau jaunimą, kuris ir toliau garsins mūsų šalies vardą“, - kalbėjo K. Rimšelis.
 

Suvažiavime nemažai gražių žodžių nusipelnė Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras, vadovaujamas Onos Babonienės. Jam tenka pats didžiausias krūvis, organizuojant šalies olimpinį mokinių festivalį.
 

PRANEŠIMAS.  Po pertraukos ataskaitą už praėjusį laikotarpį skaitė LOA prezidentas P. Karoblis. Jis kalbėjo apie tai, kad olimpinis sąjūdis, olimpinės žaidynės, olimpinis švietimas yra amžini, skirti dorai ugdyti žmogų, sporto ir kultūros, mokslo ir sveikatos jungčiai. „Mums būtina prikelti senovės antikos kultūros kilnumą, pasiaukojimo patriotizmą, pasiryžimą aukotis dėl sporto meno, sveikatos ir rungtyniavimo džiaugsmo. Jau per 20 metų pramintas olimpinio švietimo takas, būtina tvirčiau žengti kitą pažinimo žingsnelį. Svarbiausia - surasti naują olimpinio švietimo minties energiją ir orientuoti į ateitį“, - kalbėjo pranešėjas.

P. Karoblis atkreipė dėmesį į tai, kad olimpinio švietimo reikšmė, plėtojant ir gilinant olimpizmo idėjas rodo, jog mes gyvename visavertį kūrybinį ir dvasinį gyvenimą, plėtojame olimpinio švietimo ryšius su pasaliu, kuriame svarbu padidinti tautos prestižą ir pripažinimą. „Drįstu manyti, kad svarbiausia kurti Lietuvą, kurioje būtų daugiau dvasingumo, moralės, tolerancijos, susikalbėjimų, kultūros ir mokėjimo vertinti tai, ką turime. 20 metų olimpinis sportas, olimpinis švietimas gyvena mūsų širdyse, mūsų protuose, mūsų darbuose ir siekiuose“, - sakė LOA vadovas.

LOA toliau tęsia olimpinio švietimo programą, orientuojasi į jaunimą, akcentuoja, kad  ypatingą prasmę sportiniame gyvenime turi dorovinis pradas, garbingumas, kilnumas, sąžiningumas, atsakomybė, kultūringumas, orumas, kilnumas. Olimpinis sportas turi būti ne vien reginys, nors labai patrauklus, bet ir dorovinių vertybių nešėjas.

P. Karoblis ypatingai džiaugėsi, kad ypač didelę ateitį turi Lietuvos jaunieji mokslininkai, kurie savo darbais atidarė langą į Europą, tapo lygiaverčiais konkurentais mokslo batalijose su Europos ir pasaulio šalių atstovais. Tarptautinėse olimpinės akademijos sesijose atstovavo 23  mūsų jaunieji mokslininkai, iš kurių 10 apgynė mokslų daktaro disertacijas, trys mokosi doktorantūroje, kiti baigė magistrines studijas. Dvi Lietuvos atstovės Daiva Majauskienė (LKKA) ir Asta Budreikaitė (Klaipėdos universitetas) baigė doktorantūros studijas ir parengė disertacijas olimpine tematika, aktualia mūsų šalies mokykloms. Mūsų jauniems ir patyrusiems mokslininkams atsiveria naujos olimpinės veiklos erdvės.