ELTA | 2010 m. gruodžio 3 d. 16:48 |
Sporto visuomenės atstovai tiki, kad 2010-2020 metų valstybinė sporto strategija ne tik bus priimta, bet ir įgyvendinta.
Ketvirtadienį Vilniuje, naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje, surengtoje spaudos konferencijoje Seimo narys Vydas Gedvilas pasidžiaugė, kad pagaliau parengta 2010-2020 metų valstybinės sporto plėtros strategija, ir pažymėjo, jog ją reikia kuo greičiau priimti.
"Valstybėje sportas atlieka svarbų vaidmenį. Jau 20 metų esame nepriklausomi, tačiau per tą laiką nesugebėjome priimti šalies sporto strategijos. Manau, kad, siekiant tam tikrų tikslų, turi aiškiai matyti, kaip juos pasiekti. Džiaugiuosi, kad pajudėjome į priekį - šiuo metu 2010-2020 metų valstybinės sporto plėtros strategija jau svarstymo stadijoje", - teigė V. Gedvilas.
Seimui buvo pateiktos dvi strategijos - fizinio aktyvumo bei kūno kultūros ir sporto. Joms buvo pritarta, tačiau rekomenduota parengti vieną strategiją, nes pateiktosios viena kitą dubliavo.
V. Gedvilas teigiamai vertina parengtą Sporto strategiją. "Šią strategiją reikia kuo greičiau priimti. Žinoma, kiekvieną dokumentą galima kritikuoti iki begalybės, tačiau, mano manymu, ši sporto strategija pakankamai nebloga, ambicinga. Jei ją įvykdysim iki 2020 metų, tai sportas valstybėje klestės", - pažymėjo Seimo narys. Jo nuomone, parengtoje strategijoje atkreiptas ypatingas dėmesys į sporto mokslą, daugiafunkcinių bazių formavimą, masinį sportą, subalansuotas mėgėjiškas ir profesionalus sportas.
Anot V. Gedvilo, strategija bus įgyvendinama, jei Vyriausybė skirs tinkamą finansavimą. "Be finansinio pagrindo mes nieko nepadarysim", - pabrėžė jis.
V. Gedvilui šiuo metu kelia nerimą dabartinės Vyriausybės požiūris į sportą - jau parengtas įstatymo projektas, kuriame numatoma, jog Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) nebeformuos sporto politikos.
"Nesuprantu, kas gali rengti tokius dokumentus ir pristatyti į Seimą? Daugelyje pasaulio valstybių sportas yra viename lygmenyje su kitais svarbiais socialiniais reiškiniais. Jei yra Sveikatos ar Socialinių reikalų ministerijos, tai, manau, turėtų būti ir Sporto ministerija. Juokinga, kad formuoti sporto politiką ketinama patikėti Nacionalinei kūno kultūros ir sporto tarybai. Visiškai nepritariu tiems žingsniams, kuriuos dabar daro Vyriausybė. Nežinau, kokiu keliu nueisime ir kokių rezultatų pasieksime, - teigė V. Gedvilas. - Sportas bus sužlugdytas. Tai padaryti labai lengva, o atkurti - labai sunku. Reikia skelbti pavojaus signalą! Negalime toliau taip gyventi".
Asociacijos "Sportas visiems" prezidentas Algis Vasiliauskas apgailestavo, kad iki šiol nebuvo jokio dokumento, pažyminčio, kad sportas valstybei yra svarbi sritis. "Sporto strategija - būtinas dokumentas, norint, kad viskas atsistotų į savo vietas. Mūsų asociacija pasisako už naująją Sporto strategiją su kai kuriomis pataisomis", - teigė A. Vasiliauskas.
"Sportas visiems" vadovas pabrėžė, kad Lietuvoje sportui skiriama begėdiškai mažai pinigų. "Vasarą teko dalyvauti pasauliniame "Sportas visiems" kongrese Suomijoje. Sėdėjome ir raudonavome - apie Lietuvą buvo atsiliepta neigiamai beveik kiekviename pranešime. Iš esmės, Europoje esame antri nuo galo, po Albanijos. Netrūksta noro rengti pasaulio ir Europos čempionatus, bet liūdna, kad savo kieme trūksta tvarkos, - teigė A. Vasiliauskas. - Sporto įrenginių katastrofiškai mažai. Projektuodami gyvenamuosius rajonus, nenumatome nei aikštyno, nei stadiono".
"Nenusiteikusi kritikuoti parengtos Sporto strategijos. Noriu tik pasidžiaugti, kad ji yra ir kad su mumis, sportininkais, tariamasi", - sakė Sidnėjaus olimpinių žaidynių stendinio šaudymo varžybų čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas pažymėjo, kad daug kur pasaulyje sportas yra sveikatos stiprinimo šaltinis, o Lietuvoje turime tik 10-15 proc. fiziškai aktyvių žmonių. Anot A. Skurvydo, vienas toks žmogus per metus valstybei atsieina 3-5 tūkst. litų.
"Dabar pasaulyje stengiamasi integruotai žvelgti į sveikatinimo, fizinio ugdymo ir didžiojo sporto problemas", - teigė LKKA rektorius. Jis pabrėžė, kad rūpintis stadionais, aikštelėmis, baseinais, dviračių takais - valstybės reikalas. "Žmogui turi būti sudarytos galimybės judėti", - sakė A. Skurvydas.
Monrealio olimpinių žaidynių plaukimo varžybų bronzos medalio laimėtojas Arvydas Juozaitis mano, kad valstybė šiuo metu naikina sportą, yra paskelbusi karą jam.
"Šiuo metu vyksta labai įdomus procesas, kurio liudininkais esame: valstybė naikina tautą per sportą. Manau, kad Sporto strategijoje reikėtų labai griežtai atskirti, kad valstybė rūpinasi technine baze, o sportininkai atiduoda savo kūną, dvasią ir laiką. Jei valstybė nesirūpina sporto aikštelėmis ir aikštynais, tai ji žudo mūsų dvasią. Nėra ko stebėtis, kad daugelis išvažiuoja į užsienį. Praktiškai stovime ties praraja", - teigė A. Juozaitis.
Jis yra pasipiktinęs paskutiniojo KKSD vadovo paskyrimu. "Tai - nusikaltimas. Jis jau pirmajame interviu pareiškė, kad nieko nenusimano apie sportą. Dabar kūno kultūra ir sportas jungiami į vieną skyrių - tiesiog gaminama bomba, kuri vieną dieną sprogs", - piktinosi A. Juozaitis. Anot jo, bus liūdniausia, kai priimtos Sporto strategijos nebus kam įgyvendinti.
D. Gudzinevičiūtė pažymėjo, kad šalies sporte greitai gali nebelikti lyderių. "Dar turime resursų, iki Londono turėtų užtekti, bet kaip bus Rio de Žaneire, net pagalvoti nejauku. Tuoj būsime įrašyti į Raudonąją knygą, - tvirtino šaulė. - Jei nebus lyderių, niekas nebeis sportuoti, nebebus į ką lygiuotis. Ar turėtumėm jaunų disko metikų, jei neturėtumėme Aleknos?".