Net trys Lietuvos suaugusiųjų bėgimo rekordai iki šiol priklauso Daliai Matusevičienei - vienas pasiektas prieš 34 metus, kiti du - prieš 30 metų.
Seulo olimpinių žaidynių dalyvei, SSRS čempionei (1989 m.), 14 kartų Lietuvos čempionei (1983-1994 m.) lengvaatletei Daliai Matusevičienei iki šiol priklauso vieni seniausių Lietuvos rekordų: 1984-aisiais ji 400 m nubėgo per 51,12 sek., o 1988-aisiais 800 m – per 1 min. 56,7 sek.
Dar vieną Lietuvos rekordą 1988 m. D. Matusevičienė pasiekė žiemą, 600 m nubėgusi per 1 min. 27,20 sek.
Be to, niekas dar nepagerino ir dviejų jaunimo amžiaus grupių rekordų, kuriuos Dalia pasiekė dar būdama Zauraitė - 1978 m. ji stadione 600 m nubėgo per 1 min. 30,9 sek. Tai yra šešiolikmečių ir septyniolikmečių Lietuvos rekordai.
„Jeigu mano gyvenimas prasidėtų iš naujo, nieko nekeisčiau, daryčiau tą patį“, - dabar sako D. Matusevičienė, Vilniaus miesto sporto centro lengvosios atletikos trenerė ir Jono Basanavičiaus progimnazijos kūno kultūros mokytoja.
Prisiminusi savo aktyvaus sportavimo laikus, lengvaatletė sako, kad yra dar senesnių Lietuvos rekordų. Štai Ana Ambrazienė 400 m barjerinio bėgimo distancijoje Lietuvos rekordą pasiekė vieneriais metais anksčiau – 1983-aisiais ji nuotolį įveikė per 54,02 sek.
„Gimiau ir augau Panevėžyje. Nuo pat jaunų dienų buvau judri, vis bėgiodavau. Smagūs buvo laikai, tik sportuok. Buvau universali: vienerius metus lankiau baletą, ketverius – sportinę gimnastiką, kur mane tobulino legendinė trenerė Raminta Kryževičienė“, - prisiminė D. Matusevičienė, kuriai šių metų sausio 7 d. sukako 55-eri.
Ji negalvojo, jog savo gyvenimą susies su lengvąja atletika. Lemtingos buvo tarpmokyklinės varžybos, kur Dalia 30 m distancijoje užėmė antrą vietą.
Panevėžietę lankyti lengvosios atletikos pratybas prikalbino trenerė Jovita Šiaulytė. Talentinga bėgikė džiugino svariais rezultatais. Nuo 1978 m. ji atstovavo SSRS jaunių ir jaunimo rinktinėms.
1980-aisiais, Maskvos olimpinių žaidynių metais Dalia atvažiavo studijuoti į tuometį Vilniaus pedagoginį institutą. Tais pačiais metais ji įvykdė SSRS sporto meistrės normą, o netrukus tapo stipriausia Lietuvos vidutiniųjų nuotolių bėgike.
Prabėgo jau daug metų, o D. Matusevičienės pasiekti 400 m ir 800 m nuotolių šalies rekordai vis dar nepagerinami.
„Buvo kiti laikai. Sportui didelį dėmesį skyrė valstybė, buvome viskuo aprūpinti, vykdavo daug treniruočių stovyklų. Gaila, kad lengvosios atletikos varžybų programoje nebeliko to viduriuko - 600 m distancijos, kurią labiausiai mėgau. 400 m nuotolis man buvo kiek trumpokas, o 800 m – per ilgas“, - sako Dalia.
Savo pasiektus rezultatus ji vertina skeptiškai ir yra įsitikinusi, kad jie dabar per pasaulio ir Europos čempionatus aukštos vietos negarantuotų.
„Pažiūrėkite, kaip dabar bėga Pietų Afrikos bėgikė Caster Semenya, tiesiog
kaifuoja distancijoje, ką nori, tą daro. Tikrai tikiu, jog ateis diena, kai greitos bus ir Lietuvos bėgikės, kurios pagerins abu man priklausančius šalies vasaros rekordus“, - įsitikinusi D. Matusevičienė.
Daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė su nostalgija prisimena Seulo olimpines žaidynes ir jose užimtą 11-ąją vietą 800 m distancijoje.
„Pasirengimas buvo ne toks, kokio norėjosi. Teko dalyvauti daugelyje atrankos varžybų, kurios mane išsekino. Į Seulą vykau, žinodama, kad mano jėgos jau ne tos ir apie aukštą vietą buvo galima tik svajoti. Todėl, matyt, SSRS rinktinės treneriai ir pasakė man, jog per pusfinalio varžybas į finalą turiu išvesti Iriną Jevsejevą. Tą padariau sėkmingai, rusė pateko į finalą. Aš finišavau vienuolikta ir tuo baigiau savo kovas. Tačiau Rusijos bėgikei nepavyko laimėti medalio, finale ji buvo šešta“, - prisiminė Dalia.
Po metų, 1989 –aisiais Lietuvos bėgikė tapo SSRS čempione 800 m distancijoje ir Įvykdė SSRS tarptautinės klasės sporto meistrės normą.
Tais pačiais metais per Europos taurės varžybas ji buvo trečia, o Pasaulio taurės varžybose – ketvirta.
D. Matusevičienė sportinę karjerą baigė 1995-aisiais, kai jai buvo pateikti kaltinimai vartojus dopingą. Sportininkė buvo diskvalifikuota ir į bėgimo takelį jau nesugrįžo.
Bėgikė jau buvo sukūrusi šeimą su žinomu Lietuvos ieties metiku Eimuntu Matusevičiumi, šeimoje augo du sūnūs (1985 m. gimė Edgaras, o 1991-aisiais – Edvardas), o 1996-aisiais gimė ir Edis, dabartinis Lietuvos ieties metimo čempionas bei rekordininkas (84 m 78 cm).
Lietuvos čempionė ir rekordininkė džiaugiasi, jog Edis jau išsigydė alkūnės traumą ir gali visu pajėgumu rengiasi naujajam vasaros sezonui.