| Lina Motužytė | 2010 m. lapkričio 27 d. 17:28 |
Lietuvoje lankosi pasaulio šachmatų čempionas
Lietuvos šachmatų patriarcho Vlado Mikėno šimtmečio jubiliejui skirtą turnyrą savo apsilankymu pagerbė pasaulio šachmatų čempionas Anatolijus Karpovas
„Man malonu šiandien kartu su jumis būti Vilniuje, šiame turnyre, skirtame Vladui Mikėnui atminti, - sakė 12-asis pasaulio čempionas, rusų didmeistris Anatolijus Karpovas, - V. Mikėnas buvo unikalus žmogus, matęs visus pasaulio šachmatų čempionus išskyrus pirmąjį. Iki antrojo pasaulinio karo V. Mikėnas dalyvavo visuose šachmatų turnyruose, o karjeros pabaigoje tapo vienu geriausių šachmatų arbitrų.“
A. Karpovas pristatė turnyro „Vladui Mikėnui - 100“ superfinalo prizą – „Nenugalimuosius Karpovo šachmatus“. „Daugiau niekas tokių nepadarė“, - apie unikalius šachmatus, kurių neįmanoma paguldyti ant lentos, kalbėjo pats idėjos autorius. A. Karpovo šachmatai paprastai gaminami iš mamuto kaulo: juodos figūrėlės iš juodo, baltos – iš balto, tačiau tokie šachmatai, anot A. Karpovo, nėra skirti žaisti: „Tai daugiau suvenyras“. Tuo tarpu, superfinalo nugalėtojui atiteksiantys „Nenugalimieji Karpovo šachmatai“ pagaminti iš brangaus medžio ir yra skirti žaidimui.
Pasaulio čempionas pažymėjo, kad susidomėjimas šachmatais šiuo metu yra ženkliai sumažėjęs: „Profesionalų lygis ėmė smukti ir tai tiek man, tiek Gariui Kasparovui yra nemalonu. Prisiminus 1980-uosius, kai Karpovo-Kasparovo mačai populiarumu lenkdavo futbolą ir krepšinį, jau nekalbu apie tenisą ir golfą, ir palyginus su dabartine situacija padarėme išvadą, kad per pastaruosius 25 metus šachmatai sustojo vietoje ar netgi smukltelėjo žemyn, kai tuo tarpu kitos sporto šakos patobulėjo.“
Kaip vieną iš priežąsčių, kodėl šachmatų populiarumas krenta A. Karpovas įvardijo mokytojų trūkumą. Jo nuomone su šia problema susiduria ne tik Rusija, bet ir Lietuva. Daug vilčių dedama į Rusijos valstybinį socialinį universitetą, kuriame prieš ketverius metus įsteigta šachmatų katedra šiemet išleis pirmąją absolventų laidą. Tikimasi, kad ateityje katedroje kasmet bus paruošiama apie 100 specialistų. „Tai didelis skaičius, tačiau Rusijos mastu – labai nežymus, nes vien Maskvoje yra 2000 šachmatų mokyklų“, - sakė A. Karpovas.
Pasaulio čempiono nuomone, šio sporto populiarumą pakeltų šachmatų įtraukimas į privalomų dalykų vidurinėse mokyklose sąrašą. Pirmieji tokios iniciatyvos 1993-iaisiais ėmėsi švedai. Šiuo metu šachmatai į mokymo programą yra įtraukti beveik visose Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse, Ispanijoje, Serbijoje, Kinijoje, Indijoje, Turkijoje. A. Karpovas palaiko šia iniciatyvą: „Privačios mokyklos labiau linkusios integruoti šachmatus kaip privalomąjį dalyką, valstybinėse ugdymo įstaigose tai - popamokinė veikla. Mano nuomone, reikia padaryti vienerių metų privalomą šachmatų programą, o susidomėję ir gabumų turintys vaikai galėtų tęsti mokymąsi.“
Į V. Mikėno šimtmečiui skirtą tarptautinį šachmatų turnyrą labai norėjo atvažiuoti ir kitas pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, tačiau šiuo metu vieši JAV. G. Kasparovas atsiuntė sveikinimą varžybų dalyviams ir žadėjo apsilankyti kitais metais.
A. Karpovas pristatė turnyro „Vladui Mikėnui - 100“ superfinalo prizą – „Nenugalimuosius Karpovo šachmatus“. „Daugiau niekas tokių nepadarė“, - apie unikalius šachmatus, kurių neįmanoma paguldyti ant lentos, kalbėjo pats idėjos autorius. A. Karpovo šachmatai paprastai gaminami iš mamuto kaulo: juodos figūrėlės iš juodo, baltos – iš balto, tačiau tokie šachmatai, anot A. Karpovo, nėra skirti žaisti: „Tai daugiau suvenyras“. Tuo tarpu, superfinalo nugalėtojui atiteksiantys „Nenugalimieji Karpovo šachmatai“ pagaminti iš brangaus medžio ir yra skirti žaidimui.
Pasaulio čempionas pažymėjo, kad susidomėjimas šachmatais šiuo metu yra ženkliai sumažėjęs: „Profesionalų lygis ėmė smukti ir tai tiek man, tiek Gariui Kasparovui yra nemalonu. Prisiminus 1980-uosius, kai Karpovo-Kasparovo mačai populiarumu lenkdavo futbolą ir krepšinį, jau nekalbu apie tenisą ir golfą, ir palyginus su dabartine situacija padarėme išvadą, kad per pastaruosius 25 metus šachmatai sustojo vietoje ar netgi smukltelėjo žemyn, kai tuo tarpu kitos sporto šakos patobulėjo.“
Kaip vieną iš priežąsčių, kodėl šachmatų populiarumas krenta A. Karpovas įvardijo mokytojų trūkumą. Jo nuomone su šia problema susiduria ne tik Rusija, bet ir Lietuva. Daug vilčių dedama į Rusijos valstybinį socialinį universitetą, kuriame prieš ketverius metus įsteigta šachmatų katedra šiemet išleis pirmąją absolventų laidą. Tikimasi, kad ateityje katedroje kasmet bus paruošiama apie 100 specialistų. „Tai didelis skaičius, tačiau Rusijos mastu – labai nežymus, nes vien Maskvoje yra 2000 šachmatų mokyklų“, - sakė A. Karpovas.
Pasaulio čempiono nuomone, šio sporto populiarumą pakeltų šachmatų įtraukimas į privalomų dalykų vidurinėse mokyklose sąrašą. Pirmieji tokios iniciatyvos 1993-iaisiais ėmėsi švedai. Šiuo metu šachmatai į mokymo programą yra įtraukti beveik visose Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse, Ispanijoje, Serbijoje, Kinijoje, Indijoje, Turkijoje. A. Karpovas palaiko šia iniciatyvą: „Privačios mokyklos labiau linkusios integruoti šachmatus kaip privalomąjį dalyką, valstybinėse ugdymo įstaigose tai - popamokinė veikla. Mano nuomone, reikia padaryti vienerių metų privalomą šachmatų programą, o susidomėję ir gabumų turintys vaikai galėtų tęsti mokymąsi.“
Į V. Mikėno šimtmečiui skirtą tarptautinį šachmatų turnyrą labai norėjo atvažiuoti ir kitas pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, tačiau šiuo metu vieši JAV. G. Kasparovas atsiuntė sveikinimą varžybų dalyviams ir žadėjo apsilankyti kitais metais.