LLAF prezidentas E. Skrabulis - apie Vilniaus „Cosma“ startą Europos čempionų klubų taurės varžybose ir pasaulio uždarų patalpų čempionatą
2000-aisiais Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) Eimanto Skrabulio ir jo šeimos iniciatyva buvo įkurtas lengvosios atletikos klubas „Cosma“. Įkurtas tam, jog būtų kooperuojamasi su LLAF ir padedama daliai sportininkų.
„Mes labai norime, kad atsirastų daugiau klubų, kurie globotų savo sportininkus. Ir ne vien meistrus, bet ir jaunus, perspektyvius lengvaatlečius, kurie tam tikrais etapais dar būna neįdomūs ir nepatenka į valstybės ar Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finansuojamų sportininkų sąrašus.
Matydami talentus, jaunųjų sportininkų blizgančias akutes, norisi kažkiek prisidėti, jog jie sportuotų, siektų kuo geresnių rezultatų, nesustotų, patikėtų mumis.
Tokioje bendroje kooperacijoje išauga mūsų lengvosios atletikos žvaigždės. Šiandienos mūsų lyderiai - šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, disko metikas Andrius Gudžius, maratonininkė Diana Lobačevskė, ieties metikas Edis Matusevičius, taip pat buvę sprinteriai Lina Grinčikaitė ir Rytis Sakalauskas, šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys, kai tik tapo jaunaisiais talentingais sportininkais, užaugo „Cosma“ klube.
Neseniai klubo nare tapo Brigita Virbalytė- Dimšienė. Klubas nemažai prisideda prie mokomųjų treniruočių organizavimo, išsiuntimo į varžybas, kai kam būna aktuali sportinė apranga.
Esminis dalykas – požiūris į žmogų, kad jis kažkam yra reikalingas. Tai – ne komercinis projektas.
Šiandieną, kai mūsų žvaigždės pasiekia pasaulinio lygio rezultatus, moralinius dividendus neša tiems, su kuriais jie buvo kartu. Valstybei, federacijai, klubui “, - sako E. Skrabulis.
Šiemet gegužės pabaigoje „Cosma“ klubas rengiasi dalyvauti Europos čempionų klubų taurės finalinėse varžybose Birmingeme, kur dalyvaus stipriausi 10 klubų. Kokie klubui keliami uždaviniai?
Europos čempionų klubų taurės varžybos vyksta analogišku principu kaip ir Europos lengvosios atletikos komandiniai čempionatai.
„Cosma“ lengvaatlečiai Europos čempionų klubų taurės B grupės varžybose debiutavo 2015-aisiais.
2016-aisiais „Cosma“ Turkijoje, debiutuodama aukščiausioje lygoje, moterų ir vyrų grupėse iškovojo ketvirtąsias vietas.
Europoje yra mažai klubų, kuriems atstovautų dvi komandos – moterų ir vyrų. Tačiau šiemet „Cosma“ klubas, neremiant miesto savivaldybei, į Birmingemą atsisakė deleguoti moterų komandą.
Jėgas bandys tik vyrai. Komandai atstovaus apie 30 lengvaatlečių bei jų trenerių. Šiemet „Cosma“, kurios tikslas – trečioji vieta, pirmą sykį klubo istorijoje įsigijo du legionierius iš Latvijos – šuolininką į tolį ir trišuolininką Elviją Misaną bei 400 m bėgiką Janį Leitį.
Europos čempionų klubų taurės varžybose ribojamas legionierių skaičius, jų komandoje gali būti tik du. Birmingeme bus vienas pagrindinių „Cosma“ vyrų lengvaatlečių startas šiemet.
Rimtas išbandymas klubo lengvaatlečiams buvo šiemetinis Lietuvos uždarų patalpų čempionatas Klaipėdoje, kuris sutapo su mūsų valstybės atkūrimo 100 –mečiu.
Tą dieną mums buvo didelė garbė rengti čempionatą, daryti tai, ką mokame geriausiai. Varžėmės, kėlėme trispalvę, giedojome Lietuvos himną.
Čempionate dalyvavo daugiau kaip 300 sportininkų, kurie įvykdė normatyvus. Ir nors žiūrovų nebuvo tiek, kiek jų sutraukia krepšinio ar futbolo varžybos, mes varžybomis buvome patenkinti.
Draugų klausiu, kas geriau: kada yra daugiau sportuojančių ir mažiau žiūrinčių, ar atvirkščiai. Man, tarkime, geriau, kai yra daugiau sportuojančių. Čempionate „Cosma“ lengvaatlečiai pasiekė gerų rezultatų.
Kiek sportininkų vienija klubas?
Kelis šimtus. Yra didelis noras pajungti ir vaikučius, kurių akutės blizga, gavus sportinę aprangytę, treniruočių batelius.
Tikrai palaikysiu klubo valdybos sprendimą tą daryti. Meistrai yra meistrai, tačiau, nepamirštant meistriškumo, reikia orientuotis ir į kelias dešimtis vaikų, klubo ateitį. Visi nori medalių, aukštų vietų, bet normaliai mąstančiam tėvui, mamai ar vaikučiui yra garbė klube būti kartu su lyderiais, vilkėti jo aprangą, vadintis klubo nariais.
Ar daug Lietuvoje yra lengvosios atletikos klubų?
Apie penkiasdešimt. Tačiau pas mus dėl finansavimo ypatumų, galbūt, nėra tikros klubinės sistemos, nes mūsų valstybėje sportas nėra finansuojamas per klubus. Nesant tikros klubinės sistemos, klubai yra šiek tiek diskriminuojami.
Atsiranda dar keletas lengvosios atletikos klubų Kaune, Klaipėdoje, rajonuose, kur jie yra truputėlį silpnesni, bet tai nereiškia, jog tie klubai neatlieka labai svarbaus darbo. Jie daro tą darbą tada, kai kito to net nepastebi.
Jeigu sportininkai pasiekia asmeninius rezultatus, laimi varžybas ar tobulėja, tai jauti, jog tu prie to prisidėjai. Todėl ypač gaila, kad pas mus nėra tokios klubinės sistemos kaip Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, kur klubinės sistemos pagrindai yra visai kiti.
Jeigu klubas duoda, išlaiko, finansuoja, tai jis irgi turėtų gauti partnerį, kuris prie to prisidėtų. Dabar gi – tik privačios lėšos. Su ta problema susiduriame jau ne pirmus metus.
„Cosmai“ – jau 18 –a, ji subrendo, užaugo. Daug klubo narių dalyvavo olimpinėse žaidynėse, iškovojo medalių ir per pasaulio, Europos čempionatus, pagerino Lietuvos rekordų.
Tie 18 metų tikrai nenuėjo veltui, tačiau tai nėra vien klubo nuopelnas. Klubą vertiname labai pozityviai, „Cosma“ daug metų yra akivaizdi Lietuvos lengvosios atletikos lyderė. Klubą ertiname kaip partnerę, kuri kooperuojasi su LLAF.
Ar klubas turi gerus trenerius?
Treneriai tiesiogiai nepriklauso klubui, jie yra daugiau rėmėjai. Turime šaunią, pirmus metus „Cosmai“ vadovaujančią direktorę, buvusią krepšininkę Kristiną Vingrytę, LLAF paiko visas idėjas ir veikas, kurias tik puoselėja klubas.
Kovo 1-4 d. Birmingeme vyks pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas, kuriame dalyvaus dvi mūsų sportininkės 400 m bėgikė Agnė Šerkšnienė ir trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė, ko tikitės?
Kažkiek gaila, bet čempionatą praleis jau seniai normatyvą įvykdžiusi Airinė Palšytė. Pasitarusi su savo trenere Tatjana Krasauskiene, sportininkė nutarė jame nedalyvauti ir kryptingai rengtis Europos čempionatui Berlyne.
Manau, kad jų sprendimas yra protingas. Beje, kai kurie mūsų sporto funkcionieriai žiemos čempionato nelaiko rimtomis varžybomis.
Tiems kritikams norėčiau atsakyti, jog patekti į pasaulio žiemos čempionatą, kur yra didžiulė konkurencija, yra sunkiau nei į olimpines žaidynes.
Per Lietuvos uždarų patalpų čempionatą Klaipėdoje mane stebino Dovilė Dzindzaletaitė, kuri po motinystės atostogų per tokį trumpą laiką atsigavo ir jos energingas bėgimas bei stabilūs šuoliai rodo, kad ji yra pakankamai geros sportinės formos.
Nenustebčiau, jeigu Dovilė, čempionatui besirengianti D. Britanijoje, dar kartą pagerintų Lietuvos uždarų patalpų trišuolio rekordą.
Maloniai save ir mus nustebino 400 m bėgikė Agnė Šerkšnienė, kuri nėra žiemos atstovė ir neplanavo dalyvauti Klaipėdoje.
Vasaros sezonui su kitais šveicarais ji rengėsi P. Afrikoje, kur mes anksčiau dažnai siųsdavome savo lengvaatlečius.
Sportininkė po pratybų puikiai jautėsi ir nusprendė dalyvauti neplanuotame mūsų čempionate, kuris buvo apvainikuotas aukštu šalies rekordu ir kelialapiu į Birmingemąą.
Manau, kad puikiomis kovotojos savybėmis pasižyminti Agnė mus gali nustebinti ir pasaulio uždarų patalpų čempionate. Ji tikrai kovos ir nepasiduos.